Akmens panaudojimas sodyboje - tai puikus būdas sukurti natūralią, estetišką ir ilgaamžę aplinką. Akmuo gali būti naudojamas įvairiems tikslams - nuo funkcinių elementų, tokių kaip kompostavimo dėžės ar sienelės, iki dekoratyvinių akcentų, kurie suteikia sodybai unikalumo ir žavesio.
Kompostavimo dėžės iš akmens
Atliekų kompostavimas yra paprasčiausias ir pigiausias būdas perdirbti organines atliekas į vertingą sodo ir daržo trąšą.
Tai geriausias būdas praturtinti dirvožemį humusu ir sugrąžinti į dirvą kokybiškas azoto trąšas ir dalį kitų trąšų. Kompostavimas sumažina perdirbimui tinkamų organinių atliekų patekimą į savartynus.
Tinkamai kompostuojant talpa užims nedaug vietos ir iš ten sklis minimalus nemalonaus kvapo kiekis.
Kompostavimas gali būti anaerobinis (kompostavimas bedeguoninėje terpėje) arba aerobinis (kompostavimas naudojant deguonį).
Anaerobinis kompostavimas dažniausiai naudojamas dideliems atliekų kiekiams didelėse talpyklose, kurios gali būti uždaros išgaunant biodujas. Namų ūkiuose dažniausiai naudojamas aerobinis kompostavimo būdas nedidelėse talpyklose.
Kompostavimo vieta yra gana svarbi.
Vietą verta parinkti šešėlyje, nes perdžiūvimas komposto gamyboje veikia negatyviai.
Parinkite vietą taip, kad vyraujantys vėjai nepūstų į namą nemalonų kvapą.
Nedarykite komposto krūvos kur gruntiniai vandenys aukštai, nes galimas jų užteršimas kompostavimo sunkia.
Kompostavimo dėžės įrengimas
Dėžės dugnas turi būti laidus vandeniui, lygus ir kietas. Kompostą verta vartyti ir vėliau lygus dugnas labai pravers švariai išvalant duobę.
Pasiteisinęs variantas tai klasikinių trinkelių sudėjimas.
Žvyro sluoksnis ant kurio bus sudėtos trinkelės praleis vandenį ir kompostas nerūgs.
Kai kompostuojami maži bioskaidžių atliekų kiekiai dėžė gali būti aukšta, o privažiavus atliekos permetamos į dėžę.
Tačiau kai atliekų daug patogiau, kad būtų galima atliekas išversti iš karučio ar vejapjovės traktoriuko.
Tokiu atveju geriau padaryti apie 50 - 70 centimetrų gylio duobę, jos dugną išklojant trinkelėmis.
Šonus patogu sumūryti iš blokelių.
Jei landšaftui vizualikai nekenkia, iš blokelių galima iškelti sienutę iš trijų pusių, o viena pusė paliekama išvertimui.
Estetiškiau gali atrodyti sienelė iš rastukų ar akmens.
Bendras sienelės aukštis turėtų būti apie 70 - 100 centimetrų.
Kuo dėžė mažesnė tuo aukštis didesnis.
Optimalus variantas tai dvi 2 x 2,5 (3) metrų talpos naudojamos pamečiui. Tokioje talpoje tilps apie 2 - 4 tonos žolės, pjūvenų ir kitokių bioatliekų.
Kompostuojant turi būti nukenksminta daug patogenų: žmogaus ir gyvūnų patogenai kaip kirminai, salmonėlės, virusai.
Dėl šios priežasties neverta į kompostą dėti gyvūnų išmatų, termiškai neapdorotos mėsos likučių.
Fitopatogenai - įvairūs augalų grybeliai, virusai, kitokios ligos.
Į kompostą neverta dėti ligų pažeistų augalų dalių.
Taip pat turi būti sunaikintos piktžolių sėklos, todėl geriau nedėti sėklas subrandinusių piktžolių.
Tačioau net ir dedant viską be rūšiavimo galima sunaikinti patogenus. Tačiau tam reikia išmokti komposto krūvoje palaikyti didesnę temperatūrą.
Patogenai žūna kai komposto krūvoje palaikoma didesnė kaip 55 laipsnių temperatūra.
Tokios temperatūros palaikymo laikotarpis turėtų būti ilgas ( bent keletas savaičių).
Aktyvioje fazėje reikėtų bent 3 - 5 kartus pervartyti krūvą, kad temperatūros poveikis paveiktų visą masę.
Tam ir reikalingos aukštos sienelės.
Kuo aktyvaus komposto storis didesnis, tuo temperatūra aukštesnė.
Namudinėmis sąlygomis tai gana sunkiai pasiekiama, taip kaip kompostoi krūva pastoviai pasipildo atliekomis. Švarus kompostas vėl gali būti užkrėstas patogernais.
Todėl geriau patogenus galinčias paskleisti atliekas deginti.
Pelenai labai puikiai praturtins kompostą, ypač jei kompostavimui naudosite rūgštį didinančias atliekas kaip obuolius.
Rūgščios medžiagos sudaro fitotoksiškus junginius kaip amoniakas, pieno ar acto rūgštis.
Kompostui bręstant šios rūgštys nyksta.
Kompostuojant aerobiniu būdu reikia pastoviai tiekti deguonį. Tai galima padaryti ir be vartymo.
Sluoksniuokite žalią masę su durpėmis, pjūvenomis ar medžių atliekomis.
Be to didelis sliekų kiekis taip pat įtakoja geresnį deguonies patekimą. Sliekų perdirbtos atliekos yra dar vertingesnės, vadinamos biohumusu.
Kompostas turi būti rupus, juodos spalvos, pavasarinių lapų ( miško) kvapo.
Komposto panaudojimas
Kompostas laikomas subrendusiu kai jis tampa puria, juoda ir maloniai pernykščiais lapais kvepiančia mase.
Šioje masėje dažnai išlieka stambių nesupuvusių dalių - šakelės, kaulai.
Prieš įterpiant į dirva ar panaudojant sodinti medžius kompostą vertą išsijoti.
Namudinėms sąlygoms idealus variantas sovietinė metalinė lova. Darbas vyksta greitai, kompostas švariai išsisijoja.
Į dirvožemį komposto dedama apie 1 kibiras į kvardratinį metrą.
Kompostu tręšiama rudenį arba pavasarį.
Supylus ir išsklaidžius po paviršių kompostas sekliai įterpiamas kultivatoriumi.
Sodinant augalus, ar ruošiant vagas sėjimui grynas kompostas nenaudojamas.
Geriausia naudoti mišinį iš trečdalio komposto, trečdalio durpių ir trečdalio daržo žemės.
Komposte gausu azoto, tačiau dažnai būna mažai kalio ir fosforo.
Šiomis mineralinėmsi trašomis verta praturtinti sodinimo mišinį.
Jei kompostas per rūgštus verta įdėti dolomito miltų.
Pusiau "pramoninė" komposto sijojimo įranga. Svarbu, kad po metaline sovietine lova palįstų karutis. Karučiui pripildyti sijotu kompostu pakaks penketos minučių. Už tokį kiekį maišuose gali tekti ir daugiau dešimties eurų susimokėti.
Akmens panaudojimas kraštovaizdyje
Akmens panaudojimas kraštovaizdyje gali būti labai įvairus. Akmenys gali būti naudojami alpinariumams, atraminėms sienelėms, takams, laiptams, fontanams, sodo skulptūroms ar tiesiog kaip dekoratyviniai elementai.
- Alpinariumai: Akmenys puikiai tinka alpinariumams įrengti. Jie sukuria natūralią aplinką kalnų augalams ir suteikia sodui unikalumo.
- Atraminės sienelės: Akmeninės atraminės sienelės ne tik sustiprina šlaitus, bet ir tampa dekoratyviniu elementu.
- Takai ir laiptai: Akmenimis grįsti takai ir laiptai atrodo natūraliai ir harmoningai įsilieja į kraštovaizdį.
- Fontanai ir sodo skulptūros: Akmenys gali būti naudojami fontanams ir sodo skulptūroms kurti.
- Dekoratyviniai elementai: Pavieniai akmenys gali būti naudojami kaip dekoratyviniai elementai, kurie suteikia sodui natūralumo ir žavesio.
Sodyboje akmens pritaikymas gali būti labai įvairus ir priklauso nuo jūsų fantazijos ir poreikių. Svarbiausia - pasirinkti tinkamus akmenis ir juos harmoningai įkomponuoti į aplinką.
Akmens apdirbimas | šlifavimas | naujausios technologijos - Veritas Ana
tags: #akmenu #pritaikymas #sodyboje