Alfonsas Svarinskas - žymus XX amžiaus Lietuvos visuomenės ir dvasinis veikėjas, kunigas, disidentas, politinis kalinys, kovotojas už tikinčiųjų teises ir Lietuvos nepriklausomybę.
Lietuvos partizanai
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
A. Svarinskas gimė Ukmergės apskrityje, Vidiškių parapijoje, Pamernackų kaime. Netrukus šeima apsigyveno Kadrėnų kaime. 1932-1936 m. mokėsi Vidiškių pradžios mokykloje, vėliau Deltuvos mokykloje. 1936-1942 m. - Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje. 1942-1946 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje.
Partizaninė veikla ir kalinimai
1946 m. nutraukė studijas ir įsijungė į partizaninę kovą: buvo Ukmergės apylinkėse veikusios Šarūno partizanų grupės ryšininkas (slapyvardis Laisvūnas). Jis aprūpindavo partizanus medikamentais, spauda, dokumentais. 1947-1956 m. už ryšius su partizanais kalėjo Intos ir Abezės (Komija, Rusija) lageriuose, dirbo naktiniu sargu, felčeriu. Čia kartu kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas slapta įšventino A. Svarinską kunigu.
1956 m. grįžo į Lietuvą. 1956-1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) ir Betygaloje (Raseinių r.). 1958 m. už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą sovietinio saugumo areštuotas ir nuteistas 6 metams kalėti Mordovijos lageriuose. 1964 m. grįžo į Lietuvą, buvo nuolat sekamas saugumo.
Tremtis
Kunigystė ir disidentinė veikla
1965-1971 m. - Miroslavo Švč. Trejybės parapijos (Alytaus r.) vikaras ir Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos (Šakių r.) vikaras. 1971-1976 m. buvo Igliaukos Šv. Kazimiero parapijos (Marijampolės r.) klebonas. Nuo 1972 m. bendradarbiavo pogrindiniame leidinyje „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.
1976-1983 m. - Viduklės Šv. Kryžiaus parapijos (Raseinių r.) klebonas. 1978 m. kartu su kitais kunigais disidentais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, skelbė jo dokumentus. 1983 m. už antisovietinę veiklą areštuotas ir nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties.
1983-1988 m. kalėjo Čiusovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežtojo režimo lageriuose. 1988 m. į Maskvą atvykusiam JAV prezidentui Ronaldui Reiganui pareikalavus, A. Svarinskas buvo paleistas su sąlyga, kad išvyks iš Sovietų Sąjungos. Trumpam sugrįžęs į Viduklę, vėliau ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą. Gyveno Frankfurte prie Maino. 1988-1990 m. lankė lietuvių kolonijas, bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų kaip Lietuvos disidentas.
Apie Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto įkūrimą ir jo tikslus 1978 m. lapkričio 22 d. privačiame bute Maskvoje, užsienio žurnalistams surengtoje neoficialioje spaudos konferencijoje, paskelbė komiteto nariai Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius ir Juozas Zdebskis. Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto dokumentai buvo skelbiami leidžiamuose „Kronikos“ numeriuose.
Sovietmečiu, 1987 m., buvo sukurtas Lietuvos kino studijos propagandinis dokumentinis filmas „Kas jūs, kunige Svarinskai?“ (rež. Ferdinandas Kauzonas), nukreiptas prieš kunigą A.
Sugrįžimas į Lietuvą ir veikla atkūrus Nepriklausomybę
1990 m., Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, grįžo į Lietuvą. 1990 m. paskirtas Kauno arkivyskupijos kurijos kardinolo Vincento Sladkevičiaus kancleriu. 1991-1992 m. - Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991-1996 m. - Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, atsargos pulkininkas. 1997-1998 m. - Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios rektorius bei Kauno Prisikėlimo bažnyčios kunigas talkininkas. 1998-2000 m. - Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas. Nuo 2000 m. - Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidentas.
LRT Televizija. Alfonsas Svarinskas. Dokumentinis filmas l 2017-11-01 anonsas
Atminimo įamžinimas
1988 m. A. Svarinsko pastangomis keliose Ukmergės rajono vietose buvo įamžintas ten žuvusių Lietuvos partizanų atminimas. 1993 m. Kadrėnų kaime (Ukmergės r.) A. Svarinskas įkūrė parką partizanams atminti. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas dar vadinamas Svarinsko parku. Čia pastatyti Kančios kelią žymintys ir partizanų atminimą įamžinantys kryžiai. Šiame parke yra kryžius skirtas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui kaip blogio imperijos nugalėtojui. Svarinsko rūpesčiu partizanų žūties vietos įamžintos Žemaitkiemyje, Deltuvoje, Varžose ir kt.
2015 m. liepos 17 d. Vilniuje Odminių g. 10 (Senamiesčio seniūnija), prie namo, kuriame 1991-2014 m. gyveno A. Svarinskas, atidengta memorialinė lenta su kunigo portretiniu bareljefu (skulpt. 2015 m. Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke Kadrėnų kaime (Ukmergės r., Vidiškių seniūnija) atidengtas paminklas - atminimo kryžius šio parko įkūrėjui A. Svarinskui (skulpt.
Lietuvos vėliava
Atsiminimai ir įvertinimas
2014 m. monsinjoras išleido atsiminimų knygą „Nepataisomasis“. Knygoje kunigas aprašo 40-ies savo gyvenimo metų laikotarpį nuo vaikystės iki 1965 metų. Atsiminimuose pasakojama apie vaikystę, šeimą, mokslus, tarnystę pirmosiose parapijose, patirtus areštus, KGB tardymus, kalinimus, sutiktus žmones. Atsiminimuose trys dalys: „Mano šeima”, „Mano mokslai”, „Kovos už Laisvę keliai ir kalinimai”. Knygos pabaigoje - „Redaktorių žodis” ir vardų rodyklė. 2015 m. tokiu pat pavadinimu Kaune išleista atsiminimų apie A. Svarinską knyga „Nepataisomasis. Vardan Dievo, tėvynės ir laisvės“, kurioje pateikiami jo bendražygių ir pažinojusių šį žmogų memuarai, taip pat A. Svarinsko gyvenimo datos, yra vardų rodyklė.
A. Svarinskui buvo suteiktas Leko miesto (Italija) garbės piliečio vardas. Už žmogaus teisių gynimą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo miesto (Meksika) premija.
Svarinskas mirė 2014 m. liepos 17 d. Palaidotas Ukmergės rajone Dukstynos kapinėse. Minint pirmąsias mirties metines pastatytas granitinis paminklinis kryžius ir antkapinė lenta (archit.
2017 m. buvo sukurtas dokumentinis filmas „Alfonsas Svarinskas“. Jo autoriai - žurnalistas dr. Andrius Gudauskas ir režisierius Juozas Sabolius.