Šiame straipsnyje apžvelgiama „Agrokoncerno“ grupės valdomos žemės plotai, taip pat nagrinėjamos žemėvaldos tendencijos Lietuvoje, išskiriant didžiausius žemvaldžius ir jų valdomus žemės plotus.

Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje

„Agrokoncerno“ grupės veikla ir naujas kompleksas

„Agrokoncerno grupės“ įmonės 25 metų veiklos sukaktį pasitiko naujame, inovatyviame 6 tūkst. m² ploto pastatų komplekse. Tai - vienas moderniausių biurų objektų, kuriame gausu netradicinių architektūros sprendimų ir novatoriškų verslo idėjų. Agrokoncerno pastatų kompleksas iškilo Vėrupės g. 1, Babtų km., Babtų sen., Kauno r. savivaldybėje.

UAB „Agrokoncerno grupė“ generalinio direktoriaus Valdo Eimonto teigimu, naujame komplekse susilies žemės ūkio, technikos ir mokslo pasauliai, kurie bus atviri Lietuvos ir užsienio ūkininkams bei įmonėms.

„Šią vietą pasirinkome ne tik dėl to, kad jau anksčiau turėjome čia įsigiję sklypą. Tai strategiškai puiki vieta - geras susisiekimas, sklypas praktiškai yra Lietuvos viduryje. O, kadangi mes esame bendrovė, kuri vykdo veiklą žemės ūkio srityje, persikėlimas iš miesto į rajoną, mūsų manymu, yra itin didelis pliusas. Juk taip artėjame prie žemės ūkio, esame arčiau ūkininkų, kurie yra Kauno rajone, artėjame prie Babtų ir tikimės, kad galėsime aktyviai dalyvauti miestelio bendruomenės gyvenime“, - pasakoja V. Eimontas.

Architektūriniai sprendimai ir statybos

„Su architekto Ambraso komanda paruošėme projektą, kuriuo esame labai patenkinti. Mūsų darbuotojai džiaugiasi, nes pasikeitė darbo sąlygos. Esame dėkingi tiek architektams, tiek rangovui „YIT Lietuva“, kuris kokybiškai įgyvendino projektą, todėl dabar būdami čia galime džiaugtis pokyčiais ir siekti dar geresnių rezultatų“, - sako V.

Architektų teigimu, didelės įmonės būstinę iškelti į periferiją yra drąsus žingsnis, net jeigu ta įmonė ir dirba žemės ūkio srityje.

„Žemės ūkio pastatai istoriškai išsiskiria racionaliomis, funkcijos padiktuotomis formomis, monumentaliais tūriais, aiškiai atskirtomis „paradinio“ ir „ūkinio“ kiemo erdvėmis. Kuo dar galėtų išsiskirti santūrus žemės ūkio bendrovės pastatas? Oranžerija - tai buvo pirma mintis, galvojant tiek apie pastato įvaizdį, tiek apie vidaus erdves, kuriose žmonės praleis visą darbo dieną. Ši idėja patiko užsakovams ir žiemos sodo vieta, ir dydis nepasikeitė nuo pirmojo eskizo“, - apie architektūrinę idėją pasakoja architektas A. Ambrasas.

Modernų „Agrokoncerno“ kompleksą sudaro: administracinis pastatas su autotechnikos priežiūros centru, autotechnikos plovyklos pastatas, apsaugos pastatas ir šiltnamis. Pirmojo objekto rytiniame bloke įrengtas autotechnikos priežiūros centras, sandėliavimo patalpos, laboratorija, darbuotojų poilsio ir maitinimo patalpos. Vakariniame bloke - administracinės patalpos. Šiuos blokus jungia žiemos sodas.

Generalinio rangovo sprendimu pagrindinio pastato fasado aptaisymas yra dviejų tipų. Vėdinamo fasado aklinoms dalims o karkasas įrengtas su 200 mm aukščiausių rodiklių šiltinimo sluoksniu, aptaisytas fasadinėmis plokštėmis su natūralios medžio faneruotės plokštėmis „Prodex“ bei apdailinėmis fasadinėmis plokštėmis „Alucobond“.

„Fasadas suskaidytas ekstrūdiniais anoduoto aliuminio profiliais (20 x 280 mm). Tarp jų įsiterpia natūralios faneruotės plokštės ir langai. Šie profiliai išryškina kampus, parapetus, cokolius. Be to, ši detalė suteikia santūriems pastato tūriams lengvumo, o kartu ir vientisumo, išraiškingumo“, - pasakoja architektas A. Ambrasas.

Objekte taip pat įrengta mechaninė oro tiekimo ir šalinimo sistema. Vėdinimo įrenginiuose sumontuoti freoniniai šildymo, šaldymo kaloriferiai su išoriniu bloku. Pastato patalpoms vėdinti pasirinkta rekuperacinė oro tiekimo ir šalinimo sistema.

Kaip jau minėta, objekte įrengtas geoterminis šildymas. Geoterminis šildymas - tai šiuolaikiškas, patogus ir ilgalaikis būdas ne tik šildyti, bet ir vėsinti namus, tiekti karštą vandenį. Visa reikiama energija gaunama iš gamtos. Šis būdas gali būti pritaikomas įvairios paskirties pastatuose, ypatingai - verslo objektuose.

UAB „Tinklelis“ pastato stiklo fasaduose bei visame oranžerijos stoge sumontavo vertikalius roletus, horizontalias žaliuzes bei žiemos stogo markizes apsaugančias pastatą nuo patalpų įkaitinimo. Visa įranga yra pilnai kompiuterizuota ir veikia autonomiškai, atsižvelgdama į oro sąlygas.

Projekto vadovo Tomo Karoso teigimu, projektuojant „Agrokoncerno“ administracinį pastatą prisijungti prie centralizuotų šilumos ar dujotiekio tinklų nebuvo galimybės, jų arti nėra, todėl užsakovui buvo pasiūlytas naujoviškas geoterminio šildymo metodas.

Kalbėdamas apie iššūkius, dirbant šiame projekte, projektų vadovas atskleidžia, kad kantrybės išbandymu tapo projekto vieta - sklypas yra šalia autostrados Vilnius-Klaipėda, kuri turi savo apsauginę juostą, taip pat sklypas ribojasi su degaline su dujų cisterna, kuri taip pat turi apsauginę juostą, tad pats pastatas sklype turėjo išsidėstyti taip, kad nepažeistų šioms zonoms nustatytų reikalavimų.

Didžiausi Lietuvos žemvaldžiai ir jų valdos

Didžiausi Lietuvos žemvaldžiai valdo tūkstančius hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Daugiausia sklypų, savo valdas didinusios ne vieną dešimtmetį, yra įsigijusios žemės ūkio įmonių grupės, taip pat tiek lietuviško, tiek užsienietiško kapitalo investicinės bendrovės.

Seimo narys Ramūnas Karbauskis, vienintelis „Agrokoncerno“ įmonių grupės akcininkas, yra didžiausias žemvaldys Lietuvoje, per savo įmones valdantis tūkstančius hektarų žemės, kurios, kaip parodė surinkta informacija, prilygsta Kauno bei Šiaulių miestų teritorijoms.

„Agrokoncerno“ įmonių grupė savo finansinėse ataskaitose nurodo, kad iš viso Lietuvoje valdo 35 tūkst. hektarų nuosavos ir nuomojamos žemės. 2018 metų pradžioje „Agrokoncerno“ vadovai viešai atskleidė, kad nuosava žemė sudaro 22 tūkst. hektarų.

Darius Zubas yra vienas turtingiausių šalies verslininkų, savo turtus sukaupęs iš grūdų ir žaliavų pašarams prekybos bei paruošimo. Pagal valdomus žemės plotus D. Zubas yra antrasis didžiausias žemvaldys Lietuvoje. Tiesa, per savo bendroves jis įsigijęs tris kartus mažiau žemės negu R. Karbauskis.

Savo finansinėse ataskaitose „Registrų centrui“ „Linas Agro Group“ atskleidžia, kad 2018 m. birželį iš viso dirbo beveik 17,3 tūkst. hektarų žemės, iš kurios nuosavybės teise grupei priklausė 7,4 tūkst. hektarų.

Verslininkas Kęstutis Juščius DELFI pasakojo, kad ūkininkavimas, kalbant bendrai, yra tikras iššūkių verslas, ypač susiduriant su pastaruoju metu stebimais klimato pokyčiais.

Pagal bendrai valdomą žemės plotą (tiek nuomojamos, tiek nuosavos žemės), „Auga Group“ yra didžiausia žemvaldė Lietuvoje. „Registrų centrui“ pateiktose finansinėse ataskaitose skelbiama, kad 2018 m. įmonių grupė iš viso dirbo 38 tūkst. hektarų.

Austrų kapitalo bendrovės vadovybės atstovai informavo, kad visos su „Agroforst GmbH“ susijusios įmonės nuosavybės teise Lietuvoje valdo 5 tūkst. hektarų žemės, kas prilygsta Alytaus ir Trakų miestų teritorijoms.

Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos zis.lt skelbiamais duomenimis 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje nekilnojamojo turto registre buvo 2 519 494 žemės sklypai, kurių plotas 5 896 808,08 ha. Iš jos žemės ūkio paskirties - 1 590 651 sklypas, plotas - 3 708 055,27 ha. Tai sudaro beveik 63 proc. viso Lietuvos ploto.

VĮ „Registrų centras“ skelbia 50 didžiausių žemės ūkio paskirties valdytojų sąrašą. Jų bendras turimas plotas 2023 m. sausio 1 d. buvo 48 959 ha.

50 didžiausių žemės ūkio paskirties valdytojų Lietuvoje (2023 m. sausio 1 d.)

Remiantis vmi.lt atviraisiais duomenimis, 2023 m. iš 50 didžiausių žemės ūkio paskirties žemės valdytojų, daugiausia mokesčių mokėjo 12 vietoje sąraše esanti Padovinio žemės ūkio bendrovė, į biudžetą įnešusi 1,724 mln. eurų.

tags: #agrokoncerno #zemes #sklypo #dydids