Nors vertybinių popierių sąvoka pasaulyje buvo žinoma jau prieš keletą šimtmečių, bet keletą paskutinių dešimtmečių Lietuvoje jie buvo pamiršti.
Pereinant prie rinkos ekonomikos, atsirado nauji terminai: akcijos, akcinis kapitalas, opcionai, vertybinių popierių rinka, finansų makleriai ir t.t. Šiuo metu vertybiniai popieriai parduodami vertybinių popierių biržose.
Jei ketiname investuoti vertybinių popierių rinkoje, investicijų saugumą ir pelningumą lemia sėkmingas pasirinkimas, reikalaujantis informacijos. Tokią rinkos informaciją renka, kaupia analizuoja ir teikia klientams finansų makleriai.
Vertybinių popierių rinka ir jos atsiradimas
Žodis birža kilęs iš žodžio „bursa“, vėlyvoje lotynų kalboje reiškusio odinį maišelį (piniginę). Birža atsirado iš pirklių susirinkimų riekšmingiausiuose Europos prekybos vietose.
XVI amžiuje Amsterdame atsirado pirmoji birža šiandienine prasme. Vokiškai kalbančiose srityse juo netrukus ppasekė Augsburgas ir Niurnbergas (1540), nors Nyderlandų sostinė taip ir liko svarbiausia Europos biržos vieta; čia 1602 metais parduotos pirmosios akcijos: Nyderlandų Ost Indijos bendrovės vertybiniai popieriai.
Svarbiausiais vokiečių biržos miestais per kelis šimtmečius tapo Berlynas ir Frankufurtas prie Maino. Didžiasusios pasaulyje biržos yra Niujorke, Londone, Paryžiuje, Tokijuje, Ciuriche, Frankfurte prie Maino.
Vertybinių popierių birža - tai rinka, kurioje brokeriai (makleriai) perka ir parduoda ver-tybinius popierius savo klientų vardu.
Tiesiogiai parduodamų vertybinių popierių rinką sudaro visos šalies brokerių firmos, perkančios mažesnių “neįregistruotų” firmų vertybinius popierius ir juos viešai parduodančios.
“Buliais” vadinami biržos lošėjai, kurie tikisi, kad vertybinių popierių kaina kils. “Lokiai” - tai biržos lošėjai, kurie tikisi, kad vertybinių popierių kaina kris, todėl jie parduoda trumpam. “Lokiai” pasipelno iš akcijų kainų kritimo.
Svarbus vertybinių popierių rinkos uždavinys - užtikrinti galimai pilną ir greitą piniginių sankaupų persiliejimą į investicijas pagal kainą, priimtiną pirkëjui ir pardavëjui. Tuo užtikrina-mas laisvas ir greitas kapitalo persiliejimas į efektyviausias veiklos sferas.
Vertybinių popierių išleidimas į apyvartą vadinamas emisija. Emituoti vertybinius popierius gali bankai, valstybinės įmonės.
Vertybiniams popieriams, kaip specifinei prekei, būdingas rizikingumas. Paskolos ar in-vesticijos pajamos priklausys ne tik nuo tarpininko sumanumo bei profesionalumo, bet ir nuo rinkos rizikos, nes, kaip praktika rodo, galima gauti ne t.ik ppajamø, bet neatgauti ir įdėto kapitalo.
Pirminė rinka yra vertybinių popierių pirminės emisijos rinka, kurioje įvyksta piniginių dokumentų pirminis paskirstymas investitorių ir kreditorių tarpe.
Pirminės vertybinių popierių rinkos svarbiausias bruožas - pilnas informacijos pateikimas apie emitento finansinę būklę, vertybinių popierių rodiklius, kurie leistų investitoriui ar kreditoriui daryti pagrįstus savo laisvų piniginių lėšų panaudojimo sprendimus.
Antrinėje rinkoje vyksta emituotų pirminėje rinkoje vertybinių popierių apyvarta. Antrinės vertybinių popierių rinkos svarbiausias bruožas, yra jos likvidumas, t.y.
Žmonių ir įmonių įsigytos akcijos ir obligacijos perkamos ir parduodamos fondų biržose ar tiesioginio pardavimo (nebiržinėse) rinkose.
Brokerių ir dilerių vaidmuo vertybinių popierių rinkoje labai svarbus, nes jie geriausiai žino, kokioje būklėje yyra rinka, kada ir kokiomis sąlygomis ir kokius vertybinius popierius iš-leisti, taip pat jie moka laiku pasitraukti iš pasyvios rinkos ir spėja grįžti į aktyvią rinką, kai pra-deda kilti kainos.
Dažniausiai brokeris tik suveda vertybinių popierių pirkėją ir pardavėją ir gau-na už tai komisinį mokestį, o dileris dar ir perka savo vardu ir savomis lėšomis vertybinius po-pierius, kuriuos vėliau tikisi perparduoti palankiomis sąlygomis.
Vertybinių popierių perparda-vimo įplaukos, minusavus išlaidas, sudaro dilerio pelną. Tai spekuliacinė operacija gerąja pras-me, nes tai yra vvertybinių popierių rinkos vystymo ir jos likvidumo užtikrinimo pagrindas.
Esant ilgalaikiam investavimui, kai norima tik dalyvauti valdyme, gauti dividendus, t.y. be spekulia-cinių operacijų ir trumpalaikio investavimo rinkos konjuktūros tikslais, galima tikėtis, kad verty-bini popierių rinka vystysis lėtai.
Akcijos
Svarbiausia vertybinių popierių rūšis yra akcijos. Jų vertę kiekvieną dieną nulemia paklausa ir pasiūla. Vienas svarbiausių akcinių bendrovių finansavimo šaltinių yra akcijų pardavimas.
Nominalioji kaina būna pažymėta akcijoje. Pavyzdžiui vienos akcijos nominalioji vertė yra 100 litų. Emisijos kaina - tai kaina, kuria parduodamos akcijos pirminėje rinkoje. Ji negali būti mažesnė už nominaliąją kainą.
Akcijų emisija gali būti vieša ir uždara. Vieša akcijų emisija gerina įmonės likvidumą, palengvina kapitalo pritraukimą, tačiau reikalauja didesnių išlaidų, ji išviešina įmonės komercinę informaciją.
Buhalterinė kaina nustatoma pagal buhalterinio balanso turtą, kuris dalijamas iš apyvartoje esančių akcijų skaičiaus. Akcijomis prekiaujama tam tikru kursu.
Kursas - tai kaina, kuria akcijos parduodamos rinkoje. Ji vertinama kaip dabartinė rinkos vertė. Kainai gali daryti įtaką įvairūs veiksniai, tačiau ją lemia pajamos, kurias duoda viena akcija, palyginti su rinkoje susiformavusia vidine pajamų norma.
Akcijos - tai įvairių tipų akcinių bendrovių leidžiami investicijų vertybiniai popieriai, rodantys, kad jų savininkai - aakcininkai dalyvauja formuojant akcinės bendrovės kapitalą, ir suteikiantys turtines ir asmeninės neturtines teises.
Kitaip tariant, akcija - bendrovės nuosavybės vienetą paliudijantis sertifikatas. Jos esti kelių rūšių.
Akcijos būna materialios ir nematerialios (daromi įrašai). Akcinių bendrovių akcijos turi būti nematerialios ir įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti materialios ir nematerialios. Akcijos nominali vertė nurodoma litais be centų.
Akcijų tipai. Šaltinis: LB.lt
Obligacijos
Obligacijos - tam tikros rūšies skolos pažymėjimai, viešai parduodami paliudijimai, atspindintys akcinės bendrovės įsiskolinimą obligacijų turėtojams. Nustatytu laiku savininkui išmokama pažymėjime nurodyta nominalo suma, be to, periodiškai visą obligacijos galiojimo laiką mokamos palūkanos.
Obligacijos - paskolos susitarimas, kuris reiškia, kad bet kuriuo atveju skolininkas privalo kreditoriui mokėti palūkanas ir grąžinti visą paskolos sumą tam tikru metu, kuris vadinamas išpirkimo momentu. Skolininkai turi teisę grąžinti skolą ankščiau.
Bet daugelio obligacijų priešlaikinio skolos grąžinimo teisės būna apribotos. Daugumai obligacijų yra nustatytas pirminio mokėjimo terminas, kuriam pasibaigus nominalas turi būti padengtas.
Obligacijas išleidusi kompanija privalo kartą per metus, per pusmetį, arba per ketvirtį mokėti nustatytą palūkanų sumą litais. Tai mokėjimas pagal kuponą.
Jį padalinus iš obligacijos nominalios vertės, gaunama kuponų palūkanų norma. Kuponas - tai obligacijos dalis, atkerpama ir įteikiama kaip kvitas, patvirtinant ir išduodant palūkanas arba dividendą.
Obligacijos kainą rinkoje lemia kupono palūkanų mokėjimai, kuo jie didesni, tuo aukštesnė obligacijos kaina rinkoje.
Pirmasis Lietuvos valstybės obligacijų aukcionas buvo surengtas 1994 m.liepos19d.
Vekseliai
Vekselis - vertybinis dokumentas, kuriuo išrašantis jį asmuo besąlygiškai įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai ssumokėti tam tikrą kredito sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tai padaryti paveda kitam.
Vekselį išrašęs asmuo yra vekselio davėjas, jis perduoda vekselį teisėtam jo savininkui, jeigu jis įrodo šią teisę nenutrūkstama indosamentų (įrašas vekselio kitoje pusėje arba pratąsoje, patvirtinantis visų teisių pagal vekselį perdavimą kitam asmeniui) eile.
Vekseliai gali būti įsakomieji ir paprastieji. Įsakomuoju vekseliu jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui. Tokie vekseliai daugiausia vartojami tarptautinėje prekyboje.
Paprastuoju (solo) vekseliu jo davėjas pats besąlygiškai pasižada išmokėti jame nurodytą pinigų sumą.
Kiekvienas vekselis gali būti perduotas kitam asmeniui indosamentu. Vekselio turėtojas, kol sueis mokėjimo terminas, gali pateikti mokėtojui (jo gyvenamojoje vietoje) įsakomąjį vekselį akceptuoti (patvirtinti), kad akcepte padaręs įrašą asmuo sutinka vekselį apmokėti laiku.
Vekseliai, mokėtini per nurodytą laiką po pateikimo, turi būti pateikti akceptuoti per vienus metus nuo jų išdavimo dienos. Tačiau vekselio davėjas gali šį terminą sutrumpinti arba pratęsti, o indosantai - nustatytą vienų metų terminą arba vekselio davėjų nustatytus sutrumpintus ar pratęstus terminus sutrumpinti.
Akcepto esmė yra tai, kad akceptavęs įsakomąjį vekselį mokėtojas įsipareigoja apmokėti vekselį pasibaigus jo mokėjimo terminui.
Vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti pateiktas apmokėti per vienus metus nuo išrašymo dienos.
Vekselio, mmokėtino per konkpetų laiką po pateikimo, apmokėjimo terminas nustatomas pagal vekselio akcepto arba jo protesto datą. Vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per konkretų laiką nuo jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi vėlesnes darbo dienas.
Vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu - protestu dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti. Vekselius protestuoja notarai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Vekseliai labai plačiai naudojami Europoje, Amerikoje. Lietuvoje 1999 metų kkovo mėn. priimtas Vekselių įstatymas. 1995 metais LR Vyriausybė patvirtino vekselių ir čekių protestavimo taisykles.
Opcionai - kontraktas, jo pirkėjui suteikiantis teisę pirkti arba parduoti tturtą už tam tikrą iš anksto nustatytą kainą per konkretų laikotarpį. Opcionai sudaromi viskam, kas turi neapibrėžtą perspektyvą.
Lietuvoje opcionų prekyba nepopuliari, bet tarptautinėje rinkoje ji vis labiau užgožia prekybą kitomis prekėmis. Opciono kontrakto sudarymas - brangus sandoris, jis apmokamas 5 - 10 proc. kontrakte nurodytos sumos priklausomai nuo galiojimo laikotarpio trukmės.
Čekis - tam tikra teisine forma sudarytas čekio davėjo pavedimas bankui, kad jis besąlygiškai išmokėtų arba apmokėtų jame išrašytą pinigų sumą. Čekinės sąskaitos savininkas (f.izinis ar juridinis asmuo) gauna iš banko čekių knygelė.
Čekių apskaita labai griežta. Čekių knygelės savininkas gali atsiimti pinigus iš banko, apmokėti pirkinius, išrašydamas čekį, tai labai patogi atsiskaitymo forma. Čekį galima išrašyti komerciniams bankams iir centriniam bankui.
Centrinis bankas netvarko privačių klientų sąskaitų. Centrinis bankas laiko komercinių bankų rezervus, todėl dažnai atlieką bankų čekių kliringą.
Būsimieji sandoriai (forvardiniai sandoriai, fjučeriai) - tai sandoriai pirkti arba parduoti prekes ir finansines priemones nustatytomis kainomis tam tikru laikotarpiu ateityje. Remiantis šiuo sandoriu pirkėjai arba pardavėjai apsidraudžia iš anksto nustatydami kainą.
Būsimojo sandorio savininkas privalo laikytis sutarties (pirkti arba parduoti vertybinius popierius sutartyje nustatyta kaina ir laiku). Forvardiniai kontraktai nėra pardavinėjami biržose.
Hipotekos lakštai -- tai vertybiniai popieriai, pažymintys fizinių arba juridinių asmenų nekilnojamojo turto įkeitimą įstatymo nustatyta tvarka, imant paskolą. Hipotekos lakštai jų laikytojams duoda pažymėtų procentų dydžio metines pajamas.
Jie išperkami lakšte pažymėtu terminu apmokant hipotekos lakšto pažymėtą sumą (paskolos sumą), į kuria buvo įkeistas nekilnojamasis turtas. Jo neišpirkus, visos teisės į įkeistą nekilnojamąjį turtą pereina hipotekos lakšto laikytojui.
Vertybinių popierių rinkos Lietuvoje įkūrimas
1775 m. Klaipėdoje buvo įkurta pirmoji birža, kurioje buvo prekiaujama mediena, linais, grūdais. Ši birža veikė iki 1945 m. XX amžiaus pradžioje Vilniuje ir Kaune taip pat buvo įkurta biržos. Jose buvo prekiaujama užsienio valiuta ir vyriausybės vertybiniais popieriais. Šios biržos buvo uždarytos 1936 - 1940 m.
Akcijos Lietuvoje imtos platinti XIX a. pirmoje pusėje, Klaipėdoje įsteigus pirmąją akcinę bendrovę, tačiau vertybinių popierių rinka susiformavo tik XIX a. pabaigoje, kai visoje šalyje masiškai pradėjo steigtis akcinės bendrovės.
Pirmoji akcinė bendrovė - Žemės bankas - buvo įsteigta Vilniuje 1872 m. veikusi iki 1940 m..
TSRS okupavus Lietuvą buvo nacionalizuotos visos kredito įstaigos, pramonės, prekybos ir kitos įmonės.
1991 m. vasario mėn. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Pirminio privatizavimo įstaty-mą, ir antroje 1991 m. pusėje prasidėjo masinė privatizacija. Šio pproceso metu buvo išleistas di-delis kiekis vertybinių popierių - daugiausia paprastųjų vardinių akcijų, kurių savininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų.
Dėl itin didelės infliacijos buvo labai svarbu sukurti centrali-zuotą vertybinių popierių rinką, kuri leistų nustatyti realią išleistų vertybinių popierių rinkos kai-ną ir apsaugotų smulkius investuotojus.
Atsižvelgdama į egzistuojančią vertybinių popierių rin-ką, kurioje nebuvo popierinių vertybinių popierių ir sertifikatų, o vieninteliam akcininko nuosa-vybės teisių patvirtinimui buvo naudojami laikinieji akcininko pažymėjimai, Lietuvos Vyriau-sybė nusprendė įdiegti nematerialios vertybinių popierių rinkos modelį.
1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu Nr. 646 buvo įsteigta Nacionalinė vertybinių popierių birža (NVPB). Tuo metu buvo rengiami finansų makleriai, steigiamos finansų maklerių įmonės, išduo-damos licencijos jų veiklai, rengiami teisiniai ir procedūriniai biržos dokumentai. NVPB pirma prekybos sesija įvyko 1993m. rugsėjo 14 dieną. Pagrindinis tikslas buvo įsteigti Lietuvoje vertybinių popierių biržą, pagrįstą tarptautiniais standartais ir moderniausia patirtimi.
Akcijų rinkos paaiškinimas 2024 m.: pradedantiesiems suprasti, kaip ji veikia
Vertybinių popierių rinkos schema. Šaltinis: VTVPM.lt
tags: #akciju #ikeitimas #akcijos #pereina #kreditoriui