Galvos skausmas - patirtis, pažįstama beveik kiekvienam. Tai vienas iš labiausiai paplitusių simptomų neurologijoje, kuris dažnai apibūdinamas kaip pulsuojantis, nuolatinis, aštrus ar bukas spaudimas galvos srityje.
Galvos skausmas gali labai skirtis pagal skausmo tipą, stiprumą, vietą ir dažnumą. Galvos skausmas yra labai dažna būklė, kurią dauguma žmonių patiria daug kartų per gyvenimą.
Yra daugiau nei 200 galvos skausmo formų. Dažniausiai pasitaikantis pirminis galvos skausmas, nesukeltas kokių nors kitų sveikatos sutrikimų, nervų, smegenų pažeidimo - tai įtampos tipo galvos skausmas. Kiek retesnė yra migrena, klasterinis galvos skausmas, fizinio aktyvumo, šalčio sukeltas galvos skausmas ir kiti.
Šiame straipsnyje aptarsime galvos skausmo priežastis, simptomus, klasifikaciją ir gydymo būdus.
Galvos skausmo priežastys
Galvos skausmo priežastys yra įvairios - nuo kasdienių veiksnių, tokių kaip stresas, iki rimtų medicininių būklių. Galvos skausmas gali pranašauti daugelį ligų.
- Pirminis galvos skausmas tai savarankiška galvos skausmo būklė. Šis galvos skausmas nėra laikomas ligos simptomu ir nekelia pavojaus žmogaus gyvybei. Kai kurie žmonės gali turėti genetinį polinkį, dėl kurio jiems dažniau pasireiškia pirminiai galvos skausmai.
- Antrinis galvos skausmas tai kitų organizmo sistemų sutrikimų simptomas. Šie galvos skausmai laikomi ligos simptomu arba požymiu.
Nuo ko atsiranda migrena? Migrenos atsiradimas yra sudėtingas ir daugialypis procesas - dažniausiai ją lemia ne viena priežastis, o kelių veiksnių derinys. Šiuolaikinė medicina migreną sieja su skausmą sukeliančių uždegiminių medžiagų išsiskyrimu aplink galvos nervus ir kraujagysles.
Dar vienas svarbių migrenos atsiradimo veiksnių - genetinis polinkis. Jei vienas ar abu tėvai serga migrena, rizika ją patirti ženkliai padidėja.
Skirtingiems žmonėms migreną gali sukelti visiškai skirtingi veiksniai, todėl migrenos valdymas visada turi būti individualus ir paremtas priežasčių atpažinimu.
Norint išvengti galvos skausmo, svarbiausia išsiaiškinti, kas jį sukelia. Nustatę, kas sukelia galvos skausmą, galite jų vengti arba sumažinti jų poveikį.
Pavyzdžiui, gali būti, kad jus veikia stiprūs kvapai. Kvepalų ir kvepiančių produktų vengimas gali labai pakeisti galvos skausmų skaičių.
Tačiau daugelis žmonių nesugeba vengti sukeliančių veiksnių arba nesugeba jų nustatyti.
Galvos skausmo simptomai
Galvos skausmo simptomai skiriasi priklausomai nuo tipo ir priežasties. Simptomai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių dienų, o jų intensyvumas svyruoja nuo lengvo diskomforto iki visiško darbingumo praradimo.
Pagrindinis migrenos simptomas - vidutinis ar stiprus pulsuojantis galvos skausmas, dažniausiai jaučiamas vienoje galvos pusėje. Skausmas gali būti lydimas šviesos ir/ar garso baimės, pykinimo, vėmimo, ženkliai sutrikdo kasdienę veiklą, todėl migrenos priepuolio metu žmonės dažniausiai yra nedarbingi, linkę atsiriboti tamsioje ir tylioje aplinkoje.
Išskiriamos kelios migrenos priepuolio fazės:
- Priešmigreninė (įspėjamoji) fazė - podromas. Ši fazė gali prasidėti likus kelioms valandoms ar net dienoms iki galvos skausmo. Ši fazė pasireiškia ne visada ir dažnai lieka neatpažinta, tačiau ją pastebėjus galima anksčiau imtis prevencinių priemonių.
- Aura. Aura pasireiškia maždaug trečdaliui migrena sergančių žmonių, dažniau moterims. Auros simptomai paprastai vystosi palaipsniui ir išnyksta per 5 - 60 minučių.
- Galvos skausmo (priepuolio) fazė. Tai pagrindinė ir labiausiai varginanti migrenos stadija. Migrenos priepuolis paprastai trunka nuo 4 iki 72 valandų, jei nėra tinkamai gydomas. Priepuolių dažnis labai individualus - vieniems žmonėms migrena pasireiškia kelis kartus per metus, kitiems - kelis kartus per mėnesį ar net kas savaitę. Kai priepuoliai kartojasi 15 ar daugiau dienų per mėnesį diagnozuojama lėtinė migrena.
- Atsistatymo fazė - postdromas. Po galvos skausmo organizmas pereina į atsigavimo laikotarpį. Kuo stipresnis buvo migrenos priepuolis, tuo ši fazė gali būti intensyvesnė ir ilgesnė. Nors skausmo jau nebėra, žmogus dar kurį laiką gali jaustis nevisiškai darbingas.
Skausmo lokalizacija ir galimos priežastys
- Skausmas užpakalinėje galvos dalyje: hipertenzija, meningitas, subarachnoidinis kraujavimas
- Skausmas galvos priekyje: migrena ir klasterinis galvos skausmas
- Skausmas viršugalvyje: pleištinio sinuso uždegimas
- Galvos skausmas smilkiniuose: įtampos sukeltas galvos skausmas
Migrenos klasifikacija
Migrena nėra tas pats, kas įtampos tipo galvos skausmas, kuris dažnai palengvėja pailsėjus, išėjus pasivaikščioti ar pavartojus nereceptinių vaistų nuo skausmo - migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, reikalaujantis tikslesnio atpažinimo ir gydymo.
Migrena gali pasireikšti tiek su aura (regos, jutimų ar kalbos sutrikimais prieš skausmą), tiek be jos. Migrena neretai lieka nediagnozuota ir negydoma, todėl, kad žmonės linkę nuvertinti galvos skausmą kaip rimtą sveikatos problemą, delsia kreiptis į gydytoją ar netiki, jog galima rasti veiksmingą pagalbą.
Yra keletas migrenos tipų:
- Migrena be auros
- Migrena su aura
- Vestibulinė migrena
- Lėtinė migrena
- Menstruacinė migrena
- Hemipleginė migrena
- Tinklainės migrena
Sergamumo migrena pikas moterims yra nuo pirmųjų menstruacijų iki menopauzės, kadangi liga turi sąsają su moteriškais lytiniais hormonais. Nors migrena nėra pavojinga gyvybei, jos poveikis gyvenimo kokybei, darbingumui ir emocinei sveikatai gali būti labai reikšmingas, todėl ankstyvas atpažinimas ir tinkamas gydymas yra itin svarbūs.
Kas sukelia migreną? 5 migrenos neurobiologijos veiksniai
Kaip gydoma migrena - ar egzistuoja vaistai nuo migrenos?
Migrenos gydymas yra kompleksinis ir individualus, nes šios ligos visiškai „išgydyti“ vienu vaistu šiuo metu neįmanoma. Migrena yra lėtinė neurologinė būklė, tačiau tinkamai parinktomis priemonėmis ją galima sėkmingai kontroliuoti - sumažinti priepuolių dažnį, stiprumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui.
Labai svarbų vaidmenį migrenos valdyme atlieka gyvenimo būdas ir mityba. Nereguliarus valgymas, badavimas, dehidratacija, per didelis kofeino kiekis ar tam tikros maisto sudedamosios dalys ir produktai - alkoholis (ypač raudonas vynas), kofeinas, dirbtiniai saldikliai, maisto priedai ar brandinti ir fermentuoti produktai (pavyzdžiui, sūriai, šokoladas) - kai kuriems žmonėms gali tapti migrenos priepuolių provokatoriais.
Todėl dažnai rekomenduojamas subalansuotas mitybos režimas, pakankamas skysčių vartojimas ir individualių „trigerių“ stebėjimas.
Migrenos gydymas susideda iš medikamentų priepuolio gydymui, bei profilaktikos, kurios tikslas sumažinti priepuolių pasikartojimą ateityje. Nėra vieno universalaus vaisto, tinkančio visiems sergantiesiems migrena - gydymas visada parenkamas individualiai, įvertinus simptomus, priepuolių pobūdį ir gretutines būkles.
Geriausių rezultatų dažniausiai pasiekiama derinant vaistus, mitybos ir gyvenimo būdo korekcijas. Tinkamą gydymo strategiją padeda sudaryti gydytojas neurologas, kuris įvertina ne tik galvos skausmą, bet ir visą paciento gyvenimo kontekstą.
Retkarčiais pasitaikantys įtampos galvos skausmai gerai reaguoja į skausmą malšinančius vaistus. Esant dažniems ar stipriems galvos skausmams, gydytojas gali rekomenduoti receptinių vaistų nuo galvos skausmo. Triptanai ir kitų rūšių vaistai gali sustabdyti migrenos priepuolį.
Gydant antrinį galvos skausmą reikia gydyti jį sukėlusią sveikatos būklę.
Svarbu vartoti pakankamai skysčių, nedaryti didelių pertraukų tarp valgių, vengti persivalgymo, nepiktnaudžiauti kofeino turinčiais gėrimais, alkoholiu, vengti natrio gliutamato turinčių prieskonių, aspartamo, perdirbto maisto.
Kada kreiptis į gydytoją?
Ne kiekvienas stiprus galvos skausmas yra migrena. Jei galvos skausmą lydi neurologiniai simptomai (regėjimo, kalbos, jutimų sutrikimų), rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Taip pat rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei galvos skausmas ribojo galimybes dirbti, mokytis ar užsiimti kita veikla bei jei migrena tęsiasi ilgiau nei parą, stiprėja, kartojasi ar reikšmingai trukdo kasdienį gyvenimą.
Skubiai kreipkitės į gydytojus, jei jaučiate:
- Staigų, labai stiprų skausmą
- Sąmonės sutrikimą, sulėtėjusią reakciją
- Naujai atsiradusį intensyvų galvos skausmą
- Galvos skausmas prasidėjo vyresniame nei 50 m. amžiuje
- Galvos skausmas pažadina nakties metu
- Padidėjęs kraujospūdis
Kreipimasis pas neurologą - tai žingsnis link tikslios diagnozės, veiksmingo gydymo ir geresnės kasdienės savijautos, ypač jeigu galvos skausmai trikdo jūsų darbą, miegą ar socialinį gyvenimą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie migreną
- Migrena - kas tai? Migrena - tai neurologinė liga, pasireiškianti pasikartojančiais stipraus galvos skausmo priepuoliais. Dažniausiai skausmas būna pulsuojantis, lokalizuotas vienoje galvos pusėje, lydimas pykinimo, jautrumo šviesai, garsams ar kvapams. Migrenos priepuolio metu sutrikdoma kasdienė veikla, darbingumas.
- Kaip nustatoma migrena? Migrena diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, priepuolių pobūdžiu, dažniu ir trukme. Neurologas įvertina ligos istoriją, galimus provokuojančius veiksnius, o prireikus skiria papildomus tyrimus, kad būtų atmestos kitos galvos skausmo priežastys.
- Kaip mityba susijusi su migrena? Kai kurie maisto produktai gali išprovokuoti migrenos priepuolius. Dažniausiai minimi: brandinti sūriai, šokoladas, alkoholis (ypač raudonas vynas), kofeino perteklius ar jo staigus atsisakymas, perdirbti produktai. Reguliarus valgymo režimas ir individualių „trigerių“ stebėjimas gali padėti sumažinti priepuolių dažnį.
- Kaip gydyti migreną? Migrenos gydymas priklauso nuo jos formos, dažnio ir sunkumo. Gydymas gali būti skirtas priepuoliui nutraukti arba jų profilaktikai. Dažnai taikomas kompleksinis požiūris: vaistai, gyvenimo būdo korekcijos, miego ir streso valdymas. Tinkamiausią gydymo planą parenka neurologas.
- Kaip atpažinti migreną? Migrenai būdingas stiprus, pulsuojantis galvos skausmas, kuris dažnai sustiprėja fizinės veiklos metu. Jį gali lydėti pykinimas, vėmimas, regos ar jutimų pokyčiai, padidėjęs jautrumas šviesai ir garsams. Priepuoliai linkę kartotis.
- Kiek laiko trunka migrena? Vienas migrenos priepuolis dažniausiai trunka nuo 4 valandų iki 72 valandų. Kai kuriems žmonėms skausmas gali praeiti greičiau, kitiems - užsitęsti kelias dienas, ypač jei gydymas nepradėtas laiku.
- Kas iššaukia migreną? Migreną gali sukelti įvairūs veiksniai: stresas, miego trūkumas ar perteklius, hormonų svyravimai, tam tikri maisto produktai, dehidratacija, ryški šviesa, stiprūs kvapai, oro permainos. Kiekvienam žmogui provokuojantys veiksniai gali skirtis.
- Ką daryti, kai prasideda migrena? Pajutus pirmuosius migrenos požymius, rekomenduojama kuo greičiau išgerti vaistų nuo skausmo (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, triptanų ar kitų gydytojo paskirtų medikamentų), pailsėti ramioje, tamsioje patalpoje, gerti pakankamai skysčių, vengti triukšmo ir ryškios šviesos. Jei migrena nėra diagnozuota, rekomenduojama kreiptis į neurologą dėl tikslios diagnozės nustatymo ir gydymo paskyrimo, o esant neefektyviam gydymui - dėl gydymo plano korekcijos.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą.