Abromiškių dvaro sodyba yra Abromiškių kaime, maždaug 1 km nutolusi nuo greitkelio Vilnius-Kaunas. Apsuptas seno parko, įrašyto į gamtos paminklų sąrašą, dvaras išsidėstęs to paties pavadinimo ežero šiauriniame krante. Šis šalies kultūros paveldo objektas mena ir puikius klestėjimo laikus, ir niūraus nuosmukio metus, kurie, deja, dar tebesitęsia.
Abromiškių dvaras. Šaltinis: Vikipedija
Dvaro įkūrimas ir savininkai
Dokumentuose Abromiškių dvaras paminėtas 1571 metais, kai jo įkūrėjas Abrahamas Pamatovskis rūmus kartu su žemėmis, miškais, ežerais bei prie kelio stovinčia karčiama pardavė Trakų tijūnui M. Bichovcui. Abromiškių dvarą XVI a. antroje pusėje pastatė Abrahamas Poniatovskis. Matyt, nuo jo vardo kilo ir Abromiškių pavadinimas. Dvarą 1571 m. įkūręs Abrahamas Poniatovskis apsigyveno jame su savo žmona Ona Gryniūte-Poniatovskiene. Likęs našliu, Abromiškių dvarą su miškais, pakelės karčema ir ežerais pardavė Trakų tijūnui M. Bychovcui, tad XVI a. pabaigoje dvaras jau priklausė Bychovcų giminei. XVII a. čia jau įsikūrė Narbutai.
Dvaras suklestėjo, kai 1748 metais jame apsigyveno turtingi bei įtakingi didikai de Raesai, rekonstravę senuosius rūmus klasicizmo stiliumi, iškasę naują tvenkinį bei įveisę didžiulį sodą ir bityną. Vasaromis ten šurmuliuodavo kultūrinis gyvenimas: vykdavo pokyliai, literatūriniai vakarai, vaidinimai. Apie 1748 m. dvaras vedybų keliu atiteko prancūzų kilmės grafams de Raësams. XIX a. I pusėje Vilhelmas de Raesas su žmona Antanina de Raësas pastatydino medinius rūmus, įkūrė sodą. Dvaras buvo išplėstas ir pritaikytas kultūriniam gyvenimui. Čia vykdavo literatūriniai vakarai, vaidinimai. Dvaras klestėjo kaip krašto kultūrinio bajorijos gyvenimo centras. 1799 m. dvare įvyko dailininkės ir dekoratorės Rachelės de Raës ir garsiojo intelektualo Mykolo Römerio vestuvės. 1840 m. Pranciškus Broel-Pliateris vedė V. ir A. de Raës‘ų dukterį Kazimierą, paskutinę iš šios giminės.
XIX a. pabaigoje, dvarą valdant Broelių-Pliaterių giminei, jame buvo sukaupta didžiulė biblioteka, kurioje buvo apie 20 000 tomų prancūzų ir lenkų literatūros klasikos, istorijos veikalų. Tuo metu visame krašte garsėjo rūmuose sukaupta per 20 tūkst. lenkų bei prancūzų klasikų, istorinių knygų biblioteka, paveikslų kolekcija, vienas didžiausių Lietuvoje Broelių-Pliaterių ir de Raesų giminių archyvas. 1933 m. dvarą nusipirko sovietmečiu emigravęs ir garsiu meno kolekcionieriumi tapęs Mykolas Žilinskas (1904-1992). Jis remontavo rūmus, tvarkė parką.Po Vilhelmo vedybų 1880 m. Jam mirus, dvarą valdė žmona, o vėliau, iki 1912 m. dvaras priklausė jų sūnui Vilhelmui Pliateriui. Tada minimos vertybės kartu su rūmų pastatais labai nukentėjo (dalį vertybių savininkas 1937 metais išsivežė į Lenkiją, o likusios buvo išgrobstytos 1941-1942 metais). 1912 m. mirus V. Broeliui-Pliateriui dvaras su Mijaugonių palivarku atiteko jo našlei ir trims dukterims. Tačiau jos nepajėgė deramai tvarkyti 1922 m. žemės reformos pakirstos savo kiemo ekonomikos. Išparceliuotuose sklypuose susikūrė 12 valstiečių ūkių. Rūmai nyko. Vykstant kiemo parceliacijai 1922 m. 8,55 ha žemės įsigijo Augustinas Žilinskas. Iš dėdės sužinojęs, kad numatoma dvarą parduoti, tuometinis Lietuvos ministrų kabineto kanceliarijos pirmininkas Mykolas Žilinskas 1933 m. jį nusipirko.
Nuo 1951 m. rūmuose buvo įsikūrusi ligoninė, vėliau paštas, medicinos punktas, biblioteka. 1978 m. 1990 metais, Lietuvai vėl tapus nepriklausoma valstybe, grįžęs M. Žilinskas skyrė pinigų dvaro ir parko tvarkymui. Jis buvo parašęs testamentą, kuriuo dvarą bei aplinkinius ežerus dovanojo Lietuvai, paskirdamas turtą Rašytojų sąjungai, bet savininkas iki mirties nespėjo turto susigrąžinti ir dvaras po kelių metų buvo privatizuotas. Dvaro savininkai pasikeitė jau kelis kartus. Dabar važiuojantys pro šalį mato apleistą teritoriją ir beveik sugriuvusius rūmus.
Abromiškių dvaro architektūra
Rūmai yra liaudiško klasicizmo ir istorizmo architektūros. Pastatas ilgas, patalpos jame išdėstytos padrikai. Rūmų vidurinė dalis medinė, vieno aukšto, su mansardomis. Yra salė, likusios patalpos mažos. Iš šoninių fasadų šią medinę dalį sutvirtina mūriniai priestatai: vakarų pusėje - 3 aukštų XIX a. pab. - XX a. pr. stiliaus.
Abromiškių dvaro architektūra. Šaltinis: Krastogidas.lt
Trečiajame aukšte buvo namų koplyčia. Virš jo, kupole, seniau buvo didelis laikrodis. Rytinio fasado mūrinis pastatas yra didesnis, dviejų aukštų. Medinė dalis susideda iš trijų fligelių. Centrinė dalis - portikas, paremtas stambiomis mūrinėmis kolonomis, stovinčiomis ant masyvių postamentų. Savita pačių kolonų forma rodo romantizmo įtaką. Priekinį pastato fasadą juosia antikinė tvorelė.
Šio fasado pirmame ir antrame aukštuose yra po du paprastus, o trečiame - tris skliautuotus langus. Mūriniai fligeliai simetriški: skirtingo pločio ir aukščio, pietvakarinis yra aukštesnis ir siauresnis už šiaurės rytų. Fligeliai puošnesni už senąją dalį ir smulkesnių formų. Šiaurės rytinis fligelis neoklasicistinis: fasadus skaido stačiakampiai langai, viršutiniame aukšte piliastrai pabrėžia kampus ir ašis, pagal kurias kyla trikampiai pastogių frontonėliai. Tokia pati ir pietrytinio fligelio dviaukštės šiaurės vakarų dalies išorė.
Abromiškių dvaro parkas
Į šiaurę nuo Abromiškių dvaro centrinių rūmų XIX a. įkurtas 15,5 ha laisvo plano parkas. 1873 m. dvaro inventoriuje minima, kad parke auga pušys, eglės, beržai, juodalksniai. Buvo sodas, į kurį nuo centrinių rūmų vedė 100 m ilgio mažalapių liepų alėja.
Sodui išnykus, buvo praplėstas parkas. Iš pagrindinės alėjos veda šalutinės ir takai. Parke auga 18 vietinių rūšių medžiai ir krūmai: uosiai, klevai, eglės, šermukšniai, ievos ir kt. Be to, yra 25 rūšių ir formų introducentų. Tai graži paprastoji kompaktiškosios formos eglė (skersmuo -30 cm), dailus balzaminis kėnis (skersmuo - 55 cm, aukštis - 30 m) ir europinis maumedis (50 cm ir 25 m). Parteryje auga vakarinės tujos, kaštonai, platanalapis raudonlapis klevas. Kuplios didžialapės liepos, viena jų - 1 m skersmens ir 30 m aukščio. Lapoja baltosios, pilkosios, kanadinės, balzaminės tuopos. 1985 metais Abromiškių dvaro parkas paskelbtas valstybės saugomu, o 1986 m.
Abromiškių dvaro parkas. Šaltinis: Aplanas.lt
Dabartinė būklė ir ateities planai
Šiuo metu dvaras išgyvena prisikėlimo laikotarpį. Dabartinis dvaro savininkas R. Bakutis, siekdamas išsaugoti vertingą kultūros paveldo objektą ir pritaikyti jį visuomenės poreikiams, ėmėsi komplekso atgaivinimo. Abromiškių dvaro sodyba yra paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Sodybai priklauso dvaro rūmai, svirnas, sarginė, tvarto, tvoros fragmentai, parkas.
Numatoma, kad kultūros paveldo objekte bus įkurti svečių namai ir reprezentacinės salės, pritaikytos kultūriniams renginiams, koncertams, pasirodymams ir konferencijoms. Vėliau planuojama imtis ir kitų komplekso pastatų - sutvarkyti oficiną, arklides, malūną. Paslaugų teikimas numatomas nuo 2026 metų vasaros sezono.
Abromiškių dvaro savininkai
| Laikotarpis | Savininkas |
|---|---|
| XVI a. | Abrahamas Poniatovskis |
| XVI a. pabaiga | Bychovcų giminė |
| XVII a. | Narbutai |
| Nuo 1748 m. | De Raes giminė |
| Nuo 1840 m. | Broel-Pliaterių giminė |
| 1933 m. | Mykolas Žilinskas |
| Po 1990 m. | Privatūs savininkai |
Abromiškių remontuojamas dvaras
tags: #abromiskiu #dvaro #sodyba #ir #parkas