Afrika - žemynas, turtingas įvairių gamtos išteklių. Jo gelmės slepia didžiulius mineralinių išteklių kiekius, kurie gali tapti ekonominės plėtros varikliu. Tačiau svarbu, kad šių išteklių naudojimas būtų atsakingas ir tvarus, siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai ir vietos bendruomenėms.
Gamtos išteklių įvairovė
Afrikos gelmėse slypi įvairūs geologiniai ištekliai:
- Anglys
- Deimantai
- Nafta
- Gamtinės dujos
- Žvyras
Tačiau, kaip teigia geologijos mokslų daktaras Jonas Šečkus, lietuviai dažnai mano, kad esame neturtinga šalis, nes neturime prabangos išteklių, tokių kaip spalvotieji metalai ar brangakmeniai, ir mūsų naftos ištekliai nėra gausūs (bent kol kas, nes jūroje tikriausiai jų yra visai nemažai), bet mes turime visas naudingąsias iškasenas, kurios reikalingos kiekvieną dieną.
Vandens ištekliai
Lietuva turi tik teorinius skalūnų dujų rezervus, o pagal praktiškai ištirtus gėlo vandens išteklius esame vieni turtingiausių Europoje.
Gėlo vandens svarba
Jungtinės Tautos prieš kelerius metus paskelbė atlikto tyrimo ataskaitą, kurioje rašoma, kad iki 2025-ųjų daugiau nei pusei planetos gyventojų pritrūks gėlo vandens. Nors mes galime džiaugtis, kad pas mus požeminio vandens ištekliai yra gausūs ir geros kokybės, dėl nepalankių hidrogeologinių sąlygų kai kuriuose rajonuose gero vandens vis tiek trūksta, todėl požeminio geriamojo vandens apsauga yra labai svarbi.
Pasak Lietuvos hidrogeologo Antano Algirdo Klimo, požeminį vandenį reikia saugoti visų pirma ten, kur jis yra pagrindinis ar net vienintelis geriamojo vandens šaltinis, taip pat ten, kur formuojasi šio šaltinio ištekliai. Požeminis vanduo yra labiausiai naudojamas iš visų gamtos išteklių, jo prireikia apie dviem milijardams žmonių visame pasaulyje.
Beje, požeminis vanduo - naudinga iškasena, pagrindinis Lietuvos žemės gelmių turtas, pačios gamtos padovanotas Lietuvai amžinam naudojimui.
Slaptos priežastys, kodėl pasaulis priklauso nuo Afrikos
Geologiniai tyrimai Lietuvoje
Fundamentiniai Lietuvos geologijos tyrimai 1925-1940 m. buvo atlikti nedidelėmis Lietuvos-Vytauto Didžiojo universiteto Kaune Mineralogijos ir geologijos katedros jėgomis, bet gauti rezultatai buvo svarūs. Mineralinių žaliavų tyrimo srityje iš tų metų labiausiai matomas kalnų inžinieriaus, nuo 1936 m. docento Juozo Dalinkevičiaus, vėliau profesoriaus (1940) ir akademiko (1941), indėlis. Po 1945 metų šių tyrimų plėtojimas atiteko jau Vilniaus universitete parengtiems geologijos specialistams.
Dabartiniu metu Lietuvoje įvairiu detalumu ištirta 16 rūšių naudingųjų iškasenų. Lietuvoje šiuo metu yra detaliai išžvalgyti 772 naudingųjų iškasenų telkiniai, parengtinai išžvalgyti 972 ir išskirti 400 prognoziniai plotai.
Vien tiktai detaliai ir parengtiniai išžvalgytuose telkiniuose yra apskaičiuota per 6,7 mrjd. m3 išteklių. Naudoti galima tiktai detaliai išžvalgytus išteklius. Šių išteklių struktūra pateikiama žemiau esančioje lentelėje. Bendras jų kiekis 2,7 mrjd. m3. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis bendra jų vertė 63,6 mrjd. Lt.
| Naudingoji iškasena | Ištekliai (mln. m3) |
|---|---|
| Žvyras | 1200 |
| Smėlis | 800 |
| Molis | 500 |
| Dolomitas | 100 |
| Klintys | 50 |
| Durpės | 50 |
Lietuvoje turime pakankamai svarbiausių iš plačiausiai naudojamų naudingųjų iškasenų. Tai daugiausiai yra kasdienės naudingosios iškasenos, vartojamos žmonių gerbūviui kurti: žvyras, smėlis, molis, uolinės padermės skaldai, kitos žaliavos statybinėms medžiagoms gaminti. Jų tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje suvartojama daugiausiai.
Aplinkosaugos aspektai
Skalūnų dujų gavyba yra labai sudėtingas procesas. Norint komerciniais masteliais išgauti šias dujas reikia labai daug ir labai gilių gręžinių, reikia sprogdinti gilumines uolienas (apie 2 km gylyje), kišti į jas dešimtis įvairių cheminių medžiagų su milžinišku kiekiu vandens.
Anot kai kurių šios technologijos skeptikų, egzistuoja pavojus užteršti pagrindinį Lietuvos turtą - giluminį vandenį (nors vanduo yra aukščiau), nes procesas nėra visiškai hermetiškas. Be to, neaišku, kaip bus sprendžiama panaudoto chemikalais užteršto vandens problema.
Lietuvoje visas geriamasis vanduo gyventojams tiekiamas tik iš giluminių gręžinių. Tuo negalėtų pasigirti nė viena kita ES, o gal net ir pasaulio valstybė. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai ir milijoninė Ryga naudoja santykinai nešvarų paviršinį vandenį.
Ekonominiai aspektai
Skalūnų dujų gavyba Lietuvoje - puiki galimybė užsidirbti toms bendrovėms, kurios visa tai vystys. Tačiau Lietuvai iš to liks tik trupiniai nuo turtingųjų stalo mokesčių pavidalu. Kaip žinote, stambiojo verslo apmokestinimas Lietuvoje yra vienas mažiausių pasaulyje. Mes liksime tik stebėtojai, kol „Chevron“ ir kiti naudos mūsų žemės gelmes.
Kitas variantas yra Norvegija - tai šalis, kuri labai atsakingai naudoja savo naftos išteklius. Ten viskas arba beveik viskas priklauso valstybei. Pinigai iš naftos gavybos eina į ilgalaikio stabilizavimo fondą, todėl Norvegijai jokios krizės nebaisu. Deja, strateginio mąstymo Lietuvoje nėra.