Pasyvaus Namo Statybos Etapai: Kaip Pasiekti Aukštą Energinį Efektyvumą

Pasyvus namas - tai energiją taupantis pastatas, kurio projektavimas ir statyba reikalauja kruopštaus dėmesio detalėms. Tai daugelio smulkių ir stambių, kruopščiai tarpusavyje suderintų namo elementų (atitvarinių konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių) visuma, kuri pasiekiama Pasyvaus namo planavimo programa nagrinėjant skaitmeninį pastato modelį, architektūrinių sprendinių bei konstrukcijų ekonominį pagrįstumą bei jų įtaką pastato energiniam efektyvumui. Architektas R. Adomaitis dalijasi patirtimi apie tokių namų projektavimą ir pristato Vilniuje stovinčio realaus vienbučio pasyvaus namo pavyzdį.

Nors namo sienos ir stogas gali būti „storai“ apšiltinti, teisingai sumontuoti geri langai, įrengta vėdinimo sistema ir geoterminis šildymas, tai dar nereiškia, kad namas yra pasyvus. Toks namas privalo turėti Vokietijos Pasyvaus namo instituto sertifikatą.

Pasyvaus Namo Kūrimo Etapai

Pasyvaus namo kūrime visi jo dalyviai labai svarbūs: užsakovas, architektas, inžinieriai, techninis prižiūrėtojas, rangovas. Architektas išskiria keturis pasyvaus namo kūrimo etapus:

1. Edukacija: Pasyvaus namo idėja turi gimti visų galvose - šeimininko, architekto, konstruktoriaus, inžinieriaus ir statybininko. Pasyvaus namo statytojas (būsimasis gyventojas, užsakovas) turi suprasti, žinoti, kas yra pasyvus namas, kaip jis „veikia“. Informacija internete, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos rengiami mokymai, seminarai ir konsultacijos gali padėti atrasti, suprasti ir patikėti pasyvaus namo idėja.
2. Projekto rengimas: Projektas turi būti visapusiškai subalansuotas, patikrintas ir maksimaliai detalus. Pasyvaus namo didžiausias privalumas - tai, kad jo neįmanoma pastatyti be projekto. Projektuotojas programa PHPP papildomai parengia skaitmeninį pastato modelį, į kurį suveda absoliučiai visą informaciją, galinčią turėti įtakos namo energiniam efektyvumui: nuo už poros šimtų metrų esančio miškelio ar kalvos iki stiklo paketo rėmelio šiluminio tiltelio psi reikšmės. Taip architektas sužino kiekvieno namo elemento ar dalies įtaką namo šildymo kainai, gali suprasti, kiek tvarus jo architektūrinis sprendimas.
3. Statyba: Statyti pasyvų namą reikia tik pagal projektą. Jokių pakeitimų be projekto vadovo žinios daryti negalima, visos namo statybai tiekiamos medžiagos turi atitikti numatytas projekte ir turėti jų savybes pagrindžiančias atitikties deklaracijas bei sertifikatus, be to, privalo būti tinkamai transportuojamos ir sandėliuojamos. Jei pakeitimų išvengti nepavyksta, prieš pradedant juos įgyvendinti, PHPP programa būtina patikrinti, kokią įtaką jie turės namo energiniam efektyvumui ir galutiniam rezultatui. Priešingu atveju, pastačius namą galima sužinoti, kad pasyvaus namo reikalavimų jis nebeatitinka. Dar vienas svarbus aspektas - statybininkai turi mokėti skaityti brėžinius, o techninė priežiūra būti ne „popierinė“, o reali. Vienas iš pagrindinių statybos darbų kokybės patikrinimo etapų - sandarumo testas.
4. Gyvenimas: Pasyvus namas - paprastas ir gerai veikiantis statinys, nereikalaujantis intensyvios priežiūros, aktyvaus žmogaus dalyvavimo, reguliuojant optimalų jo įrenginių veikimą. Vis dėlto ir pasyviame name gyventi reikia išmokti. Kaip išsaugoti šilumą ir drėgmę žiemą, neleisti namui perkaisti vasarą, užtikrinti pakankamą vėdinimą, reikia ne tik žinių, bet ir patirties, kuri, gyvenant pasyviame name, ateina labai greitai.

Reikalavimai Sertifikuotam Pasyviam Namui

Pasyvaus namo standartas - kokybinių reikalavimų, kurie turi būti išlaikyti projektuojant ir statant pasyvų namą, visuma:

1. Metinis namo šildymui skirtos energijos kiekis turi neviršyti 15 kWh/(m²a).
2. Turi būti atitinkamai subalansuotas patalpų kiekis vakarinėje ir rytinėje namo dalyje iki 15 proc., priešingu atveju reikalinga numatyti dirbtinio, mažiausiai 75 proc. šešėliavimo galimybę. mažesnis nei 25 proc.
3. Pirminės energijos poreikis pagal pasyvaus namo projektavimo paketą visiems namo įrenginiams (šildymui, karšto vandens ruošimui ir visiems ūkio elektriniams įrengimams bei prietaisams) neturi viršyti 120 kWh/(m²/a).
4. Oro apsikeitimas (natūrali infiltracija) prie 50 Pa slėgio turi būti n50 ≤ 0,6 h-1.

Lietuvoje norint pasiekti, kad metinis šildymui skirtos energijos kiekis neviršytų 15 kWh/(m²a), nepermatomų statybinių konstrukcijų šilumos laidumo koeficientai turi būti mažesni.

Pirmasis Pasyvus Vienbutis Lietuvoje

Pirmasis Lietuvoje pasyvus vienbutis - 199,87 m² bendrojo ploto namas, kurio naudingasis plotas - 169,20 m², o plotas su terasomis - 235,08 m². Namas projektuotas 4 žmonių šeimai. Projektui parengti ir įgyvendinti prireikė apie pustrečių metų, o 2015 m. spalio 30 d. namas jau buvo sertifikuotas Vokietijos Pasyvaus namo instituto.

Į šią kainą įvertinti: projektas, tyrimai, Vokietijos Pasyvaus namo instituto sertifikavimo ir projekto tikrinimo institute kaštai, pamatai, „dėžė“ (sienos, stogas, langai), sandarumo užtikrinimo medžiagos, kurios šitame name tesudaro apie 700 eurų, šiltinimo medžiagos, šiluminių tiltelių prevenciniai tvirtinimo sprendimai, šildymo ir vėdinimo sistema, lauko ir vidaus vandentiekio tinklai, elektra sklypo ribose ir viduje, fasado apdaila.

Patarimai ir Įžvalgos

• Medžiagų parinkimas: Statybinės medžiagos namui turi būti parinktos pagal jo pobūdį. Pavyzdžiui, atostogų nameliui geriau tiktų neinertiškos konstrukcijos, priešingu atveju, norint, kad savaitgalį jame būtų šilta, jį „pažadinti iš budėjimo režimo“ ir pradėti intensyviai šildyti turėsite jau nuo trečiadienio. Todėl tokiu atveju jam geriausiai tiktų karkasinė sienų konstrukcija.
• Kainos mitas: Įsitikinimas, kad pastatyti pasyvų namą yra brangiau nei bet kokį kitą - neteisingas. Projektavimo metu su užsakovu derinami visi procesai, renkamos medžiagos, konstrukcijos, derinamos visos kitos svarbios detalės, tad galutinė kaina priklauso nuo užsakovo pasirinkimų. Taigi pats užsakovas dar projektavimo metu sprendžia - brangu tai, ar ne.
• Ateities prognozės: Jau įsigaliojo naujas statybos reglamentas, nurodantis privalomą visų naujai pastatytų pastatų energinę klasę A, tad situacija rinkoje turėtų dar labiau pasikeisti.

Pamatų Įrengimas A Klasės Namui

Kiekvieno namo statyba prasideda nuo pamatų įrengimo. Tai pastato pagrindas, nuo kurio tvirtumo priklauso ir viso namo kokybė. Kartu tai yra atitvara, nuolat besiribojanti su šalta aplinka - gruntu. Senuose namuose iki 20 proc. šilumos prarandama per pamatus ir grindis ant grunto, todėl statant energiškai efektyvius ar A klasės namus, turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys tinkamam tokių konstrukcijų apšiltinimui.

Projektuojant pamatus A klasės namui, svarbu iš karto suplanuoti, kad šilumos praradimas per juos būtų kaip galima mažesnis. To galima pasiekti įvertinant 3 svarbiausius dalykus:

1. Tinkama pamato konstrukcija: Kai pamatas, o kartu ir visas pastatas, kuo mažiau liečiasi su gruntu. Lengviausiai tai pasiekiama pasirinkus plokštuminių pamatų konstrukciją, o kur tai neįmanoma - naudojant tokias konstrukcijas, kurias lengviausia būtų galima apšiltinti iš visų pusių.
2. Tinkamai parinkta apšiltinimo medžiaga: Apšiltinant pamatus izoliacinė medžiaga turi sąlytį su gruntu, todėl yra nuolatos veikiama drėgmės ir apkrovų. Todėl parenkant apšiltinimo medžiagas svarbiausios jų savybės turėtų būti atsparumas drėgmei ir šalčiui. Tinkamiausios tam yra ekstruzinio putplasčio (XPS) plokštės, kurios itin atsparios drėgmei, šalčiui (sušalimo/atšilimo ciklams) ir yra tvirtos, todėl patikimai tarnauja 50 ir daugiau metų.
3. Pakankamas apšiltinimo medžiagos storis: Kuo didesnė pamatų ir grindų varža, tuo mažiau šilumos prarandama. Pamato ir grindų ant grunto konstrukcijas labai sudėtinga renovuoti (reikia atkasti gruntą, suardyti grindis ir pan.), todėl rekomenduojama iš karto pasirinkti storesnį medžiagos sluoksnį, kad ir po keliolikos metų namas atitiktų jam keliamus reikalavimus.

Geriausias pasirinkimas A+ klasės namui yra plokštuminiai pamatai, o kai tokių įrengti neįmanoma - iš trijų pusių apšiltinti poliniai pamatai su minimaliais šilumos tilteliais.

Plokštuminiai Pamatai

Plokštuminiai pamatai yra vientisa pamatų betono plokštė, išlieta į konstrukciją ir suformuotą iš izoliacinės medžiagos. Tokiu būdu betoninės namo konstrukcijos neturi tiesioginio sąlyčio su gruntu, nesusidaro šilumos tilteliai, išvengiama problemų, kylančių dėl įšalo lygio, grunto slinkimo bei galimų pamato deformacijų.

Bendrovė FINNFOAM yra sukūrusi išbaigtą sistemą plokštuminių pamatų įrengimui. Ją sudaro LB300 ir LS300 plokštės, kurios įsitvirtina vieną į kitą, taip suformuodamos L formos šoninį profilį, ir F-300 plokštės grindims. Plokščių storis parenkamas pagal konstrukcinius skaičiavimus, bet paprastai šoninis profilis būna 15-20 cm storio, o grindų izoliacija - ne mažesnė kaip 30-40 cm.

Perimetre suformavus L kraštinę ir vidų išklojus FINNFOAM plokštėmis, sumontuojamas armatūros karkasas, išvedžiojami grindinio šildymo vamzdeliai, komunikacijos ir išliejamas betono grindų sluoksnis. Taip pastato perimetru nesusidaro šalčio tiltai, mažėja bendri pastato šilumos nuostoliai.

Dedant šiuos pamatus laikančiame betono sluoksnyje reikia įrengti ir grindinę šildymo sistemą, nes dėl gerai izoliuoto betono turime didelės terminės masės grindis, kurios įšildytos žiemą ilgai išlaiko šilumą, o vasarą atvėsusi plokštė puikiai vėsina patalpas.

Lyginant su kitais pamatais, plokštuminių pamatų sistema irengiama per 3-4 kartus trumpesnį laiką. Bet reikia nepamiršti, kad įrengiant plokštuminius pamatus iš karto atliekami 4-5 darbų etapai: įrengiami pamatai, rostverkai, grindys, jos apšiltinamos, diegiama šildymo sistema, 2 m aplink pastatą paruošiamas gruntas būsimai trinkelių dangai. Todėl svarstant dėl plokštuminių pamatų pasirinkimo reikia įsivertinti šiuos visus darbus laiko ir pinigine prasme.

Poliniai Pamatai

Ne visur galima įrengti plokštuminius pamatus, todėl poliniai pamatai vis dar išlieka kaip alternatyvus sprendimas. Deja, bet tada visiškai išvengti šilumos tiltelių yra neįmanoma, todėl keliamas tikslas kaip galima labiau juos sumažinti. Tai galima pasiekti rostverką iš trijų pusių apšiltinus pakankamu storiu ekstruzinio putplasčio (XPS).

FINNFOAM sukūrė liktinių klojinių sistemą U, kurios pagalba galima sutverti klojinį iš FINNFOAM plokščių - čia supilamas betonas, ir taip suformuojamas rostverkas. Tokiu būdu dvi darbo fazės - rostverko išliejimas ir apšiltinimas ­- pakeičiamos į vieną, todėl ne tik sumažėja darbo sąnaudos, bet ir nereikia nuomotis klojinių.

U sistemą sudaro apatinė plokštė UB300 (100 mm storio) ir šoninės plokštės: išorėje tvirtinama USO300 (150 mm storio) ir viduje tvirtinama USI300 (100 mm storio).

Norint dar labiau sumažinti šiluminį tiltelį galima patį polių izoliuoti iki neužšąlančio grunto (1,2 m).

FINNFOAM polinių pamatų mazgas

Grindys Ant Grunto

Grindų ant grunto šiltinimas yra neatskiriamas nuo pamatų šiltinimo, todėl šie darbai turėtų būti planuojami kartu. Labai svarbu užtikrinti, kad abi sistemos būtų glaudžiai susijungusios ir neatsirastų šilumos tiltelis per vidinį pamato ir grindų kampą.

Grindų ant grunto konstrukcija

Įrengiant grindis ant grunto ypač svarbus šilumos izoliacijos atsparumas difuzinei drėgmei ir ilgalaikis stipris gniuždant.

Rąstinio Namo Statybos Ypatumai

Rąstiniai namai yra ne tik statiniai - tai unikalus gyvenimo būdas, susijęs su gamta, tvarumu ir kokybe. Rąstinio statymas, kaip amatininkystės ir technologijų derinys, reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie užtikrina, kad kiekvienas statybos etapas būtų atliktas nepriekaištingai.

Sėkmingos rąstinių namų statybos pagrindas yra ne tik kokybiškos medžiagos, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistų komanda. Tai apima tiek konstrukcinių sprendimų, tiek statybos procesų valdymą.

Atkreipkite dėmesį, čia iš praktikos, kad Lietuvos gyventojas sumąstęs statytis rąstinį namą, dažniausiai užsisako projektą pas architektus, bet nežiūri ar tas architektas yra projektavęs tokius pastatus?! Tas pats ir su rangovu. Rangovas neturi būti vien tik verslininkas, o privalo žiūrėti į visą visumą, kas po ko eina, kaip sąveikauja tarpusavyje visi darbų etapai. Žinoti eksploatacines savybes. Trumpai pasakius praktikas, kuris mokėsi iš klaidų. Architektas turi būti atlikinėjęs autorinę priežiūrą, matęs visas smulkmenas pačiame objekte, diskutavęs, analizavęs, priiminėjęs konkrečius sprendimus kaip padaryti vieną ar kitą mazgą, komunikavęs su vykdytojais, meistrais.

Pagrindiniai Rąstinio Namo Statybos Etapai

• Projektinės dokumentacijos ruošimas: Pradinio ar eskizinio projekto adaptacija arba naujo individualaus projekto rengimas ir išplanavimas. Neatskiriama projekto dalis yra konstrukciniai brėžiniai ir technologiniai mazgai.
• Pamatai: Įvairių tipų, apšiltinti ir hidroizoliuoti, įrengti pagal rąstiniams pastatams būdingus mazgus. Pamatai apsaugantys būsimą pastatą nuo konstrukcinio šalčio tilto, rasos taško ir kondensacinės drėgmės. Drenažo įrengimas.
• Inžineriniai tinklai: Nuotėkų ir vandentiekio vamzdynai, elektros ir silpnųjų srovių tinklai. Lietaus nuvedimo požeminio vamzdyno įrengimas.
• Pastato sienų (rentinio) ir konstrukcijų komplektas: Skirtingų spynų (rąstų susikirtimo vietose) darymas ir pazų drokavimas bei išėmimas, sienų konstrukcija iš skirtingo profilio sienojų, tarp sienojinė izoliacinė medžiaga, mediniai vinys iš kietmedžio, cinkuoti sėdimo varžtai ir detalės.
• Stogo konstruktyvas: Kurio pagrindinė paskirtis yra tinkamai paskirstyti tolygias vertikalias apkrovas, persiduodančias nuo stogo dangos konstrukcijos.
• Perdanga tarp aukštų: Rąstinio pastato perdangos tarp aukštų konstrukcijų įrengimas/montavimas atliekamas taip, kad konstrukcijos dalys netrukdytų tolygiam pastato sėdimui ir pastoviam judėjimui, bei neatsirastu plyšiai ar perdangos plokštumos nelygumai.
• Grindys: Įvairių tipų pirmo ir antro aukštų grindų konstrukcijos, bei danga. 1a grindų konstrukcija įrenginėjama taip, kad būtų išvengta konstrukcinio šalčio tilto, rasos taško ir kondensacinės drėgmės. Tai neatsiejama dalis su pamatais.
• Stogas: Įvairių tipų stogo dangos laikančiosios konstrukcijos įrengimas, pačios stogo dangos montavimas, pakalimai, pastato fasadinė lietaus nuvedimo sistema.
• Langai ir durys: Pačių langų ir durų gamintojų konkursavimas/parinkimas. Langų ir durų montavimo kontrolė apibrėžianti rąstinio pastato konstrukcijom būdingas, vertikalaus gniuždymo, sąlygas.
• Sienojų paviršiaus (sienų) apdirbimas: Pačių vidaus ir išorės sienojų obliavimas/šlifavimas ir gruntavimas/impregnavimas/dažymas. Rąstų galų (sąsparų galų) šlifavimas ir impregnavimas. Mėlynojo grybelio išvengiamumas.
• Terasos, stoginės, statramstinės konstrukcijos: Terasų, stogo ir įvairių kitų rąstinių konstrukcijų (pastato konstrukcijos priklausinių) gamyba ir statyba. Visos statybinės, pjautinės medienos impregnavimas antiseptikais, antipirenais.
• Papildoma komplektacija, bei vidaus apdailos darbai: Laiptai, židiniai/krosnys, elektros instaliacija, vidaus santechnika su vidaus vamzdynu, architektūrinis apšvietimas ir visą kitą, turi atitikti tokiems pastatams keliamus techninius reikalavimus.

Energinis Naudingumas ir Sandarumo Testas

Pastato energinis naudingumas - tai pastatui, naudojamam pagal paskirtį, reikalingas energijos kiekis. Jis išreiškiamas namo, buto ar kitos paskirties pastato energijos vartojimo rodikliu bei turi sutartinį žymėjimą - C raide. Pastatai pagal energinį naudingumą yra skirstomi į klases, kurių kiekvienai priskirti tam tikri rodikliai, kuriuos turi atitikti tai klasei priskirtas pastatas. Taigi A klasės statinio C reikšmė turi būti mažiau kaip 0,7. Šiai klasei priklausantys pastatai naudoja itin mažus energijos kiekius.

Sandarumo testas atliekamas baigus pastato statybą prieš atliekant energinio naudingumo sertifikavimą. Verta pastebėti, jog reikia atkreipti dėmesį į sandarumo testo ir sertifikato išdavimo datas - laikotarpis tarp pastato sandarumo matavimo datos, kuri nurodyta bandymų protokole, ir energinio naudingumo sertifikato išdavimo datos negali būti ilgesnis kaip vieneri metai.

Sandarumo testas - tai tyrimas, padedantis nustatyti pastato sandarumo lygį ir konkrečias nesandarias vietas. Ši procedūra laikoma viena svarbiausių ir būtinų pastato kokybės rodiklių, nes atskleidžia kiekvienam svarbią informaciją - kiek teks mokėti už šildymą žiemą. Labai svarbu žinoti, kad sandarumo testas parodys tikslius rezultatus tik tuo atveju, jei bus atliekamas baigus namo statybas.

Sandarumo testo naudą galima įvardyti dviem aspektais - aukšta pastato kokybe ir komfortu tokiame pastate gyventi ar būti. Tiksliai lokalizuoja nesandarias pastato vietas - nors paprastai statant įvairios paskirties statinius (ypač gyvenamuosius namus), nevengiama daugiau investuoti į šiltinimo medžiagas, tačiau jos nėra svarbiausios. Svarbiausia - kad statinys būtų tinkamai užsandarintas.

Pastatų sandarumo testui būtina speciali, keliolika tūkstančių EUR kainuojanti įranga, profesionalus tiriančiųjų pasirengimas ir šiai testavimo procedūrai skirtas maždaug 2 val. Hermetiškai užsandariname patalpose esančias natūralias oro traukos vietas, pvz., langus, duris, ventiliacijos groteles.

Specialus ventiliatorius siurbia iš patalpos vidaus orą, sumažindamas patalpoje slėgį, todėl didesnio slėgio lauko oras veržiasi į patalpos vidų. Vėliau vyksta atvirkštinė procedūra - ventiliatorius stipriai pučia orą į patalpos vidų, padidindamas oro slėgį patalpos viduje, todėl patalpos oras veržiasi į lauką. Galiausiai, pasitelkus specialią programinę įrangą paskaičiuojama, koks oro judėjimas vyksta patalpos viduje ir kiek kartų per 1 valandą otas patalpoje pasikeičia.

Dūmų testo pagalba nustatomos dažniausios nesandarios namo vietos. Nesandariai įstatyti langai taip pat palieka plyšius tarp langų rėmų ir sienų. Pabrėžtina, kad tokie plyšiai gali likti ir ties plastikinių langų rėmais.

Energijos Beveik Nevartojantys Pastatai

Energijos beveik nevartojantis pastatas - pastatas, kurio energinis naudingumas, nustatytas pagal normatyvinius statybos techninius dokumentus, yra labai didelis. pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas" nustatytus reikalavimus, t. y. Šie rodikliai parodo, kokią dalį visos energijos, reikalingos šilumai, vėdinimui, vėsinimui, apšvietimui, karšto vandens ruošimui, namas gali gauti iš neatsinaujinančių šaltinių - akmens anglies, gamtinių dujų ir pan.

Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi būti ne didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius. Šis punktas reiškia, kad pastate visų be išimties suprojektuotų sienų ar kitų atitivarų šiluminė varža (pvz. 5 m²K / W) turės atitikti tokią, kokios ir reikalaujama reglamente (taip vadinami norminiai šilumos perdavimo koeficientai).

Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y. esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto per valandą; paprasčiau tariant, pastate panaudotos medžiagos turi geras oro prasiskverbimo savybes, o ir konstrukcijose neturi būti plyšių ir plyšelių, per kuriuos pakėlus ar dirbtinai sumažinus slėgį, laukan (iš lauko) ištekėtų oras.

Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus sunaudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,45 Wh/m³; Paprastai tariant, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi siekti 90%, o rekuperatoriaus galingumas turi būti parinktas pagal pastato tūrį.

Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi atitikti Reglamento (Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas ) reikalavimus, t. y.

Siekiant įgyvendinti energijos beveik nevartojančių pastatų viziją iki 2021 m., buvo sukurtas „energijos beveik nevartojančių pastatų kiekio didinimo planas". Jame numatyta, kad naujai statomi pastatai turės turėti vis geresnius energijos suvartojimo parametrus.

Ateityje architektams ir konstruktoriams teks vis dažniau prisiminti tvarios (sustainable) architektūros sąvoką, vartyti pastatų energinio efektyvumo techninį reglamentą ir bendradarbiauti su energetikos, ŠVOK specialistais.

tags: #aklases #namo #statyba