Ar galima pastoti, jei teplioja 7 dienas, o mėnesinės trunka 2 dienas?

Daugeliui merginų ir moterų kyla klausimas, ar galima pastoti mylintis mėnesinių metu. Žinoma, didžiausia tikimybė, kad nepastosite, nes ovuliacija įprastai prasideda praėjus maždaug savaitei ir daugiau po mėnesinių, tad pirmosios ciklo dienos ir dar kelios mėnesinėms pasibaigus - nevaisingos. Tačiau yra išimčių.

Panagrinėkime, kaip veikia moters menstruacinis ciklas, kad suprastume, kodėl pastoti per mėnesines įmanoma:

• Ciklas prasideda pirmą mėnesinių dieną ir trunka vidutiniškai 28 dienas (nors gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų).
• Ovuliacija - kai iš kiaušidės išsiskiria kiaušinėlis - dažniausiai vyksta apie 14 ciklo dieną.

Šiame straipsnyje aptarsime ovuliacijos svarbą, atskirsime tikrąsias ir netikrąsias mėnesines, paaiškinsime, kaip ovuliacija susijusi su galimybe pastoti, ir pateiksime patarimų, kaip stebėti savo ciklą.

Mėnesinių ciklas ir ovuliacija

Mėnesinių ciklas - tai sudėtingas hormonų reguliuojamas procesas, kuris kartojasi kiekvieną mėnesį vaisingo amžiaus moters organizme. Šis ciklas yra būtinas norint pasiruošti nėštumui. Mėnesinių ciklas skaičiuojamas nuo pirmosios mėnesinių dienos iki dienos prieš kitas mėnesines. Normalus ciklas trunka nuo 22 iki 35 dienų, vidutiniškai - 28 dienas. Ciklą sudaro kelios fazės: menstruacinė, folikulinė, ovuliacinė ir liuteininė.

Fazės:

• Menstruacinė fazė: prasideda kartu su kraujavimu. Hormonų (estrogeno ir progesterono) lygiai sumažėja, o gimdos gleivinė pasišalina.
• Folikulinė fazė: prasideda kartu su menstruacine faze, bet baigiasi ovuliacija. Pagumburis siunčia signalą hipofizei, kad išskirtų FSH. Šis hormonas stimuliuoja kiaušides gaminti folikulus. Folikulinė fazė gali trukti 7-21 dieną, priklausomai nuo ciklo. Paauglėms ši fazė gali trukti ir ilgiau - iki 32 dienų.
• Ovuliacinė fazė: tai trumpiausia fazė, trunkanti 1 dieną. Prieš ovuliaciją smarkiai pakyla LH lygis, todėl subrandintas kiaušinėlis išlaisvinamas ir keliauja kiaušintakiu link gimdos.
• Liuteininė fazė: po ovuliacijos folikulas tampa geltonkūniu, kuris išskiria progesteroną ir estrogeną. Jei pastojama, organizmas pradeda gaminti žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG). Jei apvaisinimas neįvyksta, geltonkūnis sunyksta.

Tikrosios mėnesinės - tai fiziologinis kraujavimas, kuris prasideda po ovuliacijos, įvykusios praeitame cikle. Ovuliacija patvirtinama bazinės kūno temperatūros (BKT) pakilimu.

Ovuliacija - tai procesas, kurio metu subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės ir patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisintas. Estrogenai skatina gimdos gleivinės augimą ir pasiruošimą nėštumui. Progesteronas paruošia gimdos gleivinę implantuotis apvaisintam kiaušinėliui ir palaiko nėštumą. FSH stimuliuoja folikulų augimą kiaušidėse. LH sukelia ovuliaciją.

Dėl ko dažniausiai gali vėluoti menstruacijos, atsako ekologiškų higienos prekių „Gentle Day” kūrėja Vilmantė Markevičienė:

• Nuo kokio amžiaus moterims mėnesinių ciklas turėtų būti daugmaž pastovus? Yra du moters gyvenimo etapai, kai mėnesinių ciklas gali būti nepastovus: tai paauglystė ir apie 10 metų prieš menopauzę (prieš menstruacijoms visai išnykstant). Kalbant apie paaugles - trečiaisiais menstruacijų metais ciklas nusistovi 95 procentams merginų. Menstruacijų pradžioje, pirmus vienerius ar dvejus metus, menstruacijų ciklas paprastai būna nereguliarus - tarp menstruacijų gali būti ir 3 mėnesių tarpas, ir ilgesnis, jos gali tęstis tik 2-3 dienas, kraujavimo gausumas gali svyruoti. Taip yra todėl, kad pradžioje ne kiekvieno ciklo metu įvyksta ovuliacija, kūnui reikia laiko prisiderinti prie hormonų pokyčių.
• Kiek dienų gali vėluoti mėnesinės be jokios priežasties? Pastoviausia moterų ciklo trukmė yra 20-40 metų amžiaus, tada ciklas būna 28 (+-7) dienos. Taigi, tas vėlavimas „be priežasties”, „saugus” dažniausiai yra apie 7 dienas. Ciklas neturėtų būti ilgesnis nei 35 dienos. Jei ciklas nuolatos yra ilgesnis, reiktų kreiptis į specialistą. Taip pat ciklas neturėtų būti trumpesnis nei 21 diena.
• Kokios yra dažniausios priežastys, kodėl jos vėluoja? Pati dažniausia menstruacijų vėlavimo priežastis yra nėštumas. Tad jeigu gyvenate aktyvų lytinį gyvenimą ir menstruacijos vėluoja daugiau nei 10 dienų, atlikite nėštumo testą. Testai nėra 100 proc. patikimi, todėl gavus teigiamą atsakymą patariu kreiptis į ginekologą. Kita priežastis, kodėl mėnesinės vėluoja, galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes:
  • Stresas - jei jaučiatės įsitempusi, patiriate didelę įtampą gyvenime, galite nesulaukti menstruacijų. Bet įtampai atslūgus, ciklas atsinaujina. Streso šaltiniai gali būti labai įvairūs: egzaminų sesija, naujas darbas, egzotiška kelionė ir pan.
  • Sportas - per didelis fizinis krūvis gali sutrikdyti menstruacijų ciklą. Sportuoti sveika, nes tai padeda ir suderina hormoninę sistemą, bet nereikia savo kūno alinti.
  • Per mažas/didelis kūno svoris taip pat gali paveikti ciklą. Dėl drastiško kūno masės sumažėjimo ar įvairių dietų mėnesinės gali visai išnykti.
  • Hormonų sutrikimai taip pat susiję su nereguliariomis menstruacijomis. Per didelis ar mažas skydliaukės hormonų lygis gali paveikti ciklą. Kai kurioms mergaitėms pasireiškia padidėjęs hormono androgeno lygis, dėl to atsiranda gausesnis plaukuotumas ant veido, smakro, krūtinės ir pilvo bei sutrinka menstruacijų ciklas.

Jeigu nereguliarus ciklas kartojasi dažnai arba tęsiasi kurį laiką, labai gausiai ir ilgai kraujuojama, arba jeigu ciklas nepasirodo kelis mėnesius, jeigu įtariate, jog galėjote pastoti, nedelskite ir kreipkitės pas ginekologę.

Netikrosios mėnesinės

Kartais moterys gali patirti kraujavimo epizodų, kurie nėra tikrosios mėnesinės ir nereiškia naujo ciklo pradžios. Tai gali būti:

• Kraujavimas tarp mėnesinių - nedidelis tepimas iki ovuliacijos, atsirandantis dėl staigaus estrogenų kiekio pakilimo.
• Ovuliacinis kraujavimas - dėl staiga pasikeitusios hormonų koncentracijos.
• Implantacinis kraujavimas - gali atsirasti 6-ą dieną po apvaisinimo, kai embrionas implantuojasi į gimdos sienelę.

Šie kraujavimai kartais vadinami "netikrosiomis mėnesinėmis". Juos dažnai lemia vėluojanti ovuliacija, kai ikiovuliacinėje fazėje gimdos gleivinė spėja išvešėti tiek, kad viršutinis jos sluoksnis pradeda atsisluoksniuoti.

Netikrųjų mėnesinių požymiai

• Kraujavimas prasideda nesant BKT pakilimo.
• Vaisingesnio tipo gleivės pastebimos prieš pat kraujavimą, jo metu ir (arba) jam vos pasibaigus.
• Greitai po kraujavimo pakyla BKT.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tepimas rudomis išskyromis prieš ir po mėnesinių gali būti vienas iš endometriozės simptomų. Bet koks su ovuliacija ir ciklo ritmu nesusijęs kraujavimas iš gimdos rodo sutrikimą, todėl būtina kreiptis į gydytoją.

Galimybė pastoti

Daugeliui moterų atrodo, kad mėnesinės - tai natūrali apsauga nuo nėštumo, tačiau tai yra mitas. Kada rizika didžiausia?

• Trumpas ciklas (21-24 dienos).
• Nereguliarus ciklas.
• Kraujavimas, kuris nėra tikros mėnesinės.

Tyrimai rodo, kad pastojimo tikimybė lytinių santykių metu per mėnesines yra nedidelė, bet ne nulinė. Kai kurie šaltiniai mini iki 5% tikimybę, priklausomai nuo ciklo trukmės ir partnerių vaisingumo.

Trumpai tariant, kiekvienos moters ciklas yra unikalus, tad ir rizika gali skirtis.

Mėnesinėms pasibaigus prasideda vadinamasis vaisingumo langas (laikotarpis, kai moteris gali pastoti). Įprasto ciklo metu (28-30 ir daugiau dienų) vaisingos dienos prasideda maždaug 11 ir baigiasi 18-20 ciklo dienomis.

Taigi, kelios dienos prieš numatomas mėnesines - saugiausias metas mylėtis nesibaiminant pastoti. Per mėnesines mylėtis galima, tačiau tai priimtina ne visoms poroms. Seksas mėnesinių metu gali būti naudingas (pavyzdžiui, dėl išsiskiriančių hormonų gali sumažėti skausmas).

Vaisingos dienos

Vaisingos dienos - tai dienos, kuriomis mylintis yra galimybė pastoti. Moterų vaisingumas yra cikliškas ir pastoti jos gali tik 24 valandas per mėnesinių ciklą - tiek, kiek gyvena iš kiaušidės iškeliavęs kiaušinėlis. Nors moters kiaušinėlis gali būti apvaisintas tik tą parą kai vyksta ovuliacija, pastoti galima ir jei mylėjotės 2-5 dienas iki ovuliacijos. Kai moters makšties terpė yra itin draugiška, o spermatozoidai - itin gyvybingi, išgyventi jie gali dar ilgiau - iki 5 parų.

Būtent dėl šių dviejų hormonų poveikio ciklo metu pakinta bazinė kūno temperatūra (BKT), makšties išskyros ir gimdos kaklelis.

Paprasčiausia vaisingas dienas apskaičiuoti yra su vaisingų dienų skaičiuokle.

Kaip stebėti savo ciklą?

• Menstruacijų kalendorius: anksčiau moterys žymėdavosi menstruacijas sąsiuvinyje arba kišeniniame kalendoriuje. Dabar sukurta įvairių programėlių, kuriose sekti savo mėnesinių ciklą labai patogu ir paprasta.
• Bazinės kūno temperatūros (BKT) matavimas: BKT matuojama kiekvieną rytą tuo pačiu metu, dar neatsikėlus iš lovos. Po ovuliacijos BKT pakyla.
• Gimdos kaklelio stebėjimas: gimdos kaklelis keičiasi ciklo metu. Ovuliacijos metu jis pakyla į savo aukščiausią padėtį, suminkštėja, tampa drėgnas ir atviras.
• Makšties išskyrų stebėjimas: makšties išskyros taip pat keičiasi ciklo metu. Prieš ovuliaciją jos tampa skaidrios, tąsios ir primena kiaušinio baltymą.
• Ovuliacijos testai: šie testai nustato LH lygį šlapime ir padeda nustatyti ovuliacijos laiką.

Mityba ir gyvenimo būdas

Mityba ir gyvenimo būdas vaidina svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą. Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai. Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą, tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją. Lėtinis stresas, kuris dažnai kyla dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą. Taip pat svarbu pasirūpinti miego kokybe - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip melatoninas ir kortizolis, kurie taip pat daro įtaką vaisingumui, pusiausvyrą.

Papildai planuojančioms nėštumą

Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui. Pagrindinis papildas, kurį rekomenduoja gydytojai, yra folio rūgštis, nes jis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų. Žinoma, svarbus yra ir vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patartina papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai.

Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus. Taip pat svarbus yra geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas. Be to, įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą.

Tačiau nors papildai gali padėti pagerinti vaisingumą ir paruošti organizmą nėštumui, juos reikėtų vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku.

tags: #7 #dienas #tepliojo #2 #dienas #truko