Aktyvus poilsis už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų: apibrėžimas ir įtaka

Turizmas jau nuo senų laikų yra žmonijos gyvenimo dalis. Daugelis šiuolaikinių valstybių, pasiekusios aukštą gyvenimo lygį, patenkina svarbiausias savo piliečių reikmes ir vis daugiau laiko skiria dvasiniams jų poreikiams. Emocinė žmonių padėtis ypač priklauso nuo aplinkos, kurioje jie būna, žmonių, su kuriais jie bendrauja ar įspūdžių, kuriuos jie patiria.

Turizmas pasaulyje yra viena iš didžiausių ūkio šakų, o ateityje jo apimtys ir užimama dalis ekonomikoje turėtų dar labiau padidėti. WTO (World Tourism Organization (Tarptautinė turizmo organizacija) duomenimis po skausmingo nuosmūkio 2009-aisiais metais, kurio priežastį galima įvardinti kaip pasaulinę krizę, internacionalinis turizmas atsigavo 2010-aisiais metais, daug greičiau nei tikėtasi. Turistų atvažiavimas į kitas šalis išaugo iki 6%, tuo metu turizmo industrijos darbuotojų atlyginimai kilo kiek lėčiau - 5%. 2011- aisiais metais turistų įvažiavimas vis dar kilo, kiek lėčiau - 4,6%, 2012 -aisiais metais kilimas siekė tarp 3-4%.

Skirtingose kalbose nuo senų laikų vartojamas žodis „turizmas“ (tourism, tourisme, tourismo), kilęs iš posakio didysis turas (Grand tour). Didysis turas yra žinomas kaip pažintinė kelionė. Į jas XVII-XVIIIa. vykdavo jauni bajorų luomo atstovai, o XIXa. Tokios kelionės tapo populiarios ir tarp kitų gyventojų sluoksnių. Tiek anuomet, tiek ir dabar pagrindinė turizmo paskirtis - susipažinti su kitomis šalimis, tautomis, su jomis bendrauti.

Turizmui, kaip reiškiniui apibūdinti ypač svarbūs šie kriterijai: buvimas kitoje vietoje - svarbiausia, kad naujojoje gyvenamoje vietoje nebūtų praleista daugiau kaip metus laiko, nes tuomet keliautojas bus vadinamas ne turistu. Turizmo sąvoka kito per šimtmečius, tačiau neturi vieningai pripažinto varianto. Akivaizdus šios industrijos klestėjimas prasidėjo nuo 1950-ųjų. Taigi, 1954-aisiais Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) priėmė nutarimą, kuriame turizmas įvardijamas kaip „aktyvus poilsis už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, padedantis gerinti sveikatą, fiziškai lavinti žmogų“.

Vėliau šis apibrėžimas kito ne vieną kartą - JTO nutarimą keitė Pasaulio Turizmo Deklaracijos priėmimas, šį keitė Pasaulio Turizmo Organizacijos (PTO) pateikta turizmo išraiška, vėliau pasirodė Hagos turizmo deklaracija, po jos sekė JTO Statistikos komisija. Mokslinėje literatūroje pateikiama daug įvairių turizmo sampratos aiškinimų (Bernecheris P., Genevičius J., Mertinas J., Brooke‘as M.Z. ir kt.), tačiau šiuo metu yra vartotinas PTO pasiūlytas apibrėžimas „Turizmas - visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo gyvenimo vietą ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas nėra samdoma, apmokama veikla“.

Panašiai turizmas apibrėžiamas ir Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme: „Turizmas - žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietoje“.

Ekonominį turizmo funkcionavimo efektyvumą daugeliu atvejų lemia jo formų klasifikavimas. Pats turizmo formų klasifikavimas suprantamas kaip turizmo formų grupavimas pagal požymius, priklausančius praktiniams tikslams. Turizmo sektorius yra suskirstytas į daugelį formų. Rekreacinis turizmas - tai turizmo sritis poilsio, sveikatingumo ir ugdymo tikslais. Visos šios rūšys įgyvendina svarbiausią turizmo industrijos siekį - bendravimą bei savęs lavinimą tiek fizine, tiek dvasine prasme. Kiekvienai turizmo formai būdingi individualūs bei ypatingi turistų poreikiai, kuriuos gali patenkinti tik tam tikrų paslaugų rinkiniai.

Į šiuos rinkinius galima įtraukti turizmą, kuris yra skirstomas pagal kelionių organizavimo pobūdį:

• Grupinis - tai kelionė grupėje pagal turistinės firmos planą. Kiekviena šalis turi savo firmų, kurios padeda klientams pagerinti savo atostogas“. Lietuvoje didžiausio pripažinimo sulaukė tokios firmos kaip Teztour ir Novaturas. Teztour - tai tarptautinė organizacija, kuri platina savo vardą ne tik Lietuvoje, todėl yra itin mėgiama tiek vietinių sumanytojų keliauti, tiek užsienio atstovų.
• Saviveiklinis (neorganizuotas) - tai kelionė asmenų, jokiais įsipareigojimais nesusijusi su turizmo ūkiniu subjektu“. Tokios kelionės yra bene labiausiai mėgstamos Lietuvoje šiltuoju sezonu.
• Socialinis - tai kelionės, už kurias mokama iš profsąjungų lėšų, skiriamų socialinėms reikmėms“.

Ši forma yra ypač susijusi su forma pagal keliautojų amžių. Jis skirstomas į vaikų, jaunimo ir brandujį. XXI-jame amžiuje šios dvi formos yra bene aktualiausios visame pasaulyje, kadangi pasikeitė šiuolaikinis gyvenimo tempas, žmonių propaguojamos vertybės bei pats požiūris į keliones. Kadangi neseniai prasidėjęs šimtmetis yra įvardijamas kaip skubėjimo ir naujovių šimtmetis, o turizmo industrija tampa vis paklausesnė, taigi, ji turi vis labiau prisitaikyti prie savo klientų poreikių. Pastaruoju metu žmonės itin nori keliauti kuo mažesnėmis grupėmis bei su savo amžiaus kategorijos bendrakeleiviais, tarkime jaunimas tik su savo amžiaus grupe, senjorai tik su senjorais ir pan., kadangi jaunimą labiau domina pramogos, o senjorai noriai domisi istorija bei neskubėdami apžvelgia kultūrinius ar gamtinius objektus, nesvarbu kokį turizmą jie propaguotų - savoje šalyje ar užsienyje.

Tarptautinį turizmą - kelionės į kitą šalį. Jis būna atvykstamasis (tai kelionės, pvz., Lietuvos ribose, asmenų nuolat negyvenančių Lietuvoje) ir išvykstamasis (tai asmenų, nuolat gyvenančių, pvz., Lietuvoje, išvažiavimas į kitą šalį)“.

Akivaizdžiai pastebėta, jog užsienio lankytojai savo išleidžiamais pinigais žymiai labiau remia turizmo industrijos verslą Lietuvoje nei vietiniai gyventojai. Nors ir yra organizuojamos ekskursijos po savo šalies apylinkes, tačiau vadinamieji vidaus turistai mieliau renkasi saviveiklinę keliavimo formą, kadangi taupymo sumetimais daugelis keliauja sava transporto priemone ir tikisi daug pažinti ir be gido paslaugų. Kalbant apie užsieniečius, jiems tokios negandos nebaisios, nes kitų šalių ekonominė padėtis yra akivaizdžiai stabilesnė ir aukštesnio lygio. Atvykę į svečią šalį užsieniečiai leidžia sau papramogauti, lankytis brangiai apmokamose vietose. Taigi, tokiu būdu yra skatinamos turizmo rūšys susijusios su finansiniais rezultatais šalies arba regiono biudžete.

„Aktyvusis turizmas - užsienio turistų atvykimas į šalį arba piliečių nuvykimas iš vieno šalies regiono į kitą. Pasyvusis turizmas - šalies turistų išvykimas į kitas valstybes arba piliečių išvykimas į kitą šalies regioną. Tai - valiutos išvežimo iš šalies, regiono veiksnys”. Taikant šiuos kriterijus galima pastebėti, jog, vis dėlto, pati dinamiškiausia forma, atnešanti didžiausią pelną turizmo industrijos sektoriui yra verslininkų kelionės dalykiniais tikslais, dar labiau sukonkretinant - koferencijų turizmas.

Vilniuje, pirmajame iš Baltijos jūros regionų, kitų metų vasarį vyks specializuota konferencijų turizmo kontaktų mugė „Convene”, kurioje dalyvaus apie 120 užsienio įmonių, kurios domisi tarptautinių renginių organizavimo galimybėmis. Tokio tipo renginys Lietuvoje yra tikra atgaiva turizmo industrijai taip pat ir mūsų šalies ekonominei sistemai.

Šiais laikais yra pripažįstama, kad turizmas yra svarbus veiksnys, veikiantis natūralią ir dirbtinę aplinką, nors labai sudėtinga tiksliai įvertinti, ar jis yra esminis pokyčių veiksnys, ar tik veiksnys plačiau apimančio proceso, ar nepelnytai kaltinamas sukeltais pokyčiais, kurie egzistavo dar iki jo pasireiškimo. Turizmo poveikis gali būti didelio masto ir apčiuopiamas, arba nedidelio masto ir neryškus, teigiamas ir neigiamas.

Turizmo įtaka

Poveikis kultūrai

Įvairios turizmo organizacijos teikia apsaugą kultūros vertybėms. Viena žymiausių tokio tipo organizacijų pasaulyje - UNESCO (United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization). Ji įtraukia į savo sąrašus itin retus objektus, skiria tam tikrą finansavimą ir prižiūri, kad jie būtų kokybiški dar ilgą laiką. Lietuva turi net 5 objektus, įtrauktus į UNESCO paveldo sąraša (Vilniaus senamiestis, Kuršių Nerija, Kernavė, Lietuvos kryždirbystė ir kryžiaus simbolika, dainų švenčių tradicija ir simbolika). Kad ir kaip bebūtų apmaudu turizmas daro neigiamą įtaką kultūrai.

Poveikis aplinkai

Įvairios turizmo organizacijos skirtingose šalyse skiria daug dėmesio aplinkosaugai bei stengiasi išsaugoti ir restauruoti senovės paminklus, vietoves ir istorinius statinius, kuria nacionalinius ir augalijos bei gyvūnijos parkus, saugo paplūdimius bei rifus, prižiūri miškus. Ypač didelį neigiamą poveikį gamtai turi jūrų ir sausumos transportas, kurie savo išmetamomis atliekomis sukelia tokias problemas kaip pakrančių eroziją, gėlo vandens sūrėjimą, nešvarumų patekimą į paviršinius vandenis, koralų rifų nykimą, laukinės gamtos naikinimą, aplinkos užterštumo didėjimą, pakrančių užterštumą, poveikį gruntiniams vandenims ir kt. Aplinkai taip pat kenkia vis sparčiau auganti urbanizacija. Kadangi miestai vis labiau plečiasi, automatiškai lieka vis mažiau gamtinių vietų, kurios yra ypač svarbios gyvūnijai bei populiacijos plėtimui. Taigi, urbanizacija naikina gyvūniją.

Poveikis ekonomikai

Šalies ekonomikai teigiamą poveikį turi tiek tarptautinis, tiek ir vidaus turizmas. Labai reikšmingas atvykstamasis turizmas, teikiantis naudą vietiniam biudžetui, skatinantis verslą. Tai leidžia tobulėti ne tik turizmo industrijai, bet ir visai šaliai. Tačiau ekonominei raidai įtakos turi ir vidaus turizmas, kadangi kuriasi naujos įmonės. Viena iš didžiausių ekonominių problemų yra kainų kėlimas. Akivaizdžiai pastebima, jog kuo didesnė prekių ar paslaugų paklausa, tuo, tiek tiekėjai, tiek ir pardavėjai, kelia kainas pirkėjams. Ne išimtis ir turizmo industrijos verslas.

Poveikis socialinei terpei

Tai akivaizdi nauda, kadangi turizmas stimuliuoja žmonių didžiavimasi vietos paveldu, kultūra, ritualais, tradicijomis. Be to tai plečia žinojimo ribas bei suvokimą apie kitas kultūras. To pasekmė - didesnis supratingumas, pritarimas ir žavėjimasis kitomis visuomenėmis, puosėlėjama taika tarp bendruomenių. Vienas iš neigiamų aspektų turizmo versle - disbalansas tarp turtingesnių turistų ir mažiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių šeimininkų. Taip atsitinka tuomet, kai tam tikros ekonomiškai nestabilios šalies turizmo sektoriaus darbuotojai nesugeba aptarnauti atvykėlių iš itin išsivysčiusios ir turtingos šalies, turistai lieka nepatenkinti neįgyvendintais įnoriais, nerekomenduoja tos šalies kitiems žmonėms. Kita ne ką mažiau svarbi problema - nepatrauklios darbo sutartys, tokios kaip vaikų darbas ar laikinos sutartys. Su tokiomis situacijomis dažnai susiduria darbdaviai iš turizmo sektoriaus. Paklausumus ypač išauga šiltuoju metų laiku - vasarą. Žinoma, papildomas darbo jėga visuomet praverčia, tačiau darbdaviai nėra linkę įdarbinti nepilnamečių bei darbuotojų be stažo, nes praėjus sezoninio darbo įkarščiui tenka iš naujo ieškoti darbuotojų bei juos apmokyti.

Poveikis asmenybei

Dalyvavimas kultūrinėse, pažintinėse ir mokomosiose programose didina keliautojų intelektualinį lygį, daro didelį auklėjamąjį poveikį jaunimui. Kelionės metu užsimezgę kontaktai su žmonėmis sąlygoja kultūrinius mainus, skatina užsienio kalbų mokymąsi. Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau turizmas gali sukelti žmonėms priklausomybę, tai yra naudojimasis tam tikromis paslaugomis - nuolatinis nakvojimas įvairiose viešnagę siūlančiose įstaigose, keliavimas tam tikromis agentūromis ir kt. Kalbant apie neįprastą turizmą, jis taip pat gali sukelti neigiamą poveikį asmenybei. Tarkim naktinis turizmas - keliaujant naktį gali tekti susidurti su pavojingais žmonėmis ar tiesiog pasiklysti nepažįstamame mieste. Kitas ne itin racionalus neįprasto turizmo keliavimo būdas - atsitiktinis turizmas.

Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių poveikį turizmui, yra pripažinimas, kad šis sektorius yra sukurtas žmogui, o ne atvirkščiai - žmogus turizmui. Pati turizmo samprata yra labai plačiai suvokiama. Turizmas kaip industrija yra gana nauja ir jos aktualumas juntamas visai neseniai, tačiau šiuolaikinei visuomenei, nors ir netobula - turinti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį aplinkai ir pačiam žmogui, tai tapo neatsiejama gyveno sritis.

Turizmo formų palyginimas

tags: #aktyvus #poilsis #uz #savo #nuolatines #gyvenamosios