Gyvulininkystė yra neatsiejama daugelio ūkininkų veiklos dalis. Siekiant gauti daug ir kokybiškos gyvulininkystės produkcijos, itin svarbu pasirinkti tinkamas gyvulių veisles, laikymo būdą, sudaryti optimalų racioną, gaminti kokybiškus pašarus. Gyvulių susirgimai dažniausiai pasitaiko sutrikus aplinkos ir organizmo sąveikai. Daugelis ligų priklauso nuo metų sezono, žiemos metu pasireiškia daugiau su peršalimo simptomais susijusios ligos, o vasaros metu - šiltam metų sezonui būdingos ligos.
Gyvulio organizmą tiesiogiai veikia patalpos mikroklimatas. Jį sudaro patalpoje esanti temperatūra, drėgmė, oro judėjimo greitis, įvairios dujos, dulkės, mikroorganizmai, patalpų apšvietimas. Vieni netinkamo mikroklimato faktoriai gali silpninti organizmo atsparumą, kiti - veikti gyvulio šilumos bei medžiagų apykaitą, iššaukdami gyvulio fiziologinių procesų sutrikimą.
Todėl svarbu užtikrinti optimalias aplinkos sąlygas galvijų laikymo patalpose. Aptarsime pagrindinius mikroklimato rodiklius ir būdus, kaip juos optimizuoti.
Optimizuokite savo karvių ganyklas: 5 ganyklų tvarkymo gudrybės
Pagrindiniai mikroklimato rodikliai ir jų įtaka
Temperatūra
Geriausia aplinkos temperatūra gyvuliams yra 7-20 °C. Kai aplinka įkaista iki 25 °C, jie gali patirti šilumos stresą. Normali gyvulio organizmo temperatūra yra 38,5 °C.
Aplinkos temperatūra, veikdama organizmą per nervų receptorius, sukelia fiziologinių mechanizmų reakcijas, dėl kurių priklausomai nuo dirgiklio pobūdžio (šaltis ar karštis) sumažėja arba padidėja šilumos gamyba ir jos išskyrimas į aplinką. Paprastai gyvulys šilumą išskiria ją išspinduliuodamas. Kuo didesnis oro ir kūno temperatūrų skirtumas, tuo efektyviau atiduodama šiluma.
Kai karvei prasideda karščio stresas, tada neigiamai veikia pieno produkciją, reprodukciją ir bendrą sveikatos būklę. Kuo karvė produktyvesnė, tuo ji pagamina daugiau šilumos, kadangi intensyviau vyksta metaboliniai procesai.
Kai aplinkos temperatūra yra 35 °C, pieno produkcija sumažėja 33 proc., o kai temperatūra yra 40 °C, pieno produkcija krinta iki 50 proc.
Šilumos streso įtaka karvėms
Oro drėgnumas
Norint sumažinti santykinį drėgnumą uždarose patalpose, reikia laiku apšildyti tvartų statybines konstrukcijas, vartoti sausą kraiką, reguliariai šalinti mėšlą. Drėgmę mažina tvarkingai ir gerai veikianti ventiliacija.
Jei nepavyksta pašalinti šilumos pro aukščiausią pastato vietą (kraigą), susidaro kondensatas. Tai padidina oro drėgnį tvarte. Jeigu oras atšąla, tuomet susikondensavę vandens lašai pradeda kristi ant gyvulių ir guoliaviečių. Atsiradusi drėgmė sukuria palankias sąlygas bakterijoms daugintis.
Oro judėjimo greitis
Kai aplinkos oro temperatūra aukšta, oro srautai apsaugo gyvulius nuo perkaitimo, o kai žema - padidėja gyvulių peršalimo galimybė. Nešildomuose tvartuose oro judėjimo greitis tinkamiausias nuo 0,15 iki 0,3 m/s, šildomuose - 0,5 m/s, esant optimaliai temperatūrai ir drėgmei. Vasarą oro judėjimo greitis padidinamas iki 0,5-1,6 m/s.
Oro dulkėtumas
Labiausiai dulkės kenkia kvėpavimo organams. Dulkių sudėtis labai įvairi: be pašarų ir išdžiūvusių ekskrementų dalelių, suragėjusių odos epitelio ląstelių, jose būna kombinuotų pašarų sudedamųjų dalių, mikroorganizmų, grybų ir jų veiklos produktų (endotoksinų, mikotoksinų). Oro dulkėtumas labai padidėja šeriant gyvulius sausais pašarais.
Tvartuose esančios dulkės yra tiek organinės, tiek neorganinės. Gyvulių tvartuose 70-90 proc. dulkių yra organinės. Tai reiškia, kad jos gali reaguoti su kvėpavimo organų apsauginėmis sistemomis.
Kenksmingos dujos
Pačios svarbiausios ir kenksmingiausios dujos, randamos gyvulininkystės pastatuose, yra amoniakas (NH3), vandenilio sulfidas (H2S ), anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4) ir azoto oksidas (N2O ).
Pūvant organinėms medžiagoms, tokioms kaip mėšlas, pakratai, srutos, į orą išsiskiria NH3 ir H2S dujos, taip pat indolas, skatolas, ketonai, riebiosios rūgštys, etanolis, metanolis, propanas, butanas, heksanas, organinės rūgštys.
Jeigu gyvūnai ilgesnį laiką kvėpuoja nors ir nedaug amoniako turinčiu oru (koncentracija 0,1g/m3), gali sutrikti jų sveikata ir sumažėti produktyvumas. Amoniakas erzina viršutinių kvėpavimo takų ir akių gleivines, sukelia kosulį, ašarojimą ir sudaro palankias sąlygas uždegiminiams procesams vystytis, o pro pažeistas gleivines į organizmą gali prasiskverbti mikrobai.
Priemonės mikroklimatui gerinti
Ventiliacija
Geras tvarto vėdinimas - svarbi gyvulių gerovės sąlyga. Vėdinimo sistemos paskirtis - užterštą vandens garais, kenksmingomis dujomis (svarbiausias vėdinimo pakankamumo indikatorius yra anglies dvideginio, kurį iškvepia gyvuliai, koncentracija), mikrobais, dulkėmis, o vasarą ir pertekline šiluma, patalpos orą pakeisti šviežiu lauko oru ir vienodai, be skersvėjų paskirstyti jį gyvulių zonoje.
Efektyvus vėdinimas yra toks, kai į tvartą visu patalpos ilgiu įeina pakankamai ir vienodai šviežio oro. Žiemą jis sugeria vandens garus, dulkes, kenksmingus mikroorganizmus, kenksmingas dujas, vasarą - šilumos perteklių, o tada pašalinamas iš patalpos.
Per kraigo plyšį žiemą pašalinamas visas, o vasarą dalis užteršto oro. Švariam orui įeiti reikia kuo daugiau angų ir jos patalpoje išdėstomos tolygiai tam, kad šviežias oras geriau susimaišytų su patalpos oru ir į gyvulių laikymo zoną patektų sušilęs.
Tvarto vėdinimo schema
Apšvietimas
Trumpėjant dienoms, mažėja natūralaus apšvietimo trukmė, o tinkamas apšvietimas tvarte pagerina karvių priežiūrą, užtikrina saugesnę ir malonesnę darbo aplinką.
Tinkamai apšvietus tvartą, galima užtikrinti teigiamą šviesos poveikį karvėms, be to, apšviestoje aplinkoje kiekvienas gyvulys jaučiasi ramesnis. Todėl rudenį ir žiemą tvartuose būtina naudoti dirbtinės šviesos šaltinius, siekiant pailginti šviesos laiką. Tvarte, kuriame laikomos melžiamos karvės, rekomenduojamas 16 val. šviesos ir apie 8 val. tamsos periodas per dieną.
Apšvietimo intensyvumas tvarte turėtų būti: garduose 50 Lx, šėrimo vietoje - 75, visame tvarte - 200 Lx ir ne daugiau, vidutiniškai nuo 75 iki 100 Lx.
Mėšlo tvarkymas
Pūvant organinėms medžiagoms, tokioms kaip mėšlas, pakratai, srutos, į orą išsiskiria NH3 ir H2S dujos. Didelę reikšmę dujų išsiskyrimui iš pūvančio mėšlo turi tai, ar jis laikomas anaerobinėse sąlygose ar kompostuojamas. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos - metanas ir azoto oksidas labiau išsiskiria mėšlą laikant anaerobinėmis sąlygomis.
Norint sumažinti amoniako išskyrimą į aplinką, reikia, kad gyvulio organizmas geriau pasisavintų proteinus. NH3 koncentracija gyvulininkystės pastatuose priklauso nuo ventiliacijos efektyvumo, sanitarinės būklės, gyvulių skaičiaus. Ribinė NH3 koncentracija suaugusių gyvulių patalpose - 20 mg/m3.
Optimalūs mikroklimato parametrai galvijų laikymo patalpose
Šioje lentelėje pateikiami optimalūs mikroklimato parametrai, siekiant užtikrinti gerovę ir produktyvumą:
| Rodiklis | Optimali reikšmė |
|---|---|
| Temperatūra | 7-20 °C |
| Oro judėjimo greitis | 0,15-0,3 m/s (nešildomose patalpose)0,5 m/s (šildomose patalpose) |
| Santykinis drėgnumas | Ne daugiau kaip 75% |
| Amoniako (NH3) koncentracija | Ne daugiau kaip 20 mg/m3 |
| Anglies dioksido (CO2) koncentracija | Ne daugiau kaip 0,2-0,25 % |
| Apšvietimo intensyvumas | 75-100 Lx |