Alantos Dvaro Sodybos Istorija ir Architektūra

Lietuva, kupina netikėtumų, kviečia pažvelgti į jau matytas vietas naujomis akimis ir aplankyti dar nežinomas vietoves. Šįsyk keliai veda į Alantos dvarą, kuris didingai stovi gretimame Naujasodžio kaime ir kurio istorija ne mažiau vingiuota, nei kelias iki jo. Modernioje Lietuvoje reikšminga dalis Aukštaitijos dvarų - atkurti, atstatyti ir prikelti naujam gyvenimui. Jie ne tik atviri turistams apsidairyti, bet ir vis dažniau tampa vieta kultūrinėms bei kulinarinėms edukacinėms veikloms.

Molėtų rajone, Alantos miestelyje, esantis neoromantinio stiliaus Alantos dvaras ir šiandien vadinamas Molėtų kultūros židiniu. Išskirtiniai, neoromantikos bruožų turintys italų vilos dvaro rūmai su apžvalgos bokštu buvo pastatyti dvarą valdant lenkų dvarininkams Pac-Pomarnackiams. XIX amžiaus viduryje statyti išskirtinio fasado rūmai neseniai, išlaikant jų autentiškumą, buvo jau ne pirmą kartą restauruoti.

Dvaras garsėjo savo interjeru - kiekviena iš rūmų menių buvo įrengta skirtingu stiliumi, čia buvo sukaupta daugybė stilingų baldų bei vertingų meno kūrinių. Įdomu, jog 1972 m. šiame dvare buvo filmuotas kultinis televizijos serialas „Tadas Blinda“.

Nors sovietmečiu dvaras nebuvo naudotas pagal paskirtį, šiandien sutvarkytuose rūmuose veikia Vaidoto Žuko meno galerija, rengiamos kilnojamos parodos, o antrame dvaro aukšte įkurtas iš Alantos krašto kilusio palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejus.

Jūsų laukia neoromantinio stiliaus Alantos dvaras, kuris savo metus skaičiuoja nuo 1858 m. Dvaro savininkas Tadeušas Pac-Pomarnackis čia atvažiuodavo pavasarį, o išvažiuodavo rudenį. Savo vasaros rezidenciją ponas labai puoselėjo. Norėdamas prilygti turtingiausiems dvarų savininkams, Alantoje ponas Tadeušas kaupė vertingas dvaro kolekcijas, pirko prabangius sietynus, baldus, porcelianą. Toks gyvenimas čia tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu rūmai tapo Susisiekimo ministro Balio Sližio nuosavybe. Sovietinė valdžia rūmuose įkūrė profesinę mokyklą, ūkio kontorą, parduotuvę, apgyvendino žmones. Vėliau rūmai liko tuštesni ir pritaikyti vien kultūrinėms reikmėms. O 1972 m. Didžioji rūmų menė, kurioje iki šių dienų yra židinys, tarnavusi kaip pokylių salė, ir dabar yra svarbiausia. Dvaro didybę mena eksponuojamos XX a. pradžios interjero nuotraukos.

Vaidoto Žuko meno galerija Alantos dvare atidaryta 2015 m. Palaimintojo Teofiliaus Matulionio ekspozicija dviejose antrojo aukšto menėse atidaryta 2018 m., nes Alanta šios didžios asmenybės, gyvenimą pašventusios tiesai ir Dievui, kraštas. Etnografinę ekspoziciją, įkurtą dar 1968 m., dvarui paliko garsi Alantos krašto bibliotekininkė Elvyra Satkūnaitė. Šalia eksponuojama medžio drožėjo Jono Matelionio unikali drožinių bei etnografinių-techninių įrenginių modelių kolekcija.

Iki šių dienų išlikęs ne tik pagrindinis dvaro pastatas, bet ir visas pastatų kompleksas, puikiai prižiūrimas parkas su trimis nedideliais tvenkiniais. Itališką vilą primenančių neoromaninių bruožų rūmų parke suformuotos medžių alėjos. Guobos, liepos, beržai, ąžuolai sodinti taip, kad augant jų kamienai susijungtų ir sudarytų vieną didingą puokštę. Be vietinių medžių, netrūksta ir egzotinių augalų. Šiuo metų laiku čia išties netrūksta spalvų, o kerintys vaizdai atima žadą. Ant parko ribos pastatytos ažūrinės altanos, kelių metrų aukščio siaurėjantis baltas obeliskas, arčiau dvaro - Veneros ir Jupiterio skulptūros iš balto marmuro. Ne veltui dabar dvare dažnai rengiami įvairūs renginiai ir pokyliai - prižiūrėta aplinka išties džiugina akį.

Pasivaikščioję parke, pasigrožėję pastatais iš lauko, būtinai užsukite ir vidun. Dvaras dabar yra virtęs tikru kultūros centru. Čia veikia Vaidoto Žuko meno galerija, kurioje yra nuolatinė šio menininko darbų ekspozicija, taip pat rengiamos kitų kūrėjų šiuolaikinio meno parodos. Pastato rūsyje veikia Molėtų krašto žydų atminimo ekspozicija, galima pamatyti tautodailininko Jono Matelionio drožinių, Molėtų krašto muziejaus padalinyje, Alantos dvaro muziejuje-galerijoje - Elvyros Satkūnaitės buities rakandų ir etnografinių drabužių rinkinys, čia įsikūręs ir Amatų centras.

Nors dabartinis dvaro pastatų kompleksas pastatytas tik XIX a., pats Alantos dvaras yra žinomas jau nuo XV a. pradžios, kuomet Vytautas Didysis jį dovanojo savo broliui Žygimantui Kęstutaičiui. Kelis šimtmečius dvarą valdė garsioji Radvilų giminė, o paskutiniai jo šeimininkai buvo iš Lenkijos kilę dvarininkai Pac-Pomarnackiai. 1853 m. Pac-Pomarnackiai pasistatė išskirtinius italų vilos stiliaus dvaro rūmus su apžvalgos bokštu, apie 1870 m. pertvarkė parką.

Žinoma, jog rūmų statybai granito kolonos laivais iš Suomijos buvo atgabentos į Klaipėdą, o iš ten jaučiais atitemptos į Alantą. Rūmuose buvo sukaupta daug stilingų baldų, meno kūrinių, vertingų keramikos dirbinių. Kiekviena iš menių buvo įrengta skirtingu stiliumi - vienoje dominavo Liudviko XIV, kitoje - Liudviko XV, trečioje - bydermejerio stilius, buvo ir kinų stiliaus Tolimųjų Rytų kambarys. Rūmuose ant sienų kabojo daug paveikslų, giminės bei Lenkijos ir Lietuvos valstybės karalių portretų, kilimų, meniškų lėkščių.

Alantos dvarui klestėjimo laikais XIX a. pab. priklausė net 34 pastatai: dvaro rūmai, namas-virtuvė, pirtis su skalbykla, arklidės, klojimai, tvartai, kalvė, ledainės. Rūmai anuomet buvo prabangiai įrengti - Didžiojoje menėje spindėjo žvakių sietynas, akį traukė sieninės žvakidės, įspūdingos užuolaidos, paveikslai, baldai, prabangus parketo raštas. Dabar iš šios prabangos beveik nieko nelikę. Anuos laikus mena tik viena prabangių koklių krosnis, supamasis krėslas ir originalios didelio valgomojo stalo kojos, prisuktos prie naujo stalo, stovinčio dvaro valgomajame.

Deja, nepriklausomos Lietuvos valdžia dvarą išparceliavo o vėliau - 1944-1948 metais sovietinė žemės reforma likvidavo Alantos dvarą ir įsteigė rūmuose žemės ūkio mokyklą. 1945 m. rūmuose vienerius metus veikė pradinė mokykla, vėliau buvo įsteigta ūkio kontora, parduotuvė, gyveno žmonės. 1959-1973 m. Alantos dvaro rūmų pastate vėl veikė Žemės ūkio mokykla, gyveno dėstytojai ir moksleiviai. Vėliau rūmai liko tuštesni, bet labiau prižiūrimi, saugomi, pritaikyti vien kultūrinėms reikmėms.

Lankytojai dvaro rūmuose visais laikais galėjo rasti paveikslų. Anksčiau dailininkės dr. Sigitos Maslauskaitės Alantoje rengiamų plenerų darbai, dabar čia puikuojasi Vaidoto Žuko galerija. Senieji mediniai dvaro laiptai veda į antrąjį aukštą, kuriame nuo 1974 m. veikia biblioteka. Didžioji rūmų menė, kurioje iki šių dienų yra židinys, technikumo laikais tarnavusi kaip aktų salė, ir dabar yra svarbiausia, nes nuo senų laikų tai įspūdingiausia salė rajone. Dabar dvare yra įkurtas Molėtų krašto muziejaus padalinys - Alantos dvaro muziejus-galerija.

Apsilankymas Alantos dvaro sodyboje tikrai bus vertas jūsų laiko ir padovanos malonių įspūdžių, nes vienoje vietoje ne tik galėsite pasigrožėti aplinka, susipažinti ir su šiuolaikinių menininkų, ir su tautodailininkų kūriniais, bet ir sužinoti daug nauja apie šio krašto istoriją.

Dvaro muziejaus ir galerijos darbo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gegužės pabaigos - kasdien nuo 10 iki 18 val., išskyrus sekmadienius ir pirmadienius. Bilieto kaina - 2.00 eur. Su nuolaida - 1.00 eur. Dėl didesnių ekskursijų tartis iš anksto nurodytais kontaktais. Adresas: Alantos dvaras, Parko g. 5, Alantos seniūnija, Molėtų rajonas.

Alantos dvaro sodybos rūmai, esantys Alantoje, Molėtų rajone, yra vienas iš svarbiausių Lietuvos kultūros ir istorijos paminklų. Alantos dvaro rūmai išsiskiria savo elegantišku architektūros stiliumi. Pastatas pasižymi simetrišku fasadu su kolonomis ir puošniomis detalėmis. Viduje rūmai stebina savo prabanga - čia galima pamatyti išlikusius senovinius baldus, meno kūrinius, dekoratyvinius elementus ir kitas istorinės vertės detales. Dvarą supa gražiai sutvarkytas parkas, kuris yra puiki vieta pasivaikščiojimams ir poilsiui gamtoje. Parke auga senoviniai medžiai, įrengti takeliai ir poilsio zonos su suolais, kur galima atsipalaiduoti ir pasigrožėti aplinkos grožiu.

Alantos dvare vyksta įvairios edukacinės programos ir ekskursijos, kurios leidžia lankytojams sužinoti daugiau apie dvaro istoriją, jo savininkus ir gyvenimą čia prieš šimtmečius. Dvaras yra lengvai pasiekiamas automobiliu iš Molėtų ir aplinkinių miestų, todėl tai patogi vieta dienos išvykai. Apsilankymas Alantos dvaro sodybos rūmuose suteiks daug malonių įspūdžių, praturtins žinias apie Lietuvos istoriją ir kultūrą bei leis pasimėgauti nuostabia architektūra ir gražiais gamtos vaizdais.

1436 m. birželio 28 d. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Alantos (Owantha) vardas, tačiau tai susiję visiškai su kitu istorijos faktu - su Žygimanto Kęstutaičio dokumentu, kuriuo jis patvirtino Vilniaus kašteliono Kristino Astiko dovio užrašymą žmonai Onai. Astikai tuo laikotarpiu jau valdė didelius žemės plotus kaimyninėse Pienionių (Kavarsko) ir Užpalių apylinkėse.

Minėtą dokumentą XIX a. pirmojoje pusėje žymus to laikotarpio Lietuvos teisės istorikas Ignas Danilevičius (Ignacy Danilowicz; 1787-1848) išsamiai aprašė Lietuvos viduramžių istorinių dokumentų rinkinyje.

Kunigaikščio Pac-Pomarnackio dvaras Alantoje buvo pastatytas 19 a. antroje pusėje. Šeimininkai čia atvykdavo vasaromis (kitu metu rezidavo Prancūzijoje, Nicoje). Svetainėje skelbiamos Alantos dvaro paveikslų, porceliano ir baldų kolekcijos nuotraukos - iš 20 a. pradžios (apie 1905 m.). Yra žinių, kad prieš pat Pirmąjį karą 1914 m. Pac-Pomarnackiai iš Alantos dvaro išsivežė 14 vežimų su kolekcija ir kitais rakandais. 1915 m. dvarą suniokojo čia apsistoję kaizerio kareiviai. Keli Alantos dvaro paveikslai šiuo metu yra Kauno M. K. Čiurlionio galerijoje, samurajaus šarvai - Kauno Karo muziejuje, pora baldų - stalas ir supamasis krėsliukas - dabartiniame Alantos dvare.

Pac-Pomarnackių giminė turėjo Gozdavos herbą ir nuo senų laikų buvo apsistojusi Ukmergės rajone. Pirmuoju giminės atstovu K. Niesieckis įvardija Lauryną Pac-Pomarnackį 1674 m. 1853 m. Pac-Pomarnackiai pastatė Alantoje italų vasaros rezidencijos stiliaus rūmus su apžvalgos bokštu, tvartais, arklidėmis ir kitais ūkiniais pastatais. Rūmai stovėjo ant aukštų stačiakampės formos pamatų, buvo vieno aukšto, tik centrinė dalis dviaukštė, dengta trikampiu frontonu, dekoruotu trimis pseudogotikiniais bokšteliais. Rūmų fasadas glotniai tinkuotas su išradingai profiliuotais surišimų perėjimais į architektūrines detales vainikuojančius karnizus. Stogas aptakus, keturšlaitis, o vidurinio korpuso - dvišlaitis.

Kairėje rūmų pusėje pastatytas keturių aukštų apžvalgos bokštas, užsibaigiantis plokščiu stogu su apžvalgos aikštele, apsupta ažūrine ketaus baliustrada. Bokšto kampai buvo nusklembti, jis buvo turtingai dekoruotas, tarytum koks piliastras, aukštus skyrė platūs karnizai su neogotikiniais raštuotais frizais. Alantos dvaras garsėjo savo turtingu interjeru. Išlikusiose fotografijose matome dekoratyvinio tinko lubas, ornamentuotą grindų parketą ir ištaigingus pietų baldus.

Alantoje buvo gražus peizažinis parkas ir veja iš priekinės rūmų pusės. Galinė parko dalis suformuota geometriškai: ten buvo karpytos gyvatvorės, rutulio formos medžiai ir krūmai. Veja nuožulniai bangavo, sudarydama švelnų nuolydį ir atverdama puikius truputį kalvoto kraštovaizdžio vaizdus.

Visuose kambariuose buvo parketo grindys, tačiau kiekviename kambaryje parketo piešinys vis kitoks. Kambario viduryje ir kiekvieno stačiakampio susikirtimuose buvo vertingos ąžuolo arba juodmedžio augalinių motyvų inkrustacijos. <…> Ant grindų buvo kilimai, sienos dekoruotos tapetais ar apmušalų audiniu, dažniausiai smulkaus rašto. Čia buvo pasiekta prabangos riba, kurią sau leisdavo tik labai pasipuikuoti linkę ponai. Švietė vertingi daugiašakiai šviestuvai iš dekoruotos bronzos, krištolo pakabučių ir puikaus stiklo. Namus apšildydavo aukštos krosnys, dažniausiai lygios, baltos spalvos. Dvivėrės tamsios spalvos poliruotos durys buvo sukonstruotos iš kvadratinių ir stačiakampės formos filingų. Pokylių salė, kurioje kabėjo didžiulis krištolo sietynas, buvo pirmame aukšte <…>. …Ant sienų kabojo paveikslai. Sienos buvo apkabinėtos lėkštutėmis, nuotraukomis. Šeimos kambarys buvo su Pac-Pomarnackių paveikslais ir kitas - kambarys su dviem Tadeuszo Pac-Pomarnackio protėvių portretais. Tolimųjų Rytų kambarys-menė buvo įrengtas kaip kinų stiliaus arbatos kambarys su turtinga keramikos ir žibintų kolekcija. Kunigaikščių palikuonė Alicja Pac-Pomarnacka iš Vroclavo (Lenkija).

Alanta 1915 m. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Antano Smetonos, paskelbė atkurianti šalies nepriklausomybę. Vietos savivaldos įstaigas Alantoje kaip ir kituose Utenos apskrities valsčiuose pradėta kurti dar esant vokiečių administracija...

tags: #alantos #dvaro #sodyba