1986 m. Pavyzdingai Tvarkoma Sodyba: Istorija, Tradicijos ir Meilė Gamtai

Istorija - tai ne tik praeitis, bet ir gyvas ryšys su žmonėmis, kurie paliko savo pėdsaką. Tai jaučiame per jų darbus ir prisiminimus. Istorija tampa net ir šis tekstas, kai jis pasiekia skaitytojus.

1986-1989 metais, dirbant dvikalbio dienraščio „Tarybinė Klaipėda“ redakcijoje, buvo kaupiami faktai apie Palangos kultūrinį gyvenimą, tradicijas ir meno saviveiklos kolektyvus. Tada teko viešėti reto grožio sodyboje Palangos centre, M. Valančiaus gatvėje. Akys raibo nuo gėlių margumo gėlynėliuose, ant namo puikavosi užrašas „Pavyzdinė Palangos sodyba“.

Siela spinduliavo, nes buvo nuoširdi sodybėlės šeimininkė Leontina Gėrybienė, kuri pasakojo apie neseniai susikūrusio bendruomenės etnografinio ansamblio „Bočiai“ veiklą ir koncertus. Ji maloniai konstatavo, kad Palangoje kultūrintis tautiška-patriotine dvasia dabar nėra jokių kliūčių.

L. Gėrybienė - šviesios atminties palangiškė, „Bočių“ ansamblio krikšto mama ir skatintoja. „Bočiai“ Palangą išvedė į Europos kultūrines scenas, būdami tarsi ambasadoriai, dalyvavę daugelyje „Europiadų“.

Tačiau labai rūpi atsekti dar gilesnes spindėjusios Gėrybų sodybos M. Valančiaus gatvelėje istorines šaknis. Ieškant - visada rasi.

Dirbant laikraščio „XXI amžius“ korespondentu Palangai 2006-2008 metais teko susipažinti su Rože Poškiene, kuri savo švietėjiškam ir rašytojiškam pašaukimui atsidavusi Rietavo valsčiuje gimusi moteris. Rašytojos R. Poškienės apybraižų knygoje „Atspindžiai“ (2008) rastas pasakojimas, susijęs su namais M. Valančiaus gatvėje, Palangoje.

Petro Gėrybos Gyvenimo Kelias

Palangoje gyvenęs Petras Gėryba prieškario Lietuvoje buvo Raseinių vienuolis domininkonas. Pasakojimas apie jo gyvenimą:

1911 m. mama mane paleido į pasaulį. Per karą gyvenome vargingai, bet tas vargas išėjo į gera - nenukentėjome per karą. 1919 m. per šiltinės epidemiją mirė keturi vaikai ir mama. Likusieji išėjome tarnauti. 1938 m. vėl reikėjo duoti naujus įžadus. Karštai meldžiau, kad Aukščiausiasis išblaškytų mano abejones - atnaujinti įžadus ar ne. Vidinis balsas pasakė „ne“. Grįžau į pasaulietinį gyvenimą. Džiaugiuos vienuolyne buvęs - tai auklėjo. Ten - darbas ir malda.

Kokie keliai atvedė į Palangą? Netrukus Lietuvoje prasidėjo nelaimės. Ir vienuolynus išdraskė. Dievas skyrė, kad atvažiuočiau į pažįstamo klebono sesers Karvelienės ūkį Palangoje. Pradėjau dirbti Palangos bažnyčios zakristijonu. Čia išbuvau visą karo metą. Rusų laikais klebonas leido apsigyventi statomos altarijos namelyje. Po dešimties metų, kad gaučiau pensiją, išėjau dirbti valdiško darbo prie plento. Tada jau iš valdžios nusipirkau tą namelį. Kaip buvusį zakristijoną, mane žmonės labai mylėjo ir gerbė, todėl paskolino pinigų be procentų, padėjo namelį įrengti. Prie namelio gavau 15 arų žemės. Žmona mėgsta gėles, todėl išgražino tą sodybą. Sodyba pripažinta viena gražiausių Palangoje.

Nepasisekė tapti Dievo tarnu - Tėvynei išauginau lietuvišką šeimą: keturias dukras ir vieną sūnų. Turiu ir mokytoją, ir buhalterį, ir akušerę, ir darželio auklėtoją... Visi netoli įsikūrę - trys Palangoj, viena Kretingoj, o vyriausia Bernadeta - Plateliuose. Vaikai geri, aplanko, mylim vienas kitą. Anūkų ir proanūkių jau nebežinau kiek turiu.

Gyvenimas - mano mokykla. Anksčiau, kad ir blogiau gyvendami, žmonės buvo patenkinti. Nebuvo nei girtuoklystės, nei paleistuvystės. Žmonės kaime dainavo, kaimas kvepėjo. Dabar kaimas apmiręs, skęsta samagone, spaudžia visi septyni didieji nuopuoliai: puikybė, pavydas, paleistuvystė, girtuoklystė... Tingi Dievui tarnauti. Bažnyčios tuštėja - kalėjimai pilnėja. Reikia nuo mažens pradėti auklėti.

„Man tai genuose: gražiai viską prižiūrėti. Mūsų sodyba 1986 m. buvo pripažinta Respublikine pavyzdine sodyba. Nuo 1992 m. Algirdas Gaurilius - pavyzdinis miško savininkas.

Konkurso tikslas - skatinti tvarų, subalansuotą ir atsakingą miškininkavimą privačiuose miškuose. Konkursas yra svarbus ir reikšmingas miško savininkams, nes suteikia galimybę pristatyti savo valdą, būti įvertintiems ir pastebėtiems, tuo pačiu ir parodyti pavyzdį kitiems, kaip atsakingai prižiūrėti savo valdą.

2018-12-07 surengtoje konferencijoje “Miškas žmogui, žmogus - miškui” apdovanoti Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) ir Aplinkos ministerijos rengto konkurso “Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2018” nugalėtojai.

I-oji vieta Lietuvos Respublikoje pelnytai skirta Birutės Žindžiūtės-Michelini ir Guido Michelini šeimai, deramai prižiūrintys 51,2 ha miško valdą Kauno apskr. Raseinių raj. Savininkams talkina miškininkas Nerijus Sutkevičius.

Birutė Žindžiūtė-Michelini ir Guido Michelini: Meilė Lietuvai ir Miškui

Konkurso “Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2018” nugalėtojų Birutės ir Guido Michelini šeima išties neeilinė. Guido - Parmos universiteto profesorius, žinomas lingvistas, autoritetingas baltistas, lietuvių literatūros vertėjas į italų kalbą. Birutė tame pačiame universitete dėsto lietuvių kalbą, verčia iš italų kalbos į lietuvių, ir atvirkščiai.

Visa jų veikla sukasi apie Lietuvą. Šeimoje kalbama dviem kalbomis - itališkai ir lietuviškai. Birutė Žindžiūtė-Michelini ir jos vyras Guido Michelini su šeima visas vasaras leidžia Lietuvoje. Daugiausia laiko praleidžia atstatytoje Birutės tėvų sodyboje prie Dubysos, visai netoli Maironio tėviškės.

Mėgstamiausi profesoriaus atostogų Lietuvoje darbai - medkirčio, vargonininko, grybautojo. Jam labiausiai patinka eiti per nuosavą mišką, jį valyti, atidengti keliukus, genėti medžius, apkarpyti krūmokšnius, pašalinti vieną kitą sausuolį. O tų medžių yra visokiausių - iš šeimai priklausančių 86 hektarų didesnė pusė apaugusi mišku.

Kai Guido valo mišką, žmona turi eiti iš paskos - rinkti smulkias medžių šakas, sukrauti jas į laužus ir sudeginti. Tas darbas jai patinka.

51,2 ha miško plotas nėra ištisinis masyvas, - įsiterpia dirbami žemės plotai, ribojasi su valstybiniu mišku. Čia yra saugoma teritorija, miškas priklauso II -ai grupei. Šios grupės miško naudojimo režimas labai atitinka šeimininkų nuostatas, - jeigu tik galima medžio nekirsti, tai jis ir nebus iškirstas. Tačiau šis požiūris nepasiekia kraštutinės ribos. Jie nori, kad būtų gražu, todėl vykdo sanitarinius kirtimus, miško valymo darbus. Apsodintos visos aikštelės, susidariusios tarp ariamų plotų ir miško pakraščių, šlaitai, rėvos. Visi menkaverčiai krūmynai buvo rekonstruoti: geresni medžiai palikti, sodintos vertingos medžių rūšys - ąžuolas, eglė, juodalksnis: tuo pačiu, buvo formuojamos pamiškės.

Visiškai įrengtas gruntinis kelias, suformuojant sankasą ir pakelės griovius, įrengtos pralaidos. Kelias eina ir per valstybinį mišką, ilgis, - 1,2 km. Palei upelį, miško pakraščiu, yra suoliukai, pavėsinė.

Guido Michelini

Guido Michelini (67) gimė 1951 m. liepos 2 d. Parmoje (Italija). Lingvistas, baltistas, lietuvių literatūros vertėjas į italų kalbą, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys. Nuo 1994 m. profesoriauja Parmos universitete, kur dėsto bendrąją ir lyginamąją kalbotyrą. Parašė studijų lietuvių ir italų kalbomis apie senąją lietuvių raštiją, įvairiuose leidiniuose paskelbė daugiau nei šimtą mokslinių straipsnių. Į italų kalbą išvertė Antano Baranausko "Anykščių šilelį" (1990), lietuvių tremtinių poezijos ("Canti lituani dalla Siberia", 1991), Romualdo Granausko "Gyvenimą po klevu" (2007) ir kt.

G.Michelini tyrinėjimai bei senųjų tekstų publikacijos, paremtos itin kruopščia šaltinių analize, pasižymi originaliomis kritinėmis įžvalgomis, plačia erudicija ir korektiška moksline diskusija.

Birutė Žindžiūtė-Michelini

Birutė Žindžiūtė-Michelini Parmos universitete dėsto lietuvių kalbą. Filologė parašė knygą apie Lietuvą italų kalba ("Lituania", 1990). Parengė du žodynus: Lietuvių-italų kalbų žodyną (2005) ir italų-lietuvių kalbų žodyną, "Lietuvių kalbos gramatikos" vadovėlį italų kalba (2007). Taip pat verčia iš lietuvių kalbos į italų ir iš italų į lietuvių.

Algirdas Gaurilius: Miškas - Gyvenimo Pamatas

Algirdo Gauriliaus gyvenimo pamatas - miškas, šeimos paveldas ir meilė, įaugusi į žemę kaip gilios šaknys. Jis daugiau nei 30 metų Telšių rajono Berkinėnų kaime tvarkė savo miško valdas. Išlyginti keliai, sutvarkyti šlaitai, nuvestos pralaidos, pasodinti eglynai, beržynai ir ąžuolai - tai jo ištvermės ženklai, liudijantys ne tik darbą, bet ir dvasios stiprybę.

Telšių mieste gimęs, o Berkinėnų kaime augęs Algirdas Gaurilius išmoko ištvermės dar vaikystėje. Miškas Algirdui - ne tik darbas, bet ir šeimos istorijos tęsinys.

Stabtelėjome prie šlaito, kuriam nukasti kastuvu prireikė net trijų savaičių, nes buvo nepravažiuojama vieta. Miške Algirdas parodė du kryžius. „Vieną prie sodybos pastatė bočelis Saturninas, o antrą 2000 metais pastačiau aš, pagerbdamas senelius.

Per tris dešimtmečius Algirdas iš apleistos valdos sukūrė tikrą pavyzdį. Medelių medelyne nepirko, o jaunuolynus puoselėjo, persodindamas „savaiminukus“ - gamtos ir miško dovanas. Daugiausia jaunuolynų - beržynai.

Algirdas ir šiandien likimui dėkingas, kad sutiko Vandą - linksmą, darbščią ir menišką moterį, tapusią jo gyvenimo šviesa. „Be jos nebūčiau tiek nuveikęs“, - sako jis. Vanda dainavo chore, vaidino operetėje „Ramunė“, kūrė eilėraščius, mezgė. Jos rūpesčiu 1986 m. šeimos sodyba buvo pripažinta viena gražiausių Lietuvoje, o išpuoselėti augalai pasklido net po Latviją. Šiandien Algirdas gyvena Telšiuose, Alyvų gatvėje, prižiūri sodybą ir gėlynus - taip, kaip mėgo Vanda.

Algirdo Gauriliaus valda - Berkinėnų k., šalia Telšių miesto kolektyvinių sodų. Miškas mišrus, vyrauja eglė, yra pušies, drebulės ir beržo, pavieniai ąžuolai. Miškas sutvarkytas preciziškai: keliai, keliukai, pralaidos, grioviai, grioveliai, ribos, riboženkliai, praktiškai viskas padaryta rankomis. Miško naudojimas taupus, kur iškirsta - atkurta, išugdyta, nedelsiant tvarkomos pavienės ar didesnės išvartos, sausuoliai.

Irenos Stanevičienės Prisiminimai

Aš esu Irena, Vandos ir Algirdo Gaulilių dukra. Savo pirmuosius žingsnius žengiau tėvų didžiule meile gamtai ir augalams išpuoselėtoje sodyboje, kuri dar sovietmečiu Lietuvos sodininkų draugijos buvo pripažinta viena iš gražiausių pavyzdingai tvarkomų sodybų Lietuvoje. Į sodybą pasigrožėti ir įsigyti dekoratyvinių augalų atvykdavo ekskursijos ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninių respublikų.

Pavyzdingai Tvarkoma Privati Miško Valda: Konkurso Laimėtojai

Konkurso “Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda” tikslas - skatinti tvarų, subalansuotą ir atsakingą miškininkavimą privačiuose miškuose. Šiais metais konkurse viso apžiūrėtos ir įvertintos 42 valdos. Miško savininkų, kurių valdos virš 5 ha, kategorijoje II vietą laimėjo Dalius Paulavičius iš Kėdainių r., III vieta atiteko J.

Konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“ Nugalėtojai

tags: #1986 #pavyzdingai #tvarkoma #sodyba