Šis straipsnis skirtas visiems, kurie jaučia ryšį su Lietuva, jos istorija ir kultūra, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena ar kokia kalba kalba.
Domimės žmonėmis, kurių veikla atspindi baltų genčių pavadinimus, etnografines grupes ar regionus. Todėl kviečiame prisijungti tuos, kurie jaučiasi atstovaujantys senųjų prūsų, nadruvių, skalovių, kuršių, žiemgalių, sėlių, jatvingių, vakarų ir rytų galindų palikuonims ar net tiems, kurie jaučiasi atstovaujantys Neuriui.
Lietuvos bajorų palikuonims genetinės genealogijos tyrimai gali padėti paaiškinti giminės priešistorę, patvirtinti giminės legendas, užpildyti juodąsias skyles dokumentiniuose genealoginiuose tyrimuose, atskleisti ryšį su kitomis bajorų šeimomis.
Šiame straipsnyje aptarsime asmenybę, kurios darbai prisidėjo prie Lietuvos kultūros ir istorijos išsaugojimo.
TIKROJI "RIAUŠIŲ" ISTORIJA IŠ PIRMŲ LŪPŲ! VISA TIESA IR DEMASKUOTAS MELAS APIE BANDYMĄ SUSIDOROT!
Kultūros Paveldo Išsaugojimas
„Versmės“ leidykla nuolat rūpinasi nekilnojamojo kultūros paveldo objektų įamžinimu. Leidykla išleido dr. Rasos Gečaitės knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. Pergale prie Mėlynųjų Vandenų“.
Šis leidinys - tai kelionė iš XXI a. dailininko G. Kazimierėno dirbtuvės į XIV a. Leidinyje publikuojami prof. Antano Andrijausko, prof. Gintauto Mažeikio, dr. Almos Braziūnienės straipsniai. Knyga vertinga tiek praeities tyrinėjimo, tiek edukaciniu požiūriu.
Leidykla taip pat išleido Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo knygos „Černobylis. Katastrofos anatomija“ antrąją laidą. Knygos lietuviškosios laidos iniciatorius, profesorius habil. dr. Eduardas Vilkas.
„Versmės“ leidykla vykdo bibliotekų knygų neatlygintino komplektavimo projektą, kurio metu bibliotekoms dovanojamos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos.
Šis projektas padeda išsaugoti praeitį ateities kartoms. Leidykla taip pat bendradarbiauja su Lietuvos muzikų rėmimo fondu, teikdama paramą ir pristatydama „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas.
Kraštotyros Ekspedicijos ir Monografijos
Leidykla „Versmės“ įgyvendina idėją - tautos istoriją, etnografinę medžiagą išsaugoti rašytinio paminklo - solidžios monografijos pavidalu. Rengiant monografijas, kraštotyrinė medžiaga papildoma leidyklos surengtose mokslinėse tiriamose ekspedicijose.
Viena tokių monografijų - „Užpaliai“, kuri buvo sumanyta kaip 1999 m. Stanislovo Balčiūno išleistos knygos „Užpaliai - mūsų svajonių kraštas“ tęsinys, gerokai praplėsta ir papildyta 2-oji laida, kurios apimtis turėjo pasiekti įprastinę tūkstančio puslapių „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų apimtį.
Monografijoje atsispindi mokslinis požiūris apie Užpalių krašto kryždirbystę, kapinių paminklus ir istoriją.
Monografijos rengimui medžiagą rinko kraštotyrininkai, mokytojai ir mokiniai, taip pat buvo remiamasi archyvine medžiaga. Ekspedicijos dalyviai susitiko su ilgaamžiais, užrašė jų atsiminimus.
Už nuoširdų darbą rengiant monografiją „Užpaliai“ dėkingi buvusiam ilgamečiam Užpalių seniūnui Vytui Jurkai, mokslinę ekspediciją Užpalių apylinkėse rėmusiai Užpalių garbės pilietei ūkininkei Viktorijai Jovarienei, Užpalių gimnazijos direktorei Virginijai Stulienei, mokytojai, kraštotyrininkei Vandai Kuliešienei, visiems užpalėnams, padėjusiems rinkti medžiagą monografijai ir net iš savo kuklių santaupų ar pensijų paskyrusiems lėšų knygos leidybai.
Monografijos skyriai apima Užpalių istoriją, savivaldą, parapiją, kaimus, kryždirbystę, kapinių paminklus, etnografiją, tautosaką, dainas, taip pat pateikiamos žmonių biografijos ir genealoginiai medžiai.
Monografijos „Užpaliai“ Turinys
| Skyrius | Autorius |
|---|---|
| Užpalių valsčiaus savivalda | Gražina Gaidienė |
| Užpalių parapija 1784 metais | Vanda Kuliešienė |
| Užpalėnų smagurių valgiai (XX a. pabaigoje-XX a.) | Vanda Kuliešienė |
| Šiandieninės užpalėnų dainos | Regina Rinkauskienė |
| Tursų giminės genealoginis medis (1733-1940 m.) | Vanda Kuliešienė |
Žmonių Atsiminimai ir Papildymai
Po monografijos išleidimo, žmonės dalijosi savo atsiminimais, papildydami knygos turinį. Bronė Galvydaitė-Trepkuvienė papildė knygoje pasakojamus pokario įvykius Galvydžių sodyboje Krokulės gatvėje.
Aloyzas Palskys prisiminimuose apie gyvenimą kaime pokario metais, plačiai aprašė savo šeimos ryšius su partizanais. Knygai išėjus, jo sesuo Stanislava atnešė įdomią šeimyninę nuotrauką, kurioje matyti Kustų kaimo Laisvės kovų dalyvio, nusipelniusio gyvuli...
Leidykla laukia daugiau atsiminimų, atsiliepimų, minčių, kurios gali papildyti spausdintą medžiagą.
tags: #algirdas #kavaliauskas #aruodas