Lietuvos Seime svarstomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas, kuris apjungia reikalavimus iš daugelio dabar galiojančių teisės aktų, įtraukdamas ir naujus draudimus. Visuomeninių organizacijų atstovai nerimauja, kad šis įstatymas gali neigiamai paveikti daugelio piliečių gyvenimus.
Nauji Draudimai ir Apribojimai
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis, susipažinęs su Aplinkos ministerijos parengtu naujojo įstatymo projektu, išreiškė susirūpinimą dėl naujų draudimų, kurie gali užgriūti kaimo ir miesto gyventojus. Jis pažymėjo, kad miško ir žemės savininkai jau dabar susiduria su daugybe ribojimų, kurie ne visada yra pagrįsti.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nustato daugiau suvaržymų nei įstatymai. A. Gaižutis apgailestavo, kad Aplinkos ministerija, užuot atsisakiusi perteklinių suvaržymų ir perkėlusi būtinus apribojimus į atitinkamus įstatymus, ėmėsi rengti papildomą įstatymą, kuris dar labiau išplečia suvaržymus ir įrašo naujus apribojimus.
Suvaržymai Privačioje Valdoje
Naujasis įstatymas gali apkartinti gyvenimą ne vienam piliečiui. Pavyzdžiui, numatoma nuostata, draudžianti ant pastatų, esančių valstybiniuose parkuose ir kitose saugomose teritorijose, įrengti saulės šviesos energijos elektrines, jei jos matomos nuo gatvės, kelio, apžvalgos vietų, turizmo trasų ir objektų. Taip pat problemų gali kilti sodininkams, kurie tokiose teritorijose norėtų įveisti didesnius kaip vieno hektaro ploto sodus ar plantacinius želdinius.
Anot A. Gaižučio, įstatymo projekte yra nemažai keistų ir nelogiškų draudimų. Pavyzdžiui, saugomoje teritorijoje gyvenantis žmogus negalėtų savo kieme pasistatyti palapinės, o sodyboje ar gyvenvietėje negalima būtų organizuoti renginio be saugomos teritorijos direkcijos leidimo. Miško darbininkai negalėtų atsivežti į mišką vagonėlio, nors darbo sauga reikalauja, kad jie turėtų kur atsikvėpti.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija ne kartą atkreipė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto rengėjų dėmesį į tai, kad nepriimtina riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę, papildant apribojimus dar vienu įstatymu.
A. Gaižutis teigė, kad Aplinkos ministerija surinko visokius draudimus ir apribojimus ne tik iš kitų įstatymų, bet ir iš poįstatyminių aktų, ministerijų nutarimų, ministrų įsakymų ir perkėlė juos į naują įstatymą, dar pridėdama naujų. Jis pabrėžė, kad kiekvienas smulkmeniškas reikalavimas, perkeltas į įstatymą, kurio be Seimo sprendimo negalima pakeisti, sukels nereikalingų problemų.
Neatitinka Realybės
Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus vadovas Evaldas Danilovas pritaria siekiui į vieną įstatymą sukelti įvairias žemės naudojimo sąlygas. Tačiau jis pabrėžia, kad projektas yra didžiulis, o jo rengėjai - daugiau teoretikai, todėl yra didelė rizika įteisinti realybės neatitinkančias nuostatas. Be to, tai gali sudaryti sąlygas lobistams.
E. Danilovas pasidalijo įspūdžiais, kad panagrinėjęs tik nedidelę projekto dalį, pastebėjo daug realybės neatitinkančių aspektų. Jis dalyvavo Seime pristatant projektą ir pateikė pastabų, pavyzdžiui, dėl kelių apsauginių zonų nustatymo, primindamas, kad dėl to vyksta teisminiai procesai. Jis taip pat kalbėjo apie teisingą atlyginimą, jeigu dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojamos nuosavybės teisės, tačiau liko nesuprastas.
Atlygis Už Ribojimus
Įstatymo projekte numatyta, kad dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų kompensacija išmokama vieną kartą arba mokama kasmet ne ilgiau kaip trejus metus. Lietuvos žemės savininkų sąjunga prieštarauja tokiam modeliui ir siūlo, kad, kaip numatyta Konstitucijoje, atlyginama turėtų būti teisingai: kompensacija žemės savininkui turėtų būti mokama periodiškai kiekvienais metais tol, kol egzistuoja žemės naudojimo sąlygos ir apribojamos nuosavybės teisės.
Taip pat siūloma, kad žemės savininkas šiuo laikotarpiu būtų atleidžiamas nuo žemės mokesčio dalies, jei specialiosios sąlygos nustatytos tenkinant visuomenės interesą.
Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus vadovas taip pat siūlo, kad kompensacija žemės savininkui būtų skaičiuojama ne nuo žemės sklypo ar jo dalies vidutinės rinkos, o nuo realios rinkos vertės. Kompensavimo mechanizmas turėtų būti analogiškas kompensavimui, kai žemė paimama visuomenės poreikiams.
E. Danilovas teigia, kad į įstatymą reikėtų įtraukti nuostatą, kad, masiškai vertinant žemės sklypus, būtų įvertinti ir nustatyti apribojimai. Jei tokių yra, sklypo vidutinė rinkos vertė turi būti mažesnė, taip pat ir mokesčiai mažesni. Logiška, kad esant apribojimams sumažėja žemės sklypo vertė, todėl savininkas turėtų mokėti mažesnį žemės mokestį.
Dar vienas siūlymas - į įstatymą įtraukti nuostatą, kad, savininkui nesutikus su kompensacija pagal vidutinę rinkos vertę ir pačiam užsakius vertinimą rinkos vertei nustatyti, jei ta vertė pripažįstama teisinga, vertinimo išlaidas atlygintų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymu suinteresuota šalis. Analogiškas reglamentavimas yra nustatytas, kai žemė paimama visuomenės poreikiams.
Kaip sužinoti, ar numatytas mano turto naudojimas yra teisėtas?
Stinga Efektyvumo
Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad dabar galiojanti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo ir informavimo apie jas sistema yra neefektyvi ir neveiksminga. Esą, neturint patikimos informacijos ir duomenų apie teritorijas, kuriose ribojama ūkinė ir (ar) kitokia veikla, savivaldybėms nėra galimybių kokybiškai planuoti savo teritorijų, verslo subjektams - investicijų, todėl būtina patikslinti daug galiojančio specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinio reguliavimo nuostatų.
Teigiama, kad įstatymas parengtas siekiant ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus nustatyti vienu įstatymu, aiškiau reglamentuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį ir nuostatas, susijusias su šių sąlygų taikymu, taip pat atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad ūkinę asmens veiklą galima riboti tik įstatymu.
Seimo Pozicija
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas teigia, kad komitete buvo nuspręsta, jog įstatymą reikia gerokai patobulinti. Jis pritaria, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir apribojimus reikėtų sutelkti viename teisės akte. Tačiau jis pastebi, kad į šį įstatymą norima "sukišti" labai daug visko, įskaitant nuostatas iš kitų įstatymų ir ministrų įsakymus, kurie skirti tik tam tikram periodui. Toks sprendimas gali sukelti sudėtingų procedūrų, kai reikės keisti įstatymą, todėl nespėjus įstatymui įsigalioti, jį jau reikės "lopyti".
Žemės Savininkų Nuomonė
Lietuvos žemės savininkų sąjungos vadovas Gintaras Nagulevičius teigia, kad pati idėja visas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas sudėti į vieną įstatymą iš principo yra nebloga. Žmonėms būtų paprasčiau, nereikėtų klaidžioti po daugelį įstatymų ir aiškintis, nes dažnai jie net nežino, ką jiems draudžiama daryti savo žemėje. Tačiau jis pabrėžia, kad Lietuvoje žemių savininkams taikoma per daug apribojimų, ir neretai atsitinka taip, kad jie turi žemės, bet negali jos naudoti.
Specialiųjų Žemės Naudojimo Sąlygų Įstatymas Nr.
Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. birželio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą Nr. Šiame įstatyme įtvirtinamas jame nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose teisinis reguliavimas.
Šis įstatymas apibrėžia visas taikytinas specialiosios žemės naudojimo sąlygas, todėl neturėtų likti kolizijų su kitais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, turėtų būti užtikrintas sklandus ir skaidrus teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimas.
Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą Žemės įstatyme, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos dvejopai - įstatymais ir Vyriausybės nutarimais. Įsigaliojus naujajam įstatymui turės būti panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr.
Naujajame specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodyta, kad sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) dydį nurodo šis įstatymas arba ūkinės veiklos vykdytojo pasirinkimu šis dydis nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (PVSV) planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesų metu. Įstatyme įtvirtinti sanitarinės apsaugos zonų nustatymo kriterijai ir būdai.
2019 m. birželio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Įstatymo tikslas | Apjungti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas į vieną teisės aktą. |
| Pagrindiniai nesutarimai | Nauji draudimai ir apribojimai, kompensacijos už apribojimus. |
| Žemės savininkų nuomonė | Idėja gera, bet įgyvendinimas kelia abejonių dėl realybės neatitikimo. |
| Kompensacijos klausimas | Siūloma mokėti periodines kompensacijas ir atleisti nuo žemės mokesčio. |
| Efektyvumas | Dabartinė sistema neefektyvi, siekiama aiškesnio reguliavimo. |