Alantos dvaro sodyba, įsikūrusi vaizdingame Molėtų rajone, yra svarbus Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo objektas. Šiandien dvaras traukia lankytojus savo architektūra, istorija ir kultūriniais renginiais. Leiskitės į kelionę po Alantos dvaro istoriją, sužinokite apie jo savininkus ir įvykius, kurie formavo šią vietą.
Dvaro ištakos ir savininkai
Alantos dvaro pradžia siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Astikų laikus. Alantos (Owantha) vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1436 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis (1432-1440), pats Alantą dovanų gavęs iš brolio Vytauto Didžiojo, padovanojo dvarą Kristinui Astikui už nuopelnus kovojant su Švitrigaila. Valdant Astikams buvo pastatyti mūriniai dvaro rūmai Virintos upės vingyje.
Žygimantas Kęstutaitis Alantą kaip dovaną už nuopelnus įteikė didikui Kristinui Astikui. Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovas Steponas Batoras (1576-1586) 1581 m. perdavė Alantą vengrų kariuomenės Lietuvoje vadui Gabrieliui Bekešui. Mirus Steponui Batorui, Ona Astikaitė Songuškienė didžiąją dalį Alantos dvaro žemių atgavo iš Gabrieliaus Bekešo brolio Kasparo. Iš Bekešo ir Sanguškienės seniūniją ir dvarą 1598 m. nupirko didikas Kristupas Radvila Perkūnas (1547-1603).
Radvilų valdymas (1598-1828)
1598-1828 m. dvaras priklausė Radviloms. Radvilos dvarą valdė apie 230 metų. Dvaras ėmė prekiauti grūdais, iš Rygos eksportuodavo druską. Daugiausia dėmesio ir apkalbų sulaukdavo dvare Kristupo Radvilos įkurta alchemijos ir medicinos laboratorija.
Šiemet bus minimas 500 metų jubiliejus nuo LDK didiko, Abiejų Tautų respublikos valstybės ir karinio veikėjo, reformacijos platintojo ir globėjo Mikalojaus Radvilos Rudojo gimimo, ir 400 metų jubiliejus nuo jo provaikaičio, LDK didiko didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Kristupo Jonušo Radvilos XI.
Pac-Pomarnackių эпоха
1828 m. Alantą nupirko didikų Pacų atžala kunigaikštis Tadas Pac-Pomarnackis (1763-1849). Jis vaikų neturėjo, todėl dvarą perėmė augintinis, pusbrolio sūnus Aleksandras (1806-1881), kuris ir įkūrė dvaro sodybą dabartinėje vietoje. 1853 m. Pac-Pomarnackiai pasistatė išskirtinius italų vilos stiliaus dvaro rūmus su apžvalgos bokštu, apie 1870 m. pertvarkė parką.
Alantos dvaras istorijos bėgyje ėjo iš rankų į rankas. Jį įsigiję didikai Pomarneckiai buvo paskutinieji dvaro valdytojai. Jie ėmėsi naujų dvaro rūmų statybų. Marmurą rūmų kolonoms plukdė net iš Suomijos ir į vietą gabeno jaučių kinkiniais. Pomarneckių šeimos pastangomis prieš 150 metų vietoje senų pastatyti Lietuvos dvarvietėms nebūdingi vasaros rezidencijos stiliaus rūmai.
Žinoma, jog rūmų statybai granito kolonos laivais iš Suomijos buvo atgabentos į Klaipėdą, o iš ten jaučiais atitemptos į Alantą. Rūmuose buvo sukaupta daug stilingų baldų, meno kūrinių, vertingų keramikos dirbinių. Kiekviena iš menių buvo įrengta skirtingu stiliumi - vienoje dominavo Liudviko XIV, kitoje - Liudviko XV, trečioje - bydermejerio stilius, buvo ir kinų stiliaus Tolimųjų Rytų kambarys.
Paskutiniu Alantos dvaro savininku iki I pasaulinio karo buvo Tadeušas Pac-Pomarnackis. Iki 1915 metų Alantos dvaro savininkas kunigaikštis Pac-Pomarnackis turėjo gausią kolekciją: porceliano kambarius, paveikslų, kilimų, baldų.
Istoriniai įvykiai ir permainos
Prieš 200 metų pro Alantą ritosi reikšmingi istorijos įvykiai, čia traukėsi rusų armija ir žygiavo prancūzų armija į Rusijos gilumą. Nuo Daugpilio traukėsi generolo Vitgenšteino vadovaujama Rusijos kariuomenė, o ją sekė prancūzų II korpusas vadovaujamas maršalo Udino. Susikovęs su rusais prie Ukmergės, šis korpusas traukė paskui atsitraukiančius rusus per Alantą, Uteną, Zarasus, Breslaują Polocko link. Per Molėtus tada žygiavo III prancūzų korpusas, vadovaujamas maršalo Nėjaus. Rusijos armija degino naikino visas maisto ir pašarų atsargas, kad prancūzai nepasinaudotų. Prancūzai, nors ir būdami savo sąjungininkų krašte, irgi plėšė dvarus ir kaimus. Dvarininkai iš savo dvarų bėgo į didesnius miestus, o valstiečiai ir mažų miestelių gyventojai slapstėsi miškuose.
Alantos dvarui klestėjimo laikais XIX a. pab. I-ojo pasaulinio karo metais Tadas Pac-Pomarnackis, dvarą išnuomojęs Klabinių dvarininkui Sližiui išvyko į užsienį, Alantos dvaras buvo išgrobstytas. Vokiečiams 1915 m. okupavus Alantą dvare apsistojo kaizerio armijos kareiviai. Alanta ne kartą buvo nuniokota ir sugriauta Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų metais.
Architektūra ir parkas
Šis dvaro pastatas - jau trečiasis, statytas 1853 metais. Neoromaninių bruožų dvaro rūmai italų vilos stiliaus, su apžvalgos bokštu, tvartais, arklidėmis ir kitais ūkiniais pastatais puikiai išsaugoti iki mūsų dienų.
1870 metais pasodintas mišriojo stiliaus peizažinis 6 hektarų dvaro parkas. Tris tvenkinius su gulbėmis supa daug vietinių medžių rūšių. Yra ir egzotinių augalų: vakarinių tujų, totorinių, ginalinių ir sidabrinių klevų, baltųjų tuopų, paprastųjų kaštonų, juodavaisių aronijų, baltųjų sedulų, vengrinių ir paprastųjų alyvų, lenktašakių forzitijų.
Dvaras sovietmečiu ir šiandien
Sovietmečiu dvare veikė žemės ūkio mokykla. 1944-1948 m. sovietinė valdžia likvidavo Alantos dvarą ir įsteigė rūmuose žemesniąją žemės ūkio mokyklą. 1959 m. mokyklos bazėje įkurtas žemės ūkio technikumas. Vėliau dvaro sodyba, kuri yra valstybės saugoma paveldo vertybė, buvo pritaikyta kultūrinėms reikmėms.
1972 metais Alantos dvare filmuotas televizijos serialas „Tadas Blinda“. 1974 m. į dvaro rūmus perkelta Naujasodžio biblioteka. 1992 m. Alantos dvaras reorganizuotas į Alantos žemės ūkio mokyklą, o nuo 2002-ųjų čia - Alantos technologijos ir verslo mokykla.
Alantos dvaro muziejus-galerija
Net trys rūmų menės yra skirtos Alantos dvaro muziejui-galerijai, kur nuolatos rengiamos parodos. Įžengus į dvaro vidų, pasitinka Alantos dvaro muziejaus - galerijos vedėja Jolanta Bimbirienė, su kurios pagalba susipažįstame su Alantos dvaro vidaus erdvėmis ir čia veikiančiomis ekspozicijomis. 2015 m. birželio 26 d. Alantos dvare atidaryta Vaidoto Žuko meno galerija.
Dvaro salėse įdiegta galerinė šviesų instaliacija, apsaugos sistema. Aštuonių salių, fojė ir koridoriaus ekspozicija paskirstyta pagal kūrybinius laikotarpius, temas, siužetus: Alanta, Flamandija, Kalnų skulptūros, Šventųjų gyvenimai, Justinas Mikutis ir Išvartos, Kaukolės ir kaukės ir kt. Šalia liaudies buities muziejaus įkurta VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos muziejaus ekspozicija.
Šiandien visose dvaro salėse kartu su šiuolaikinio dailininko kūriniais eksponuojamos padidintos Alantos dvaro įkūrėjų salių nuotraukos (100×150 cm). Dvaro didybę mena eksponuojamos XX a. pradžios interjero nuotraukos. Etnografinę ekspoziciją, įkurtą dar 1968 m., dvarui paliko garsi Alantos krašto bibliotekininkė Elvyra Satkūnaitė. Šalia eksponuojama medžio drožėjo Jono Matelionio unikali drožinių bei etnografinių-techninių įrenginių modelių kolekcija. Palaimintojo Teofiliaus Matulionio ekspozicija dviejose antrojo aukšto menėse atidaryta 2018 m., nes Alanta šios didžios asmenybės, gyvenimą pašventusios tiesai ir Dievui, kraštas.
Alantos dvaro muziejuje eksponuojami eksponatai
| Ekspozicija | Aprašymas |
|---|---|
| Vaidoto Žuko meno galerija | Dailininko V. Žuko dovanoti kūriniai: tapyba, koliažai, piešiniai, reljefai ir keramikos pano. |
| Alantos dvaro įkūrėjų salių nuotraukos | Padidintos nuotraukos, eksponuojamos kartu su šiuolaikinio dailininko kūriniais. |
| XX a. pradžios interjero nuotraukos | Nuotraukos, menančios dvaro didybę. |
| Elvyros Satkūnaitės etnografinė ekspozicija | Ekspozicija, įkurta 1968 m. |
| Jono Matelionio drožinių kolekcija | Unikali drožinių bei etnografinių-techninių įrenginių modelių kolekcija. |
| Palaimintojo Teofiliaus Matulionio ekspozicija | Ekspozicija, atidaryta 2018 m. |
Biblioteka ir amatų centras
Senieji mediniai dvaro laiptai veda į Elvyros Satkūnaitės vardo biblioteką, kur saugomas ir vienintelis išlikęs autentiškas šio dvaro baldas - supamasis krėslas. Alantos dvaro rūmuose yra Naujasodžio - VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos biblioteka. Biblioteka turi atskiras patalpas abonementui, skaityklai, vaikų literatūrai. Įrengtas įspūdingas pasakų kambarys vaikams, muzikos svetainė jaunimui.
Pernai baigti valstybės saugomos Alantos dvaro sodybos rūmų (rūsio dalies tvarkybos (konservavimo ir remonto) darbai. Juos finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Alantos dvaro rūmų rūsyje duris atvėrė amatų centras ─ vienas iš didžiausių Utenos apskrityje. Amatų centro ekspozicijos dalis yra skirta bibliotekininkei, kaimo bendruomenės organizatorei, aukštaičių tautosakos rinkėjai, etnografinio ansamblio įkūrėjai a. a. Elvyrai Satkūnaitei.
Gelgaudiškio dvaras
Alantos dvaro sodybą, pastatytą 1858 m., sudaro 12 dvaro laikotarpio statinių bei jų liekanų, parkas ir vandens telkinių sistema. Dvaro rūmai yra istorizmo laikotarpio su ryškiais neoromaninio stiliaus bruožais. Šiaurės ir Pietų kumetynai bei sandėlys yra romantizmo laikotarpio akmens mūro pastatai, kuriems yra būdinga liaudiškų ir stilistinių elementų jungtis.
Alantos dvaro pastatai keletą kartų restauruoti: meniškai išdažyta rūmų išorė, pakeistas skardos stogas ir langai, trinkelėmis išgrįstas takas ir kelias. Atkurtas dvaro parkas.
Kiti dvaro sodybos pastatai
- Arklidė: pastatyta 1840 m. Vieno aukšto pastatas, kuriame buvo laikomi arkliai ir žirgai, taip pat įrengtos gyvenamosios patalpos arklininkams.
- Kluonas: pastatytas XIX a. II pusėje. Turėjo tris skirtingas įvažas, tačiau 1999 metais nusiaubė gaisras.
- Ledainė: pastatyta XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Vieno aukšto pastatas, kuris atstojo šaldytuvą.
- Kumetynas: skirtas samdomiems darbininkams. Vieno aukšto pastato fasadą puošė keturių kolonų portikas.
- Rūkykla: pastatyta XIX a. pab. - XX a. pr. Vieno aukšto kvadratiniame statinyje - viena patalpa.
- Sandėlys: pastatytas lenkų dvarininko Tadeušo Pac-Pomarnackio valdymo laikais.
- Šiaurės kumetynas: pastatytas 1853 m. iš akmens mūro. Pastatą puošia raudonų plytų langų apvadai, kelių eilių karnizas.
- Svirnas: statytas XX a. 2001 metais nusiaubė ugnis.
- Tvarto liekanos: autentiškas vieno aukšto pastato vidaus suplanavimas neišliko.
- Tvoros fragmentai: iš visą dvaro sodybą juosusių ir nuo prašalaičių saugojusių vartų nedaug kas likę.
- Virtuvė: stačiakampio formos statinys ties durimis puoštas kolonomis. Langai dekoruoti neogotikiniais karnizais.