Alfonsas Butė - žymus Lietuvos politinis veikėjas, socialdemokratas, aktyviai dalyvavęs šalies politiniame gyvenime nuo Atgimimo laikų. Jo gyvenimo kelias - tai pasakojimas apie atsidavimą Lietuvai, socialiniam teisingumui ir demokratijai.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Grįžimas į Lietuvą
Alfonsas Butė gimė 1951 m. rugpjūčio 9 d. Jo tėvai buvo 1941-ųjų metų tremtiniai. Į Lietuvą grįžo 1958 metais. Kelias į tėvynę turbūt prasideda nuo tėvo pasakojimų apie Tėvynę, apie labai labai gražią Lietuvą, kur labai skanūs obuoliai ir bulvės, kur "Nemunas galingas", turbūt jis, tas kelias prasideda nuo motinos, pasakojančios apie Kauną, tokį gražų, kaip Paryžius. Nors ten, Jakutijos Užpoliarėje ar Jakutijos taigoje mažam vaikui sunku net įsivaizduoti, kas gi iš tikrųjų yra ta Lietuva.
Sugrįžęs į tėvynę supratau - tėvas teisus: Lietuvoje auga galingi ąžuolai - Kauno ąžuolyne, bet Nemunas - ką jau ten jį lyginti su Lena... Ir ilgai nesupratau, kur ta Nemuno galybė slypi. Tik vėliau, jau būdamas aistringu kraštotyrinių, tų nesankcionuotų žygeiviškų, apimtų nuostabiomis dainomis ir savaisiais atradimais, žygių dalyviu, supratau Nemuno galybę. Ji - mūsų lietuvybėje.
Gal todėl jau nuo mažų dienų buvo lengvai suvokta - lietuvybė reikalinga milžiniškų pastangų, dvasios nerimo, ieškojimų, žinių, mokslo. Gal todėl visa tai galima pavadinti likimo varikliu. Ir galiu būti tikrai likimui dėkingas.
Studijos ir Darbas Medicinos Srityje
1969 m. Alfonsas Butė įstojo į Kauno medicinos institutą (dabar - Medicinos universitetas), kurį baigė 1975 m., įgijo gydytojo chirurgo specialybę. 1976-1985 m. dirbo Kauno, Ignalinos rajono ligoninėse. Yra paskelbęs straipsnių medicinos istorijos ir chirurgijos klausimais.
Politinė Veikla ir Indėlis Atgimimo Laikotarpiu
Nuo pat atvykimo į Lietuvą mane lydi mūsų istorijos pamokos. Likimas leido pamatyti R.Kalantos įvykius ir juose dalyvauti. Likimo ranka suvedė su Liudu Dambrausku, Povilu Butkevičiumi, tėvu Stanislovu. Taurūs žmonės, disidentai. Mano tėvas, Alfonsas Andriukaitis, bendravo su Liudu Dambrausku ypač artimai. Ir abu rašė knygas. Tėvui nusišypsojo laimė, jis 1976 m. nelegaliai išleido savo knygą "Bausmė be nusikaltimo", o 1979 m. jis padėjo parašą po 45 pabaltijiečių kreipimusi į Jungtines Tautas, abi Vokietijas (Rytų ir Vakarų) ir Tarybų Sąjungą dėl Ribentropo-Molotovo pakto padarinių panaikinimo.
Jis - vienas iš to kreipimosi signatarų 1979 m. buvo nuolatos "tampomas" saugumo. Kratos, apklausos ir t.t. 1970-1972 m. sutiktas antifašistas, humanistas, demokratinio socializmo ieškotojas Viktoras Kutorga. Ir tuomet jis paskatino studijuoti istoriją, pažinti giliau procesus. O jo bute lankėsi ir kunigas Debskis, J.Lauriškus, A.Terleckas.
Gal tai ir padėjo geriau suprasti dabarties įvykius, leido dalyvauti Sąjūdžio programos kūrime, Lietuvos Laisvės lygos įstatų redagavime, Lietuvos socialdemokratų partijos legalizavime, Kovo 11-osios dokumentų ruošimo darbo grupės veikloje. Malonu, kad socialdemokratai ženkliai prisidėjo tiek prie Vasario 16-osios, tiek ir prie Kovo 11-osios dokumentų paruošimo. Tad Kovo 11-oji liks kaip nemažo nueito kelio apibendrinimas, bendras visos atgimusios Lietuvos sugrįžimas savo istorijon.
Darbas Aukščiausioje Taryboje ir Seime
1990-1992 metais Alfonsas Butė buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas Lietuvos Sąjūdžiui remiant. Nuo 1992 metų - Seimo narys, dirbo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete, padėjo rengti socialinių, darbo, sveikatos, valstybės valdymo įstatymų projektus, buvo įstatymų projektų darbo grupių vadovas.
Aukščiausioji Taryba man niekad nebus Atkuriamuoju Seimu. Atgaline data keisti pavadinimus ne pats geriausias atradimas. Aukščiausioji Taryba atskleidė ir mūsų pasiekimus, ir milžiniškus trūkumus, valdžios godumą, veidmainystes, supriešinimą, "raganų medžiokles". Netylėjome prieš tas blogybes, drąsiai sakėme tai, ką galvojome. Ir demokratija bei atvirumas nugalėjo. Aukščiausioji Taryba baigė savo darbą Konstitucijos paruošimu ir "parlamentinės rezistencijos", to kvailo šių dviejų nesuderinamų žodžių mišinio, "likvidavimu".
O po to - du seimai, kuriuose teko aktyviai dalyvauti ginant socialdemokratų pozicijas, siūlant geresnius kelius mūsų nūdienos bėdoms spręsti.
Vadovavimas Socialdemokratų Partijai
Lietuvos socialdemokratų partijos narys nuo 1976 m., 1989-1995 ir 1997-1999 m. - jos vicepirmininkas, nuo 1999 m. gegužės 29 d. - pirmininkas. Daugelio Seimo parlamentinių grupių narys.
Šeima: Žmona Irena.
Apibendrinant, Alfonsas Butė - tai žmogus, kurio gyvenimas neatsiejamas nuo Lietuvos istorijos ir politikos. Būdamas gydytoju, politiku ir socialdemokratų partijos vadovu, jis aktyviai prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo ir stiprinimo.