Agluonėnų etnografinė sodyba - tai unikalus Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdys, išsaugojęs regiono specifiką ir vietinių gyventojų gyvenimo būdą. Tai tipiška Klaipėdos krašto nedidelio ūkio sodyba, kurią sudaro darni pastatų, želdinių, kiemo erdvių ir puošybinių elementų visuma.
Sodybos Istorija ir Kultūrinė Reikšmė
1983 m. atnaujintoje sodyboje buvo atidarytas nedidelis muziejus, o etnografinės sodybos kluone įsikūrė pirmasis pokario klojimo teatras, kur 1988 m. įvyko pirmasis Lietuvos klojimo teatrų festivalis "Krivūlė". 2007 m. Agluonėnų etnografinė sodyba tapo Gargždų krašto muziejaus filialu.
2009-2010 m. sodybos pastatai buvo restauruoti, atkurtos autentiškos XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvininko laukininko statinių interjero detalės. Ryšiai su Vokietija lėmė, kad laukininkų sodybose sparčiai plito miestietiški interjero elementai, parsigabenti, o ne pačių gaminti, poliruoti baldai, pirktiniai audiniai ir pan.
Interjeras ir Buitis
Gyvenamojoje namo dalyje estuboje, virtuvėje, priebutyje ir šaltajame kambaryje išsaugotas paskutinės sodybos šeimininkės autentiškas pagrindinio šeimos kambario (estubos) interjeras. Estuba buvo apšildoma kokline krosnimi, prie kurios įrengtas suolas benkis (kakalis). Čia valgydavo, miegodavo, žiemos metu ausdavo, verpdavo, dirbdavo kitus ūkiui reikalingus darbus.
Patalpos viduryje - stalas, kėdės (krasės), prie sienos - šeimininkų lovos, vaikiškas lopšys (šūpulys), drabužių spinta (skapis). Vienintelis polichrominis baldas - kraitinė skrynia. Šaltajame kambaryje ir priebutyje eksponuojami įvairūs darbo įrankiai (dailidės, kubiliaus, klumpdirbio ir kt.) ir buities reikmenys (įvairių formų sviestamušės, girnos, svarstyklės ir kt.), kurie buvo įsigyti ar dovanoti aplinkinių kaimų gyventojų.
Muziejinė ir Edukacinė Veikla
Muziejus kaupia ir saugo lietuvininkų etnokultūros vertybes, pritaikant muziejų platesnei kultūrinei, edukacinei ir bendruomeninei veiklai. Vykdo edukacinę veiklą: žaidimai "Kelionė laiku", "Etnoprotmūšis", "Lobių paieškos", "Mūsų senolių gyvenimo būdas" ir kt.
Baras "Kryžkelė"
Sodyba yra Agluonėnuose - nedidelėje gyvenvietėje, 20 km nuo Klaipėdos. Apylinkėse žinoma baro Kryžkelė vardu. Ir vasarą, ir žiemą - tai gera vieta nebrangiai praleisti vakarą. Lankytojai vaišinami vietoje gaminamais patiekalais, yra uždaras kiemelis su staliukais atviroje pavėsinėje, lauko židinys, nedidelė krepšinio aikštelė, vieta mašinoms pastatyti bei nedidelė naudingų smulkmenų parduotuvėlė.
Baro ir pirties kompleksas puikiai aptarnauja vestuves, krikštynas, firmų pobūvius, gimtadienius. Galima pernakvoti iki 20 žmonių.
Pirties Paslaugos
Pirtis - integruota pastato viduje, atskirai nuo baro patalpų. Prie jos yra baseinas su keičiamu vandeniu ir originalus žiemos sodas, kuris žiemą yra šiltas dėl apšildomų grindų, o vasarą vėsus dėl malonaus pavėsio.
Pirtis įrengta gana patogiai. Krosnis kūrenama malkomis. Išėjus iš garinės patenkama į nuostabų žiemos sodą-oranžeriją, kurioje galima maloniai krėsluose atsipūsti.
Maloniai laukiami tikri pirties mėgėjai, kuriems už nedidelį papildomą 10 Lt mokestį duodamos vietinio rišimo vantos. Žiemos sode įrengtas baseinėlis su pratekančiu vandeniu. Yra dušas.
Patogumai - prie pirties. Pirties kaina 40Lt/ val., užsisakant ne mažiau kaip 2 val. Nakvynės kaina - 50Lt už visą kambarį, jei buvo užsakyta pirtis. Nakvynei kambarį rekomenduojama užsisakyti kaip priedą prie pirties paslaugos, nes tuomet jis kainuoja žymiai pigiau.
Kaimo Turizmo Tendencijos Lietuvoje
Akivaizdu, jog 2007 metais daugiausiai Kaimo turizmo sodybų buvo Utenos apskrityje , t.y. 186, mažiausiai Šiaulių apskrityje, t.y. 12. Tai yra tikrai labai mažai palyginti, su Utenos apskritimi, tačiau būtent Utenos apskritis yra ežeringiausia vieta Lietuvoje, todėl ne naujiena, jog daugelis, kaimo turizmo sodybų linkusios įsikurti būtent ten.
2008 metais sodybų skaičiai šiek tiek keitėsi ir kaip nekeista , skaičius mažėjo. Pirmoje vietoje pagal sodybų skaičių taip pat ir liko Utenos apskritis , šioje apskrityje buvo užfiksuotos 185 sodybos, o mažiausiai jų buvo užfiksuota Tauragės apskrityje , t.y. 9 sodybos.
Taigi Šiaulių apskrityje 2007 metais buvo 12 Kaimo turizmo sodybų, o 2008 metais jų skaičius sumažėjo iki 10. Kambarių skaičius 2007 metais buvo 122 kambariai, o 2008 metais 92 kambariai.
Kaimo turizmo sodybų skaičius pagal apskritis
| Apskritis | 2007 metai | 2008 metai |
|---|---|---|
| Utenos | 186 | 185 |
| Šiaulių | 12 | 10 |
| Tauragės | - | 9 |
Verslo Liudijimas Kaimo Turizmui
Kaimo turizmą plėtojantiems gyventojams nereikia steigti įmonę, bet būtina įsigyti verslo liudijimą ir mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad verslo liudijimas - tai dokumentas, patvirtintas fiksuoto pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į LR Vyriausybės patvirtintą individualios veiklos pagal versloliudijimą rūšių sąrašą.
Veikla, vykdoma pagal verslo liudijimą, turi būti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų per atitinkamą laiko laikotarpį. Verslo liudijimas nesuteikia šeimininkui teisės samdyti darbuotojų. Pagal verslo liudijimą vykdomoje veikloje teisę dalyvauti turi sutuoktinis, tėvas, motina vaikai nuo 14metų, globojamasis, globėjas. Tam, kad šie asmenys galėtų dalyvauti veikloje, jie turi būti nurodyti sodybos šeimininkui išduotame verslo liudijime.
Jei vykdant veiklą šeimos narių neužtenka, galima sudaryti paslaugų teikimo sutartis su asmenimis, kurie vykdydami savo veiklą pagal verslo liudijimus parduoda savo paslaugas. Verslo liudijimai gali būti išduodami laikotarpiams, ne ilgesniems kaip iki tų pačių kalendorinių metų pabaigos ir ne trumpesniems kaip mėnuo. Tai ypač patogu tiems, kurie kaimo turizmo paslaugas teikia tik vasarą 3 ar 4 mėnesius per metus.
Asmenys įsigiję verslo liudijimą, moka fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Socialiai pažeidžiamoms grupėms (neįgaliesiems, senatvės pensininkams ir kt.) mokestis yra sumažinamas. Vyriausybė taip pat rekomendavo savivaldybių taryboms nustatyti mažesnį pajamų mokestį gyventojams: