Straipsnyje siekiama nušviesti probleminius dalykus, susijusius su Lietuvos partizanų pasipriešinimu 1944-1946 m., atsižvelgiant į esamą šaltinių bazę bei mokslinių tyrinėjimų lygį. Nagrinėjama pasipriešinimo visuma 1944-1953 m., skirstant ją į ofenzyvinį (1944 m. vasara-1946 m. pavasaris) ir defenzyvinį (nuo 1946 m. vasaros) etapus. Būtent pradinis partizaninių kovų etapas 1944-1946 m. nusipelno atskiro monografinio tyrinėjimo.
Lietuvos partizanai Prisikėlimo apygardoje.
Bendroji Charakteristika ir Šaltinių Bazė
Medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek slaptas jų pobūdis. Svarbiausi šaltiniai yra Lietuvos ypatingasis archyvas, kuriame saugomos literinės bylos, operatyvinės įskaitos agentūrinės ir kitų fondų operatyvinės bylos, baudžiamosios bylos bei kitų archyvų medžiaga. Taip pat svarbios laisvės leidiniai, sovietmečio darbai, rezistencinė ir išeivijos istoriografija, atsiminimai bei KGB užsakyti straipsniai.
Nuo 1989-1990 m. buvo rasta archyvų, paslėptų pačių gyventojų, nors tai ir buvo susiję su didele rizika. Taip 1980 m. buvo rastas archyvas, užkastas Šiaulių rajone, o 1989-1990 m. paslėptas prie Aukštelkų k. Žaliosios rinktinės archyvas (1991 m. paketų partizanų dokumentų, deja, jau sugadintų drėgmės, apie Gudžiūnus (1992 m. bidonai Maironio rinktinės dokumentų Krakių apylinkėse (1994 m. paslėpti dokumentai prie Ukmergės ir kt.(566; 63,3; 731,20). 1995 m. Jurbarko r.
Archyvinės bylos lapą, kuriuose yra duomenys apie 1941-1945 m. SSRS NKVD (MVD) 1935-1950 m. bylų peržiūrai 1954-1956 m. medžiagą apie 1941-1945 m. KGB Baltarusijos padalinio archyvas(83,385-402). liko negrąžinta dalis 1989-1990 m. visas agentų bylų fondas(446,61). 1989-1990 m. ir kt., rašę apie Sovietų Sąjungos-Vokietijos karą. patikimumo ir svarbos klausimų(607,14). bei asmeniniuose archyvuose(48,14). Lietuvoje didžiausia šaltinių 1944-1946 m. archyve bei paskelbta spaudinių pavidalu.
Šaltinių Patikimumas ir Problemos
Sovietinių dokumentų patikimumas kelia daug klausimų. Viena vertus, baiminamasi klastočių, kita vertus, vengiama primityvizmo. Tačiau net ir klastotes galima dekonstruoti, atsekti nuorodas ir netgi atkurti jo turinį, paverčiant tai istoriniu faktu. Okupantų vadovybė 1944-1945 m. neturėjo nei laiko, nei galimybių klastoti dokumentus, todėl šiame darbe privalėjo remtis kiek galima autentiška medžiaga.
Okupantai 1944 m. ir net 1945 m. vykstančio Pasipriešinimo vaizdo, jo neatspindi dokumentika. NKVD vidaus bei pasienio kariuomenės štabų žvalgybos skyriais. padalinių (NKVD ar NKGB) literinės bylos vis dėlto nėra paprasti dubletai. Dar 1944 m. NKVD "banditų" sampratoje buvo tik 1941 m. agentai (bandit odinočka). Tik nuo 1945 m. galime skirti prie kariaujančių su okupantais žmonių.
Lietuvos partizanų apygardų pasiskirstymo žemėlapis.
Kovos Veiksmai ir Partizanų Organizacijos
1944 m. vasara-1945 m. žymi partizanų kovų pradžią Šiaurės Rytų, Vidurio, Pietų ir Vakarų Lietuvoje. Prasidėjo partizanų organizavimasis ir pirmosios kautynės. Tačiau okupantų gruodžio puolimas ir Kalėdų operacija, sausio-vasario operacijos bei pavasarinis puolimas smarkiai paveikė partizanų veiklą. Svarbios partizanų organizacijos buvo LLA (Lietuvos Laisvės Armija) Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legionas, taip pat Pietų Lietuvos - Dzūkijos ir Suvalkijos partizanai.
1945 m. vasara-1946 m. pasižymėjo karinio-politinio "ceitnoto" aplinkybėmis, okupantų veiksmais Pasipriešinimo demoralizacijos ir dezorganizacijos linkme bei kariniu puolimu. Buvo vykdomos slopinimo priemonės ir "priešrinkiminė kova", tačiau "rinkimų" akcijos žlugo. Okupantai keitė taktiką. Veikė 3-ioji Šiaurės LLA apygarda - LLA Panevėžio apygarda, LLA Vytauto apygarda, LLA Didžiosios Kovos apygarda, LLA Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legionas, Lietuvos partizanų Lydžio rinktinė ir LLG Jurbarko partizanų grupė, Tauro apygarda ir Dzūkų grupė.
Lietuvos partizanų priesaikos tekstas.
Archyvinės Bylos ir Jų Analizė
Lietuvos ypatingasis archyvas pradėjo formuotis 1945 m. pradžioje, kaupiant asmeninių, darbo ir operatyvinės įskaitos bylų fondą, slaptosios raštvedybos fondą, įsakymų fondą ir t.t. Šiandien archyve saugoma apie 0,5 mln. vienetų bylų, leidžiančių susipažinti su buvusių fondų ypatybėmis. Literinės bylos buvo užvestos daugiausia 1944 m. liepos-gruodžio mėn. ir kartais 1945 m. pradžios medžiaga. Nuo 1948 m. liko iki 1984 m. Daugiausia medžiagos už 1945-1946 m. Ukmergės, Utenos, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Trakų aps.
Svarbu atkreipti dėmesį į bendrąją sovietinių dokumentų patikimumo arba falsifikacijos problemą. Pasipriešinimo dokumentai, skirti aprūpinti legendomis agentūrą. NKVD vidaus bei pasienio kariuomenės štabų žvalgybos skyriais. operatyvine informacija ir diferencijuoti kaupiamą medžiagą. Literinės ir ja remiantis buvo užvedama byla-formuliaras arba agentūrinė byla. Pastarosios buvo dviejų tipų - archyvinės-paieškos, iš kurių 90 proc. - nuo tikrovės iki gandų. duomenys tol, kol asmuo suimamas ar tiksliai nustatoma jo mirties faktas. išaiškinimų tą patį darė ir apskričių NKVD-NKGB skyriai.
Dalis ankstyvųjų bylų buvo tik ataskaitose, o ne tikrovėje. 1945 m. d. naujasis Trakų NKVD UO viršininkas saugumo pplk. nurodė, kad buvusio Trakų aps. neapipavidalintos kaip agentūrinės, pavadinimai duoti pasenusioms 1944 m. agentūrinės bylos, ypač kuriose kalbama apie tuo metu aktyviai veikusius žmones. Gudavičiaus ir LLGS veiklai 1944-1946 m. formavimosi metu buvo skaidoma pagal jų pobūdį.
Baudžiamosios bylos taip pat svarbios, tačiau jose būtina atsižvelgti į galimas klastotes ir dezinformaciją. Dienoraščiai, pateikti kaip savarankiški parodymai, galėjo būti pakeisti, kad asmuo išsižadėtų savo kovos, idealo, net artimųjų. Kontržvalgybos skyriaus SMERŠ slaptoji raštvedyba 1943-1946 m. ir opersektorių dokumentai apima 1945 m. birželio-1946 m. balandžio mėn. laikotarpį.
Apibendrinant, 1944-1946 m. laikotarpis Lietuvos istorijoje yra itin sudėtingas ir reikalauja nuodugnaus tyrimo, atsižvelgiant į šaltinių įvairovę, jų patikimumą ir politinį kontekstą.