Aivaras Stumbras, verslininku prisistatantis asmuo, Lietuvos visuomenėje išgarsėjo 2004 m. liepą, kai vedė Rolando Pakso dukrą, praėjus vos keliems mėnesiams po prezidento apkaltos. Su uošviu jį iki šiol sieja ne tik šeimyniniai ryšiai - 2021-ųjų pavasarį R. Paksas tapo vienos iš A. Stumbro įsteigtų energetikos bendrovių „Vėjo elektra“ mažuoju akcininku.
A. Stumbras su žmona daug metų mielai viešumoje demonstruoja savo prabangų gyvenimą. Kur kas mažiau viešos informacijos apie A. Stumbro verslus. Iki šiol sklandžiai judėję reikalai pradėjo strigti, kai praėjusį rugpjūtį elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl įmonių „Energijos parkai“ ir „Energijos turto investicijos“.
Abi įmones per kitą bendrovę valdo verslininkas A. Stumbras. Šios bendrovės, norėjusios statyti 80 MW ir 50 MW galių vėjo elektrines, siekė pasirašyti ketinimų protokolus dėl prisijungimo prie elektros perdavimo tinklo. Regis, verslininkas tik tuo metu sužinojo, jog 2023 m. vasarį įsigaliojo naujas reguliavimas.
Pagal jį, prieš pasirašant ketinimų protokolus dėl 50 MW ir didesnės galios rezervacijos, privaloma įsitikinti, kad projektą planuojantis asmuo ar įmonė nekelia rizikos nacionaliniam saugumui. A. Stumbro bendrovėms pateikus paraiškas, Saugumo komisija paskelbė neigiamą išvadą.
Todėl „Litgrid“ ne tik nesudarė A. Stumbro bendrovės dėl tokių „Litgrid“ sprendimų kreipėsi į teismą. LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad praėjusio gruodžio 20 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose buvo numatytas posėdis skundams nagrinėti. Tačiau aiškėja, kad dar gruodžio 4 d. bendrovės savo skundą atsiėmė.
O netrukus A. Stumbro bendrovė „Energijos parkai“ kreipėsi į elektros pardavimo sistemos operatorių „Litgrid“, prašydama suteikti išankstines prisijungimo sąlygas dėl 48 MW pralaidumo: taigi, nesiekiančio ribos, dėl kurios vėliau tektų laukti Saugumo komisijos išvadų.
Kaip nurodo „Litgrid“, prisijungimo sąlygos yra pradinis dokumentas, pagal kurį nei plėtotojas, nei „Litgrid“ neprisiima įsipareigojimų. LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad šįmet „Energijos parkai“ paprašė išankstinio prisijungimo sąlygų dar bent penkiems projektams. Visos teiktos paraiškos - dėl mažesnės nei 50 MW galios.
Saugumo akiratyje atsidūrusias įmones „Energijos parkai“ ir „Energijos turto investicijos“ 100 proc. valdo „Energijos turtas“. Jos vienintelis akcininkas yra A. Stumbras. Dar 2 bendrovių, kurių valdyme dalyvavo A. Stumbras, įsteigtos ir „E energijos“ perimtos bendrovės pernai vėl pakeitė šeimininkus.
Prieš A. Stumbrui perleidžiant dviejų vėjo energetikos bendrovių akcijas V. Striogos įmonei „E energija“, buvo atliktas dar vienas svarbus žingsnis. Dar prieš tai „Vėjas LT“ ir „Windlit“ užsitikrino galios rezervus pajungimui prie elektros tinklo, t. y. sudarė ketinimų protokolus su bendrove „Litgrid“.
Aiškėja, kad prekyba vėjo energetikos projektais - vienas iš A. Stumbro verslo modelių. LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad bendrovių „Vėjas LT“ ir „Windlit“ pavyzdys yra ne vienintelis, kai A. Panaši schema pritaikyta ir per bendrovę „Vėjo elektra“, kurią A. Stumbras valdo kartu su uošviu - nušalintuoju prezidentu R. Paksu.
Ši bendra įmonė - „LT energija“ - 2022 m. vasarį su „Litgrid“ pasirašė ketinimų protokolą dėl 264 MW galios rezervacijos. Po šio sandorio A. Stumbro bendrovės „Vėjo elektra“ 2023 m. finansinėje ataskaitoje yra nurodoma, kad „I pusmetį gauta pajamų iš akcijų pardavimo 10,465 mln. Šiuo metu su „Achemos“ bendrove „Visa elektra“ A. Stumbras ir R. Paksas turi kitą įmonę - „Pagėgių vėjas“.
Joje A. Stumbro bendrovė taip pat yra mažoji akcininkė (priklauso 25 proc. akcijų). Praėjusį rugsėjį „Pagėgių vėjui“ buvo išduotos iki šio kovo galiojančios išankstinio prisijungimo sąlygos 144 MW galiai. Kaip patvirtino „Litgrid“, jau gautas ir prašymas dėl ketinimų protokolo sudarymo.
Tačiau koją A. Stumbrui pakišo ryšiai su Rusija. Tiksliau su rusų verslininku Jurijumi Borisovu, kuris Paksui davė du milijonus litų ir vėliau nurodinėjo, ką Prezidentas turi daryti. Paksas tapęs prezidentu Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Dabar akiratyje Pakso žentas O dabar ryšiai su rusais koją kiša ir Pakso žentui - Aivarui Stumbrui.
Dar 2022-aisiais, Lietuvoje lankantis Belgijos karališkajai porai, A. Stumbras dalyvavo Lietuvos ir Belgijos ekonomikos forume. Į šį forumą A. Stumbras buvo pakviestas kaip bendrovės „Inikti“ generalinis direktorius. Ši bendrovė priklauso vėjo energetikos projektus plėtojančiai įmonei „Energijos turtas“, valdomai A. Stumbro. „Inikti“ veiklos kryptis - prekyba naudotomis vėjo jėgainėmis - vadinama pagrindiniu A. Stumbro verslu.
Registrų centre nurodyta, kad A. Stumbras vadovauja penkiolikai įmonių. Dažniausiai su juo susijusios įmonės įregistruotos Vilniuje, Konstitucijos prospekto 15 pastate. Dauguma šių įmonių yra susijusios su atsinaujinančia energetika, o, tiksliau, su elektros gamyba. Vieną įmonę jis valdo kartu su savo uošviu R. Paksu. Šios pelnas 2023 m. šoktelėjo kaip ant mielių. Ir akcininkai skaičiavo milijonus. Tarp A. Stumbro verslo partnerių - Lietuvoje gerai žinomi verslininkai.
A.Stumbras Lietuvos turtuolių klube išsiskiria iš minios. Į turtingiausių Lietuvos žmonių gretas A.Stumbrą pastatė žurnalas „IQ Top“. R.Pakso žentas su 10 mln. Tiek pat turto, „IQ Top“ skaičiavimais, turi ir Lietuvos rinktinės „centras“ Jonas Valančiūnas. Registrų centro duomenimis, A.Stumbras šiuo metu turi trijų įmonių akcijų - tai bendrovės „Windlit“, „Relit“ ir „Oakwill“.
Visus tris verslus vienijantis faktorius - nuostoliai. Tiesa, šiemet vieno iš A.Stumbro verslų padėtis gerokai pasitaisė. „Relit“ gavo gana nemažą 4,9325 MW energijos gamybos kvotą ir 5,21 euro cento už kilovatvalandę tarifą. Taip R.Pakso žento verslas užsitikrino garantuotas pajamas ilgam laikotarpiui - fiksuotas vėjo jėgainėse pagamintos elektros energijos supirkimo tarifas „Relit“ galios 12 metų.
LRT Tyrimų skyriui tapo žinoma apie verslininko Aivaro Stumbro ryšius, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui. Patvirtintomis LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, grėsmės nacionaliniam saugumui įžvelgiamos dėl A. Stumbro ryšių - tiesioginių ir per susijusius asmenis - su Rusijos piliečiu. Šis asmuo - Vasilijus Fedorinas, įvardijamas kaip turintis pažinčių Kremliuje.
Gražaus gyvenimo ir tokių erdvių plotų, Stumbrams užpavydėjo ir aplinkiniai. O tuomet jie ėmė ir paskundė Stumbrus, kad šis užvertas miškas - visai ne jų, o valstybinis. Vis dėlto pats A.Stumbras laidai „TOP 3“ pasakojo, kad nieko blogo nepadarė - neva, norėjo tik gero.
Atsidūręs nemaloniojo situacijoje, A.Stumbras nesuglumo - ėmė ir pakvietė į savo aptvertą valstybinio miško teritoriją. Tiesa, šeima ne tik aptvėrė jiems nepriklausantį miškelį, bet ir pasitvarkė pagal save: pasistatė krepšinio aikštelę, medyje pasidarė būstinę ir visą šį gerbūvį apsodino tujomis. Vis dėlto, A.Gedvilienės teigimu, tujų sodinti minėtoje vietoje negalima.
O kad tujos ir naujai suręsta nelegali tvora stovėtų tvirčiau, kažkas - galimai „netyčia“ - pašalino ir keletą valstybiniame miške stovėjusių medžių. Seimo narė Aistė Gedvilienė pastebėjo, kad valstybiniame miške galima grybauti ar uogauti, bet tikrai negalima jo užsitverti.
„Kai tu dedi prabangias nuotraukas iš savo gimtadienių ar vaikų krikštynų ir bandai parodyti, koks tu elito atstovas, visų pirma pagalvok, kaip tu laikaisi įstatymų. Matyt, jiems atrodo, kad įstatymai yra nerašyti, ir tu gali sklypą pasiplatinti valstybinės žemės sąskaita. O tai rodo žmogaus požiūrį į pačius įstatymus“, - kritiškai šeimos poelgį vertina ir Skirmantas Malinauskas.
G.Nausėda ir K.Budrys "deimantai" Lietuvos užsienio politikos karūnoje.
Algirdas Stumbras: „ Energetika - viso gyvenimo meilė ” Įspūdingos biografijos, Lietuvos energetikos tėvu tituluojamas Algirdas Stumbras vienaip ar kitaip yra prisilietęs beveik prie visų pagrindinių XX amžiaus antrosios pusės energetikos tapsmo procesų šalyje, jo pavardę galima išvysti tarp žymiausių praėjusio šimtmečio šios pramonės šakos korifėjų.
Paprastas vaikinas iš Kauno, augęs menininkų šeimoje, dosniai apdovanotas unikaliais talentais - jaunystėje aistringas šokėjas, baleto studiją lankęs kartu su legendiniais baleto artistais Henriku Kunavičium ir Vytautu Brazdylium, draugavęs su išskirtinio balso tembro dainininku Romanu Marijošiumi, meilės teatrui pakerėtas, skalsios humanitaro duonos, vis dėlto, nepasirinko.
Kelio pradžia - avarinės brigados elektromonteris Tapęs Kauno elektros tinklų avarinės brigados elektromonteriu, jaunuolis toliau mokėsi, įgijo technokratinį išsilavinimą ir kaip specialistas neišartuose energetikos lauko dirvonuose atsidūrė gan prieštaringu laikotarpiu: partija džiugiai raportavo apie baigtą Lietuvos elektrifikaciją, nors tikrovėje daugybė kaimo sodybų tebegyveno taip vadinamoje „balanos gadynėje“.
Vis dėlto, reikėtų turėti omenyje, jog tuometis Lietuvos ūkis jau buvo pilnai integruotas į tarybų sąjungos planinės ekonomikos sistemą, tad beveik visi strateginiai sprendimai buvo privalomi „suderinti”. Tačiau atsitinka kartais taip, jog nepriklausomai nuo dominuojančios visuomeninės ekonominės formacijos diktato, žmogaus charakteris, valia ir principingumas kalnus nuverčia. Tai liudija ir Algirdo Stumbro gyvenimo atvejis.
Daugiau nei tris dešimtmečius išdirbęs Lietuvos energetikos ir elektrifikavimo susivienijimo vyriausiuoju inžinieriumi, jis ir toliau ištikimai tarnavo savo gyvenimo meilei - energetikai įvairiuose jos baruose. Energetikos šviesuolis Algirdas Stumbras yra sukaupęs didžiulį profesinį stažą ir kaip vadovas, ir kaip ekspertas, ir kaip konsultantas, ir kaip visuomenininkas.
Jis ištiso istorinio laikotarpio amžininkas bei pasakotojas, savo knygoje (Algirdas Stumbras „Prisiminimai“ , Vilnius: Margi raštai, 2007. - 204 p.: iliustr.) ne tik preciziškai užrašęs autoriaus empirine patirtimi praturtintą Lietuvos energetikos istoriją, bet ir atskleidęs nepaprastai įdomų bei komplikuotą ištisos epochos lūžių paveikslą. Verslo partneris - vėjas Nors Aivaras Stumbras gimė dar praėjusiame šimtmetyje - 1983 metais, kai Lietuvoje dar vyravo Džordžo Orvelo distopinė novelėje „1984 ieji” bene vaizdingiausiai atskleista absoliutaus paklusnumo partijai ir Didžiajam broliui propagavimo atmosfera, tačiau jau po dviejų metų prasidėję kvapą gniaužiantys geopolitiniai pokyčiai vystėsi tokiais tempais, kad iš „didžiojo brolio“ primestų gyvenimo normų greitai neliko „akmens ant akmens“.
Daryti tai, kas patinka “Buvau pradedantysis verslininkas, dariau tai, kas tuomet labiausiai patiko - užsiiminėjau lengvųjų automobilių tiuningu (Tiuningas arba kitaip tariant, puošyba - automobilių konfigūracijos, išvaizdos keitimas, siekiant pagerinti technines automobilio charakteristikas. Pats žodis angl. reiškia tobulinimą, reguliavimą siekiant pagerinti tam tikras automobilio ypatybes. manau, kad visada svarbiausia daryti tai, kas patinka labiausiai). Beje, mano tėtis buvo aistringas autolenktynininkas, vairavęs geltoną sportinį „žiguliuką“, gal todėl iki šiol žavi automobiliai... Tuo metu formavosi rinkos ekonomika, ypač sparčiai vystėsi tiek komercinės, tiek nekomercinės paskirties nekilnojamo turto sektoriai, tad atrodė, jog būtent šiame versle veriasi tikrai nemenkos galimybės.
Kita vertus, paraleliai vis labiau ėmiau domėtis elektros gamybos procesais iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pirmiausiai - vėjo“,- savo pirmuosius ieškojimus verslo labirintuose prisimena Aivaras. Metais vėliau, netoli Kretingos, Vidmantuose pradėjo veikti vienintelė Lietuvoje šešių šimtų trisdešimt kW galios turbina, priklausiusi Kaišiadorių vyskupijai, pradėjo tiekti elektros energiją į bendrą tinklą ir davė teigiamą impulsą tolesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai. Netrukus sekė ir Vyriausybės nutarimas, kuriame pirmą kartą buvo teisiškai apibrėžta atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimo tvarka, nustatyti pagamintos elektros energijos tarifai, viešųjų pirkimų konkursų pavyzdinės sąlygos ir organizavimo tvarka.
Taip pamažu kūrėsi prielaidos Lietuvos kraštovaizdyje rastis vėjo elektrinių parkams. Apsisprendimas pasukti rizikingu keliu Šioje vietoje būtų galima stabtelėti ir įžvelgti savotišką paralelę tarp pirmųjų Algirdo Stumbro patirčių XX amžiaus vidurio pokario energetikos baruose ir jauno verslininko Aivaro Stumbro apsisprendimo pasukti rizikingu, tačiau kupinu naujų galimybių bei atradimų XXI amžiaus pradžios, atsinaujinančių energijos šaltinių potencialo panaudojimo transformuojant šalies energetikos sistemą, keliu.
INIKTI įkūrėjas ir vadovas Jo sukurta kompanija INIKTI šiandien - vienintelė privati lietuviško kapitalo įmonė, teikianti išimtinai visas paslaugas atsinaujinančios energetikos rinkoje - vėjo, saulės, baterijų - pradedant projektų vystymu, statybos generaline ranga, jėgainių montavimu, išmontavimu ir baigiant ilgalaikiu techniniu aptarnavimu bei turto valdymu. Nuokalnės ir įkalnės „Vėjo jėgainių atsiradimo Lietuvos kraštovaizdyje istorijoje nepavyko išvengti ir blogų pavyzdžių.