Lietuvos gyventojų pasipriešinimas sovietų okupacijai 1944-1946 m.

Šiame straipsnyje siekiama nušviesti probleminius dalykus, susijusius su Lietuvos gyventojų pasipriešinimu sovietų okupacijai 1944-1946 metais. Pasipriešinimas užgrobėjui 1944-1953 m. yra visuma, kurios periodizaciją sudaro ofenzyvinis (1944 m. vasara-1946 m. pavasaris) ir defenzyvinis (nuo 1946 m. vasaros) etapai. 1944-1946 m. laikotarpis nusipelno atskiro monografinio tyrinėjimo.

Laisvės kovų 1944-1946 m. žinomos tik bendrais bruožais. Medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek slaptas jų pobūdis. Iš prieinamos medžiagos galima paminėti J.Lukšos-Daumanto "Partizanus".

Straipsnyje siekiama atsakyti į esminius klausimus, sprendžiant dvi pagrindines problemas: bendroji 1944-1946 m. veiklą, kovą, tikslus ir siekius, kovos pobūdį ir jos galios šaltinius, bei pasipriešinimo kovos mastus ir poveikį, slopinimo priemones ir būdus.

Šaltiniai ir jų panaudojimas

Pagrindiniai šaltiniai šiam tyrimui yra archyvinės bylos, atsiminimai ir užrašai, nuotraukos, bei kiti dokumentai. Tačiau reikia atsiminti, kad tai tėra nedidelė dokumentų, egzistavusių tikrovėje, dalis. Daug dokumentų pateko priešui į rankas arba dingo be žinios. Iš jų išliko tik atskiri fragmentai.

Dokumentai, kurie nebuvo skirti sunaikinti, buvo dedami į slaptus archyvus jau nuo 1944-1945 m. Jie buvo slepiami įvairiais būdais: susukami į tūtas, stiklinius butelius ir užkasami į žemę, paslėpti pas patikimus žmones. Taip 1980 m. buvo rastas archyvas, užkastas Šiaulių r. Nuo 1989-1990 m. buvo rasta paslėptų dokumentų prie Aukštelkų k., Žaliosios rinktinės archyvas (1991 m.), paketų partizanų dokumentų apie Gudžiūnus (1992 m.), bidonai Maironio rinktinės dokumentų Krakių apylinkėse (1994 m.), paslėpti dokumentai prie Ukmergės (1995 m.) ir kt. medžiagos apie 1940-1950 m. patys gyventojai, nors tai ir buvo susiję su didele rizika.

Padėtis raštvedyboje ėmė keistis tik 1944 m., ypač 1945-1946 m. pradėjus formuotis LSSR NKVD-NKGB archyvui. Iki 1944 m. vidinis susirašinėjimas, keitimasis informacija, raštvedyba, vienokių ar kitokių dokumentų trūkumas buvo nuolatinis reiškinys. Iki 1944 m. dalinių žvalgybos skyriams. 1944 m. saugumo komisarui J.Bartašiūnui, kad Šiaulių aps. viršininkai pplk.Bobčenko ir pplk.Pet-rov. 1944 m. gruodžio mėn. Kauno aps. vadovams.

Partizanai 1944-1945 m. kovinių operacijų, ypač valsčių centrų puolimo metu, naudojo dokumentus, bet pasitaikydavo ir NKGB medžiagos. 1945 m. balandžio 27 d. operatyviniais dokumentais pametė Trakų aps. 1954 m. buvo sunaikinta daug periferinio lygio 1945-1947 m. archyvinės medžiagos. selsovietų ir dalis valsčių dokumentacijos iki 1948 m. pasitraukimui iš Lietuvos. 1989-1990 m. kalėjime (dabar Genocido aukų muziejus). Centrinis operatyvinis archyvas, kuriame sukaupta 1941-1945 m. duomenys apie 1941-1945 m. SSRS NKVD (MVD) 1935-1950 m. bylų peržiūrai 1954-1956 m. medžiagą apie 1941-1945 m. KGB Baltarusijos padalinio archyvas. liko negrąžinta dalis 1989-1990 m. visas agentų bylų fondas.

Lietuvoje didžiausia šaltinių 1944-1946 m. archyve bei paskelbta spaudinių pavidalu. Muziejuose, bibliotekose, asmeniniuose archyvuose. įvesdintas į mokslinę apyvartą, t.y. interpretuoti. apyrašų, senųjų - katalogų, teminių rodyklių stoka. Tyrinėjimo eigoje, pvz. saugomos bylos buvo ir tebėra aprašymo stadijoje, nuo 1992 m. pasikeitė pats archyvo pavadinimas, pakito bylų numeracija ir t.t. iniciatyva (LPKTS) nuo 1991 m. šaltinius bei jų tyrinėjimus. 1996-1997 m. leido Lietuvos genocido tyrimo centras. 1997 m. ARCHYVAS. grupės - tiek Pasipriešinimo, tiek užgrobėjų-okupantų dokumentai.

Padalinio Lietuvai archyvas ėmė formuotis 1945 m. pradžioje - kovo mėn. sudarytas asmeninių, darbo ir operatyvinės įskaitos bylų fondas, 1946 m. slaptosios raštvedybos fondas, 1947 m. kovo mėn. - įsakymų fondas ir t.t. 1962-1964 m. sudaryta teminė kartoteka. 1965 m. sausio 22 d. 1943-1946 m., SSRS MGB-KGB skyriaus Lietuvos geležinkelyje 1946-1959 m. Vandens skyriaus Lietuvos jūros baseinui 1944-1959 m. pervadinant apy-rašais, numeraciją bei galimybę įsivaizduoti visuminį šios šaltinių kaupyklos paveikslą. egzistavimo dienų surinktos medžiagos. Šiandien yra saugoma apie 0,5 mln. vienetų bylų, leidžiančių susipažinti su 22-iejų buvusių fondų ypatybėmis. Palyginus su 1953 m. 1994 m. informacijos apie 1944-1946 m. laikotarpį. Pasipriešinimui, ypač 1944-1946 m. laikotarpiui pažinti. (archyve be fondų numerio). literinės, literinės stebėjimo ir kt. bylos, turėjusios operatyvinę reikšmę. "teritorinį gamybinį principą". priešdiversinio darbo medžiaga; VIII - mobilizacinis darbas). m. rugpjūčio 6 d. Biržų, Kėdainių, Šiaulių, 8 d. (Lazdijų), Šakių, Telšių, Trakų, Ukmergės, 12 d. Vilniaus ir kt.

1944 m. rugsėjo 10 d. sudarė Kauno aps., aps. - spalio 10 d. Rugpjūčio 6 d. Panevėžio aps. buvo bendra NKVD-NKGB, kaip ir Kretingos aps. literinės bylos buvo užvestos Šilutės ir Pagėgių apskritims: 1945 m. mėn. - NKVD ir rugsėjo mėn. apskrities ir miesto bylas. buvo užpildyti daugiausia 1944 m. liepos-gruodžio mėn. ir kartais 1945 m. pradžios medžiaga. medžiagą; įrišti daugiau kaip 300 lapų buvo nerekomenduojama. Nuo 1948 m. liko iki 1984 m. Daugiausia medžiagos už 1945-1946 m. Ukmergės, Utenos, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Trakų aps. dokumentų originalų ar jų vertimų į rusų kalbą. spausdinti mašinėle. 1955,1966-1967 m. 1984 m. didžioji bylų dalis tolesnei apskaitai nebuvo imamos. informatorių pavardes. Dėl to šios bylos yra defektuotos. 1964-1965 m. beveik netyrinėtos kaip istorijos šaltinis. dėmesį į bendrąją sovietinių dokumentų patikimumo arba falsifikacijos problemą. Šiuo klausimu yra dvi kraštutinės nuomonės. originalus. tiek "falsifikatofobijas", tiek primityvizmą. nuorodų ir netgi atkurti jo turinį, paverčiant tai istoriniu faktu. okupantų vadovybės - S.Kruglovo, B.Kobulovo, A.Apolonovo 1944-1945 m. neturėjo nei laiko, nei galimybių, o anksčiau nebuvo ir prasmės tai daryti. šiame darbe privalėjo remtis kiek galima autentiška medžiaga.

Pasipriešinimo dokumentai, skirti aprūpinti legendomis agentūrą. pasitaiko iš 1945-1946 m. panaudotas J.Bulavo monografijoje. nepasirašinėjo ir 1945 m. kovo 8 d. nužudytas etapo metu "bandant pabėgti". savotiškas "objektyvus" padirbinys. "banditus" pridengiami kariniai nusikaltimai prieš civilius gyventojus ir pan. Jau 1942 m. šalyje. pan. partizanais, bet būtinas kritinis šaltinių analizės, lyginimo bei kt. okupantai 1944 m. ir net 1945 m. vykstančio Pasipriešinimo vaizdo, jo neatspindi dokumentika. centralizuojant medžiagą apie antiokupacinę veiklą, NKVD vidaus bei pasienio kariuomenės štabų žvalgybos skyriais, "kolegos" iš NKGB ar kariuomenės. 1944 m. d. NKVD karinio dalinio sunaikintos Rokiškio aps. Obelių vls. Antazavės k. "bandos iš 18 šaulių" faktas. Vėlesnio laikotarpio medžiagoje (nuo 1944 m. privalančiais kaupti skirtingą, viena kitą papildančią informaciją. mus pulke" ir pan. padalinių (NKVD ar NKGB) literinės bylos vis dėlto nėra paprasti dubletai. tribunolui. operatyvine informacija ir diferencijuoti kaupiamą medžiagą.

Nustatomas kategorijas. Dar 1944 m. NKVD "banditų" sampratoje buvo tik 1941 m. agentai (bandit odinočka), besislapstantį 1941 m. vienetas veikia ir šiandien, nariais, šauliais ir pan.) bei naujausiais-atsišaukimų platintojais. tai virsdavo vien kariuomenės problema. vieta, skaičius, ginkluotė ir galimybė smogti karinį smūgį, pobūdį, tiek pagal informatyvumą. penkiadienės, mėnesinės, ketvirtinės ir metinės ataskaitos, operatyvinės-agentūrinės-karinės veiklos pavyzdžių aprašymų"). aprašymai. pvz. už ataskaitoje paminėtos "banditų" grupės sunaikinimo. 1944 m. d. į Švenčionių aps. Melagėnų vls. potvarkius. pasipriešinimo būdu (moraliniu poveikiu) sustabdyti vietos parsidavėlio veiklą. Gruodžio 20 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. grupė užklupo "3 banditus, kurie miške rūkė papjautą kiaulę, lietuviškos armijos leitenantas Juozas Smalstys". Tik nuo 1945 m. galime skirti prie kariaujančių su okupantais žmonių. išrašai ar net užuominos apie jas. 1944 m. agentūrinės bylos ar išaiškinimai. agentūrinių, operatyvinių ar karinių priemonių aprašymas. duomenys, paliekant tik agentūrinius slapyvardžius). protokolų ar kitokių dokumentų nuorašų iš kitų bylų. retų ir pavienių dokumentų, išlikusių būtent tik šioje byloje.

1944 m. Pasipriešinimui, kaip reiškiniui, kaip struktūrizuotai organizacijai. m. sausio 1 d. atsirado "Delo Nr.17 s materialami po "LLA", tomai, kurie 1953 m. gegužės 11d. buvo padėti į archyvą. 1966-1967 m. ir 1976-1977 m. byla buvo patikrinta, o 1966 m. peržiūrėti. ir LSSR MVD kovos su banditizmu valdybos 3 skyrius. dokumentai, 1944-1947 m. bei programos, veiklą ir jos pobūdį, bei originalios pažymos ir išrašai, nors sistemą. neturintys, lygio ir dažnai beprasmiai. Iki pat 1945 m. pabaigos-1946 m. Dainavos), Žemaičių apygardoms, katalikų dvasininkijai, vienuolių ordinai, Kauno ir Vilniaus gamyklos ir įstaigos, komisariatai. 1945 m., užbaigus vesti pirmąsias operatyvinės įskaitos bylas, 3-ioje dalyje. literinės ir ja remiantis buvo užvedama byla-formuliaras arba agentūrinė byla. Pastarosios buvo dviejų tipų - archyvinės-paieškos, iš kurių 90 proc. specifinis rus. eksploatuojamą, taip pat verslovę), - nuo tikrovės iki gandų. fantazijas ir gandus paliekant operatyvinės įskaitos - pirminėse bylose. duomenys tol, kol asmuo suimamas ar tiksliai nustatoma jo mirties faktas, veiklos pobūdį. išaiškinimų tą patį darė ir apskričių NKVD-NKGB skyriai, kovine operacija, suėmimu ar teismu, nutraukiamos ir vėl atnaujinamos.

Buvo saugomos centriniuose saugumo archyvuose Rusijoje, perduotos pastoviam saugojimui į vietos archyvą, fotografijos ir kt.; IV - įvairūs dokumentai, 1944-1946 m. skyrius jau nuo 1944 m. išaiškinimo bylų. Dalis ankstyvųjų bylų buvo tik ataskaitose, o ne tikrovėje. Taip pagal literinėse bylose minimus faktus Trakų aps. m.pabaigoje-1945 m. "Izmeniki", "Karateli", "Blok", "Grabiteli", "Zelenyj teror"). 1945 m. d. naujasis Trakų NKVD UO viršininkas saugumo pplk. nurodė, kad buvusio Trakų aps. neapipavidalintos kaip agentūrinės, pavadinimai duoti pasenusioms 1944 m. agentūrinės bylos, ypač kuriose kalbama apie tuo metu aktyviai veikusius žmones. Gudavičiaus ir LLGS veiklai 1944-1946 m. formavimosi metu buvo skaidoma pagal jų pobūdį, atidavimo laiką. ir rajonų) skyrių 1944-1953 m. partizanų, o taip pat saugumo veiklą, fondą, laikotarpį tik nuo 1946 m. Tai netiesiogiai liudija padėties Lietuvoje 1944 m. pabaigoje-1946 m. istorijos klastotojų grupės 1958-1963 m. veiklą Lietuvos teritorijoje karo ir pokario metais", baudžiamųjų bylų ir parengti bendros dezinformacinės programos kontekste, bylose. grupės vadovų plk.A.Sokolov arba mjr.Čvanov, organizaciją, kovos apimtis bei tikrosios veiklos užmojį, ryšių su "vokiečiais": taip į vieną bylą buvo siuvami 1941 m. spartesniam ir geresniam orientavimuisi baudžiamųjų bylų fonde, dienoraščiai, pateikti kaip savarankiški parodymai. dokumentuose buvo pakeisti nors keli sakiniai, išsižadėjo savo kovos, idealo, net artimųjų. kontržvalgybos skyriaus SMERŠ slaptoji raštvedyba 1943-1946 m. Dalis LYA fondų turėjo žinybinį pobūdį, buvusių. opersektorių dokumentai apima 1945 m. birželio-1946 m. balandžio mėn. laikotarpį. pranešimai iš kovinių veiksmų arenos, pirminių tardymų protokolai, kovinių veiksmų eigą. informacijos yra fiksojami gandai ir dar nepatikrinta informacija. m. birželio mėn. Dalis kariuomenės medžiagos pakliuvo ir į kitus fondus. m. buvo atliekamos praktiškai be aukų, sužeistais, ataskaitos". tikros informacijos klastojimo tradicija, kurią formavo keletas šaltinių, nuostoliai, neįrašomi į ataskaitas.

Kariniai veiksmai ir pasipriešinimo etapai

Pasipriešinimas sovietų okupacijai vyko keliais etapais. Pradinis etapas, 1944 m. vasara - 1945 m., pasižymėjo Šiaurės Rytų, Vidurio, Pietų ir Vakarų Lietuvos partizanų sąjūdžiais. Vyko partizanų kovos ir pirmosios kautynės. Priešo pajėgos ir dislokacija, antipartizaninė taktika lėmė žlugimą. Okupantų gruodžio puolimas ir Kalėdų operacija, sausio-vasario operacijos, partizanų veiksmai žiemojimo periodu, okupantų pavasarinis puolimas ir pavasario kovos taktika buvo svarbūs įvykiai.

Kovos rinktinės struktūriniai pokyčiai, Šiaurinė LLA Vilniaus apygardos dalis, Pietų Lietuvos - Dzūkijos partizanai, Pietų Lietuvos - Suvalkijos partizanai, LLA Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legiono pradžia, LLA Vyr.vadovybės žūtis, iniciatyvos ir idėjos buvo svarbūs veiksniai šiame etape.

1945 m. vasara - 1946 m. pasižymėjo karinio-politinio "ceitnoto" aplinkybėmis. Okupantai vykdė veiksmus Pasipriešinimo demoralizacijos ir dezorganizacijos linkme, vykdė karinį puolimą ir slopinimo priemones. Partizanų veiksmai 1945 m. ir kulminacinio periodo veiksmai buvo svarbūs.

1945-1946 m. okupantai patyrė pabaigos pradžią. "Priešrinkiminė kova" ir "Rinkimų" akcijos žlugo. Okupantai pakeitė taktiką. 3-ioji Šiaurės LLA apygarda - LLA Panevėžio apygarda, 3 LLA Vytauto apygarda, LLA Didžiosios Kovos apygarda, LLA Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legionas, LLA Žemaičių Legiono rinktinės, Lietuvos partizanų Lydžio rinktinė ir LLG Jurbarko partizanų grupė, Tauro apygarda, Tauro apygardos rinktinės, (Dzūkų) rinktinės susiformavimas, Dzūkų grupė, LLA ir LPS centrų veikla 1945 m. birželio-rugsėjo mėn., Komitetas, Kauno pogrindis ir LIK tragedija buvo svarbūs įvykiai.

tags: #algimanto #bukio #sodyba