Muzika atveria turtingą sociokultūrinių prasmių ir vertybių pasaulį. Šio pasaulio estetinis išgyvenimas turi esminės reikšmės dvasinei asmens brandai, padeda formuotis humanistinei asmenybei perimti reikšmingiausias tautos bei pasaulio kultūros vertybes. Muzika savitai išreiškia žmogaus individualumą (muzikinį skonį, vertinimų ir saviraiškos savitumą) ir jo socialumą (koncertų lankymas ar dalyvavimas juose, dainavimas namų aplinkoje ar viešuose renginiuose).
Žvelgdami į XXI amžių bei į šiuolaikines tendencijas visuomenėje ir kultūroje turime būti pasirengę, kad naujomis sąlygomis galėtume siekti visuomenės muzikinio išprusimo, komunikabilumo ir sąmoningo bei kritiško jos požiūrio į dabarties muzikinės kultūros reiškinius.
E. Balčyčio teigimu, muzikinis ugdymas mokykloje turi laiduoti, kad mokiniai pajėgtų dalyvauti aplinkos muzikiniame gyvenime, muzika praturtintų savo asmeninį gyvenimą. Tam būtini muzikinės raiškos ir muzikinės kultūros pažinimo pagrindai, būtina lavinti muzikinius gebėjimus bei puoselėti muzikinius pomėgius.
Muzikinis ugdymas yra skirtas kiekvienam. Ne vienodi muzikiniai gabumai ir gebėjimai realizuojami diferencijuojant užduotis, o įvairūs metodai (kooperatinis mokymas, mokymas per septynis intelektus ar panašūs ) leis visiems besimokantiems atsiskleisti. Skirtingus poreikius muzikai turėtų tenkinti papildoma muzikinių fakultatyvų (orkestras, choras, ansamblis ) pasiūla vidurinėje ar muzikos mokykloje.
Pažymėtina, kad pati savaime mokinių muzikinė veikla ir muzikinių žinių įsisavinimas nelaiduoja efektyvaus ugdymo. Muzikinės kalbos patyrimas susijęs su įvairia veikla: dainavimu, grojimu, judesiu, improvizacija, kūryba, aranžuote, muzikos klausymu, klausos lavinimo ir skaitymo iš natų pratybomis. Per šią veiklą galima nuosekliai turtinti ritmo, melodinių intonacijų “žodyną” bei gebėjimus atpažinti, atkartoti, pritaikyti.
Muzikinės veiklos formos
Muzikos mokomasi dainuojant, grojant, kuriant muziką, jos klausantis. Tai - įvairios muzikinės veiklos formos. Jomis naudojasi ir vaikai, ir suaugę.
Muzikos mokymo metodikoje “mokymo forma” įvardijamas muzikos dalyko įvaldymo kelias, pavyzdžiui, mokymas remiantis dainavimo, solfedžiavimo, muzikavimo (grojimo bei dainavimo) , muzikos klausymąsi, kūrybos keliu. Naudojamos ir sinkretinės muzikos mokymo formos.
Pagrindinės muzikos mokymo formos pradinėje mokykloje yra šios: dainavimas, klausymasis, solfedžiavimas, muzikavimas ir muzikos kūryba. Jas taikant įsisavinamas muzikos mokymo turinys. Trumpai apžvelgsiu šias mokymo formas naudojamas muzikos pamokoje.
Dainavimas
Nuo senovės laikų dainavimas buvo laikomas pagrindine muzikos mokymo forma. Ir dabar dainavimo mokymas mokykloje yra labai svarbus. Dainavimas kaip specifinė intonacinė išraiškos forma tarp žmonių yra vienas iš ankstyviausių emocinių ryšių. Kūdikis šį ryšį su motina ir aplinka jaučia nuo gyvybės pradžios; dainuodami, niūniuodami lopšines žmonės bendrauja, geriau supranta vienas kitą, nes gyvena bendra emocija, būsena.
Greta žodinės kalbos dainavimas yra ypatinga intonacinė kalba. Kultūros istorija, etninės tradicijos, liaudies pedagogika liudija, kad dainavimas kaip komunikacinis ryšys dažnai lyginamas su gimtąją kalba. Dainavimas kaip emocinis ir semantinis ryšys yra universalesnis už verbalinės kalbos teikiamą ryšį: dainavimas kaip intonacinė kalba nepaiso žodinės kalbos barjerų.
Dainavimas kaip muzikos mokymo forma sudaro pačias geriausias sąlygas pajusti, pamilti, pagaliau ir suprasti lietuvišką dvasią, tautinį mentalitetą. Lietuvių liaudies dainos - puiki priemonė nuo pat mažumės tautiškai auklėti.
Vaikų, ypač pradedančių mokytis mokykloje, dainavimo sugebėjimai labai nevienodi. Jų skirtumus lemia daugelis veiksnių. Pirma, genetinių kodų skirtumai. Vieni paveldi dainuojamąjį balsą bei “muzikalią ausį”, tad jiems dainavimas nekelia sunkumų. Apie kitus sakoma, jog jie “neturi balso”(arba dar blogiau - “neturi klausos”). Tai neteisingi tvirtinimai. Visi gali dainuoti, visi turi muzikinę klausą. Tačiau dainavimo sunkumas yra tas, kad nemažai vaikų blogai valdo balsą.
Pedagoginiu požiūriu tinkamai “apkrovus” muzikinę klausą, muzikinį mąstymą, emociškai įtaigia, vaikui priimtina muzika, suvokimo procesai ir muzikinis mąstymas padeda tobulinti vokalinį aparatą, balsas darosi vis lankstesnis ir išraiškingesnis.
Antra, dainuojamojo balso būklę, jo tobulinimą lemia socialinė, kultūrinė aplinka, joje įtvirtintos dainavimo normos. Nors ir menkų balso duomenų vaikas, augdamas šeimoje gražiai dainuojama, muzikuojama, klausomasi vertingos muzikos, pamažu pats pradeda dainuoti, groti, tobulinti savo balsą.
Mokymo dainuoti metodika - muzikos pedagogikoje labiausiai ištirta sritis. Ugdant muzikinius sugebėjimus nepakanka eiti “viena kryptimi”, t.y. paeiliui ugdyti elementariuosius, o vėliau aukštesniojo lygio sugebėjimus. Reikia sinchroniškai derinti ir horizontaliai ir vertikaliai išsidėsčiusius muzikos veiksmų psichologines sistemas.
Daina turi melodiją, kuri be pagrindo dažnai įvardijama muzikos siela. Todėl norint mokyti dainuoti, tobulinti balsą, reikia remtis ne tik muzikos melodinio foniozmo (ritmointonaciniu) suvokimu, bet ir visybiniu muzikos pažinimu ir vertinimu, kuris pasiekiamas muzikinio mąstymo psichologiniu lygmeniu. Nepakanka mokyti vaikus pavienių dainavimo elementų, kurie labai vertinami rengiant profesionalius dainininkus.
Mokant dainuoti, svarbu atsižvelgti į muzikos suvokimo ir balso aparato veikimo koreliacinius ryšius. Dainavimas kaip muzikinio ugdymo forma itin aktualus jaunesniajame ir viduriniajame mokykliniame amžiuje. Jei neišlavinami vaikų balsai pradinėse ir vidurinėse klasėse (iki balso kutavimo periodo), tai padaromas nepataisomas nuostolis. Ypač, tai akivaizdu, berniukų dainavime. Jeigu jie aktyviai ir gražiai dainuoja vaikystėje, jų balso mutacija vyksta greičiau ir lengviau. Berniukai ir mutacijos metu gali ,nors žymiai mažiau, dainuoti, o po mutacijos jie įgauna buvusį dainavimo pajėgumą.
Muzikavimas
Šiuo terminu žymimos kelios sąvokos reikšmės:
- Muzikavimas - tai profesionalų arba mėgėjų grojimas, dainavimas muzikos gerbėjų kamerinėje aplinkoje- tradicija ,paremta seniausiomis liaudies bei Renesanso ir Naujųjų laikų kunigaikščių, miestiečių muzikinės kultūromis.
- Muzikavimas - tai kokybinis profesionalaus muzikos atlikimo lygmuo, reiškiantis atlikimo meistriškumą, emocinį- prasminį įtaigumą.
- įvairiapusė muzikos atlikimo elementariaisiais mokykliniais instrumentais, balsu, mokytojo organizuojama ir mokinių realizuojama kolektyvinė muzikinė veikla. Į mokyklinį muzikavimą įjungiami ir mokytojo bei mokinių grojimas bei dainavimas, “skambantys gestai”, triukšmo elementai ir kt. Muzika atkuriama arba improvizuojama- sukuriamos melodijos, mažos pjesės.
Tad muzikavimas (solinis, grupinis ) sudaro sąlygas pasireikšti mokinių kūrybiniams sugebėjimams. Ypač tai aktualu mokiniams, kurie dėl balso prigimties trūkumų negali pilnavertiškai pasireikšti dainavime. Muzikavimas ( grojimas ritmo instrumentais, skudučiais ir kt. ) kompensuoja dainavimo trūkumus.
Muzikavimu kaip ir dainavimu bei muzikos klausymu, realizuojamas mokinių muzikinio veiklinimo formų įvairovės didaktinis principas. Grodami įvairiais ritmo, melodiniais instrumentais, mokiniai ne tik sieja su praktika muzikos žinias, ugdosi įvairius muzikinius gabumus, bet ir mokosi muzikos instrumentų bei jais atliekamos muzikos pažinimo. Muzikavimas itin vertingas liaudies muzikos pažinimui. Grojimas, sakysime, vaikiška dūdele, lumzdeliu, skudučiais vaiką suartina su tuo instrumentu, žadina domėjimąsi tąja muzika.
Pedagoginiu požiūriu muzikavimas vertinga tuo, kad vaikai įgyja galimybę kūrybiškai reikštis. Tai didina jų aktyvumą. Jie nori groti, jie grodami patiria didelį pasitenkinimą. Nors tasai pasitenkinimas ne visada sukeliamas estetinių emocijų- tai neretai gali būti žaidimo, pramogos emocijos, - tačiau ir tokio lygio emocijos yra vertingos ir pageidautinos.
Muzikuodami solfedžiuodami, improvizuodami vaikai mokosi operuoti muzikos kalbos struktūromis (metroritmo, garsų aukštumo, dermės iir kt.) tuo būdu siekiama sąmoningumo principo įgyvendinimo. Instrumentai , kaip ir garsų užrašymo simboliai , ompleksinis i muzikos garsus, tad mu.zikuojant pasiekiama ir mokymo vaizdumo. Garsų struktūros nuolat kartojamos, tačiau tai daroma naudojant skirtingus garsų išgavimo būdus, instrumentus. Tokiu būdu įtvirtinami muzikos atlikimo įgūdžiai siekiama mokymo(si) tvirtumo.
Muzikuojant kompleksiškai ugdomos visos muzikinės klausos briaunos, elementarieji muzikiniai gabumai. Tačiau jų vystymasis daug priklauso nuo instrumento, jo teikiamų galimybių. Antai skudučiavimas pastebimai gerina metroritmo pajautimą ir harmoninę, polifoninę klausą, grojimas lumzdeliu, dūdele- melodinę klausą. Tačiau grojimas metalofonu , būdamas naudingas ritmo pajautimui, beveik neturi įtakos melodinei klausai.
Kadangi mokymo organizavimo ir mokymosi rezultatų kontrolės požiūriu tai labai konkretus, metodiškai “patogus” ir mokinius aktyvinantis procesas, neretai pedagogai pernelyg susižavi “grynojo” ,t.y. neintonuojamų ritmo darinių mokymu. Laikinas, trumpalaikis ritmo atskyrimas nuo garsų aukštumo, žinoma, galimas ir reikalingas, tačiau čia labai svarbu saikas.
Ritmo dariniai “išėję” iš intonuojamo muzikos konteksto, turi būti tuojau pat vėl įjungiami į ansamblį su dainavimu, melodiniu muzikavimu; to nedarant( arba darant per vėlai) prarandamas laikas vertingesnei muzikinei veiklai, stabdomas bendras laikas vertingesnei muzikinei veiklai, stabdomas bendras muzikinis ir , drauge paėmus, net patsai ritmo pajautimo ugdymas, nes ilgesnis muzikavimas be intonavimo iš esmės jau nėra tikrai muzikinė veikla. Muzikoje ritmas ir intonavimas iš esmės kartu, glaudžiausioje sąveikoje. Šios sąveikos reikia paisyti ir mokant groti muzikos instrumentais.
Muzikos klausymas
Muzikos klausymas šiuolaikinėje muzikinėje kultūroje- pati masiškiausia populiariausia žmonių, ypač jaunimo, sąlyčio su muzika forma. Muzikos klausymas, kaip viena pagrindinių vaikų muzikinės veiklos rūšių, turi didžiulį lavinamąjį auklėjamąjį po...
Lopšelyje-darželyje „Vaikystė“ vyko „Rudens maratonas“, skirtas Kūno kultūros ir sporto dienai paminėti. Drauge su mumis maratone dalyvavo ir socialiniai partneriai „Nykštuko“ lopšelio-darželio „Žiogelių“ bei lopšelio-darželio „Varpelis“ „Drugelių“ priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai. Drauge su mūsų „Boružėlių“, „Lašiukų“ bei „Žvirbliukų“ grupių vaikais visi bėgo, žaidė estafetes.
„Bitučių“ gr. ugdytiniai jungiasi prie tarptautinio integruoto muzikos, dailės ir STEAM projekto „Garsiukų fiesta“. Jaunieji muzikantai groja EKO instrumentais pagamintais iš antrinių žaliavų.
Gruodžio 3 d. „Bitučių“ grupė organizavo Neįgaliųjų dienos paminėjimą ir sulaukė gausaus svečių rato iš Panevėžio specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro, Panevėžio Šviesos centro bei Gustonių socialinių paslaugų centro. Tiek jaunieji, tiek vyresnieji svečiai grožėjosi „Bitučių“ grupės vaikų bei jų draugų iš „Ežiukų“ ir „Skruzdėliukų“ grupių pasirodymu.
2025-02-28 vėl vyko bendra švietimo pagalbos specialistų interaktyvi veikla „Lašiukų“, „Žvirbliukų“, „Žiogelių“, „Bitučių“, „Skruzdėliukų“ ir „Kiškučių“ grupių vaikams. Tai galimybė mokytis per žaidimus ir patirtį. Naudojant interaktyvias grindis su vizualiniais ir garsiniais dirgikliais lavinama vaikų motorika, koordinacija, komunikacija ir pažintiniai gebėjimai.
Panevėžio teatre „Menas“ jau 27-ąjį kartą vyksta Tarptautinis teatro festivalis „Širdys vilčiai plaka“. Tai išskirtinis renginys, suburiantis neįgalius vaikus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos.
„Žiogelių“ gr. ugdytiniai dalyvauja respublikiniame virtualiame projekte „Daina Žemei 2025“. Projekto tikslas suteikti vaikams galimybę per muziką ir kūrybą ugdyti ekologinį sąmoningumą ir stiprinti emocinį ryšį su gamta.
Interaktyvios grindys tampa ne tik mokymosi priemone, bet ir įtraukiančia erdve, kurioje vaikai iš „Žirniukų“, „Nykštukų“, „Boružėlių“, „Bitučių“, „Lapiukų“ ir „Ežiukų“ grupių mokėsi per patirtį, žaidimą ir judesį. Kiekviena grupė šiandien dalyvavo pritaikytose veiklose pagal vaikų amžių ir gebėjimus, lavindami įvairius įgūdžius.
Instrumentų gamyklėlė | Marakos
tags: #aktyviai #muzikuojant #turteja #vaiku #muzikines #kalbos