Laikui bėgant keičiasi statybos reglamentų normatyvai, šildymo kainos ir žmonių samprata apie gyvenimo kokybę. Nebenorime, o ir nebegalime per šildymo sezoną sunaudoti tūkstančių kubinių metrų dujų ar kelių sunkvežimių malkų. Tačiau yra individualių namų, kurie, nors ir statyti prieš dešimtmečius, gali būti sėkmingai renovuojami.
Tikrai ne kiekvieną senesnį namą verta renovuoti - vienbalsiai tvirtina specialistai. Kai kuriuos senesnius namus paprasčiau, o ir pigiau nugriovus statyti iš naujo. Problema ne tik ta, kad sovietmečiu pastatų sienos apskritai nebuvo šiltinamos - sienas ir stogą būtų galima apšiltinti, o langus ir duris pakeisti sandaresniais. Tačiau pertvarkyti vidaus planą ir tūrius pagal šiuolaikinius standartus dažnai neįmanoma arba labai brangu. Neretai senesnės statybos namai pastatyti savamokslių arba iš nekokybiškų medžiagų, kiti 200-300 kv. m ploto namai šiandien tiesiog per dideli. Išlaikyti ir prižiūrėti tokį rūmą neracionalu - gal geriau turėti savo sklype optimalaus dydžio namą ir didesnį plotą žaliosios vejos.
Pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į devynias energinio efektyvumo klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Tiesa, A ir aukštesnes klases atitinkančių būstų Lietuvoje kol kas tėra vienetai - tai vadinamieji pasyvūs namai (A++ klasė nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą). Privatūs namai atitinka labai įvairias energinio naudingumo klases. Jei namas nė kiek neapšiltintas, jis bus G arba F klasės, jei sienos šiltintos apie 15 cm šiltinimo sluoksniu, gali būti nustatyta C arba D klasė, įrengus name rekuperacinę sistemą ir naudojant atsinaujinančiuosius gamtos išteklius, namo energinis naudingumas gali pasiekti B ar aukštesnę klasę.
Pagal LR statybos įstatymą (43(1) straipsnis, 2013 m. sausio 9 d.) nuo šių metų parduodant butą ar namą privalu notarui pateikti energinio naudingumo sertifikatą, kuris turi parodyti, kiek šilumos reikia būstui šildyti. Kalbant apie privačių namų renovaciją pirmiausia reikia pabrėžti tai, kad kiekvienas atvejis labai individualus, todėl universalios metodikos, kaip atnaujinti seną pastatą,nėra.
Renovacijos etapai ir medžiagos
Statybų bendrovės UAB „Statrenova“ vadovas Stasys Būdvytis teigia, kad pasitaiko įvairaus amžiaus renovuojamų namų, dažniausiai tai tarybiniais metais pastatyti namai. Jo praktikoje seniausias renovuotas namas buvo pastatytas 1954 m., o jauniausias - 2007 m. Specialistas pataria renovaciją pradėti nuo stogo šiltinimo, langų, durų pakeitimo šiltesniais, fasado šiltinimo ir ventiliacijos įrengimo bei ekonomiškesnio šildymo.
Renovuojant pastatą labai svarbu išvengti drėgmės susidarymo sienose dėl vadinamojo „rasos taško“ efekto. Dažniausiai privatūs namai yra šiltinami polistireniniu putplasčiu arba mineraline vata. P. Būdvytis pabrėžia, kad renovacijos darbus galima vykdyti ir etapais. Pirmais metais galima apšiltinti stogą, antrais - pakeisti langus ir duris šiltesniais, trečiais - apšiltinti fasadą. Vidutiniškai fasadas apšiltininamas per 1-2 mėn., stogui pakeisti prireiks panašiai tiek pat laiko. Atlikus renovaciją, šildymui galima sutaupyti 30 proc.
Keičiant stogo dangą dažnai kyla klausimas, kaip teisingai sutvarkyti, modernizuoti visą stogo konstrukciją ir kaip ją gerai apšiltinti, kad naujasis stogas būtų ilgaamžis, efektyviai naudojamas, o remontui išleisti pinigai būtų panaudoti prasmingai ir racionaliai. Pasak UAB „Paroc“ atstovės dr. Audronės Endriukaitytės, stogo renovaciją reikėtų pradėti nuo aiškaus apibrėžimo, ko jūs siekiate: ar norite tik pakeisti stogo dangą, o gal įsirengti mansardą ir taip pasididinti savo gyvenamąjį plotą? Kokią dangą įsivaizduojate ant savo namo stogo? Pirmiausia reikėtų atidžiai apžiūrėti visą stogo konstrukciją. Patariama ypač įdėmiai apžiūrėti gegnes: ar jos tvirtos, ar jos atlaikys naują stogo dangą, ar mediena nesutrūnijusi ir nesupuvusi. Jei gegnės yra vietomis sutrūnijusios, kelia abejonių, ar naujasis stogas atlaikys apkrovas, reikėtų pasitarti su specialistais, kaip tas gegnes sustiprinti arba pakeisti naujomis. Be to, reikėtų nepamiršti, kad atnaujinant stogą medines jo konstrukcijas verta apdoroti antiseptikais ir antipirenais.
Pasak įmonės „Ruukki“ atstovo Manto Grigaliūno, pagrindiniai veiksniai renkantis stogo dangą yra kainos ir kokybės santykis, dizaino reikalavimai, stogo konstrukcijos ypatumai (pvz., nuolydžio kampas). Kalbant apie kainą, dažniausia klaida - kai renkamasi vien pagal stogo dangos kvadratinio metro kainą. Iš tiesų pirmiausia vertėtų suskaičiuoti visos renovacijos kainą, jei būtų pasirinkta viena ar kita stogo danga, tik tada lyginti. Čia reikia įvertinti viską: pradedant konkrečiai stogo dangai reikalingos konstrukcijos, stogo dangos su visais reikiamais priedais kaina ir baigiant stogdengių darbų kaina.
Stogo renovacija: svarbūs aspektai ir pasirinkimo galimybės.
Vertinant stogo dangos kokybę, t. y. sandarumą, ilgaamžiškumą, gerą išvaizdą, vertėtų pasidomėti gamintojo patirtimi, suteikiama garantija. Geriausia, jei pradedama nuo konsultacijos su stogdengiu, stogo konstrukcijos įvertinimo, dangos tipo pasirinkimo. Taip išvengiame esminių klaidų ar nenumatytų išlaidų. Nuardžius seną dangą ir paruošus medines konstrukcijas, darbų eiga yra tokia pat kaip ir dengiant stogą naujam namui. Labai naudinga prieš pradedant darbus pasiskaityti gamintojų pateikiamą konkrečios stogo dangos montavimo instrukciją.
Stogo renovavimo darbų sąmatos gali būti įvairios. Kiekvieno stogo renovacijos kaina labai priklauso ne tik nuo pasirinkto dangos tipo, bet ir nuo medžiagų kokybės, darbų kainų tame regione ir t. t. Labai svarbu reikalauti, kad sąmatos būtų skaidrios, t. y. Ne mažiau svarbu renovuojant stogą yra ir jo vadinamasis užbaigimas ar pakala. Šiuo metu yra įvairiausių medžiagų ir sprendimų stogo pakalai. Pavyzdžiui dengiant stogą banguotaisiais beasbesčio šiferio lakštais verta susipažinti ir su naujausiu siūlomu stogo pakalos sprendimu. Vietoj tradicinei stogo pakalai naudojamų medinių lentų jau galima rinktis iš pluoštinio cemento pagamintas dailylentes. Priešingai nei mediena jos nepūva, yra ilgaamžiškesnės, jų nereikia nuolat perdažyti.
Kai gyvenamąją erdvę norima padidinti įstiklinant terasą, žinotina, kad svarbiausia yra šios erdvės paskirtis ir numatomos investuoti lėšos. Pasak UAB „Intornas” atstovės Ritos Gaigalienės, jei terasos stogas yra namo stogo tąsa, tai gerokai sumažina terasos įrengimo sąnaudas, nes aliumininių profiliuočių stogas nėra pigus gaminys. Jei tai kambarys, kuriuo naudojamasi iki Naujųjų metų, užtenka įstiklinti „šaltomis“ aliumininėmis ir stiklinėmis konstrukcijomis bei įsigyti infraraudonųjų spindulių šildytuvą.
Terasos įstiklinimas aliuminio konstrukcijomis: patogumas ir estetika.
Stiklinant balkonus ir terasas šiuolaikinėmis stumdomosiomis aliumininėmis ir stiklinėmis sistemomis, langai gali rasoti tik per retai vėdinant patalpą ir jei bute prasta ventiliacijos sistema. Jei šiltas oras iš kambario patenka į aklinai uždarytą balkono ar terasos patalpą, langai visada užrasos dėl temperatūrų skirtumo. Norintys išskirtinio dizaino, balkonus ir terasas gali stiklintis grūdintu stiklu be rėmelių. Tai padės sudaryti modernios aplinkos įspūdį. Įstiklinimas konstrukcijomis be aliumininių rėmų nekeičia architektūrinio namo fasado sprendimo, be to, tai gera galimybė turėti papildomą patalpą. Uždarant, pusiau praveriant arba visiškai atveriant sistemą patogu prisitaikyti prie aplinkos ir permainingų orų. Karštą vasaros dieną patalpa gali būti atveriama pilnai ir netampa šiltnamiu. Lietingomis dienomis stiklinė siena apsaugos daiktus, baldus ir gėles.
Renovuojant gyvenąmąjį namą galima rinktis ir pigesnį variantą - balkonų ir terasų įstiklinimą slankiomis rėminėmis aliuminio ir stiklo konstrukcijomis. Tai išties geras patogumo, kainos ir patikimumo derinys. Šios įstiklinimo sistemos yra liaudiškai vadinamos „šaltomis“. Joms gaminti naudojami aliumininiai profiliuočiai be termoizoliacinio tiltelio. Sistemos įstiklinamos viengubu stiklu. Tokios patalpos, įsigijus infraraudonųjų spindulių šildytuvą arba sumontavus kokį nors kitą šilumos šaltinį, gali būti naudojamos iki rimtesnių šalčių. Tačiau galima rinktis ir „šiltas“ konstrukcijas, įstiklintas stiklo paketais.
Renkantis naujus langus svarbu atkreipti dėmesį į tai, koks yra lango šilumos perdavimo koeficientas. Taip pat svarbūs ir kiti parametrai: garso izoliacija, sandarumas bei apsaugos nuo įsilaužimo lygis. UAB „Lanreta“ neseniai pristate šalies rinkai Vokietijos bend-rovės „Rehau“ gaminį - modernią langų profilių sistemą „Geneo“. Įmonės vadovo Genadijaus Loskutovo teigimu, tai visiškai naujas langų gamybos matmuo.
Finansavimas ir parama
Šiemet buvo priimta 201 paraiška, jų pateikėjams bus išdalyta 3 mln.380 tūkst.litų. Valstybė dengia iki 30 proc. visų tinkamų kompensuoti atnaujinimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 50 tūkst. Pasak V. Bernadišiaus, būtina sąlyga, kad atnaujinami namai po renovacijos pasiektų pastato energinio naudingumo C klasę, o energijos suvartojimo sąnaudos turi būti sumažintos ne mažiau nei 20 %.
„Kad nebūtų piktnaudžiavimo, reikalaujama pateikti pastato energinio efektyvumo sertifikatus prieš ir po renovacijos. Beje, išlaidos už šiuos sertifikatus taip pat gali būti kompensuojamos. Kai kurie gyventojai bando teikti paraiškas dar nebaigtų gyvenamųjų namų, neva, renovacijai, tačiau mes tikriname informaciją registrų centre - dar neįregistruotų arba tik iš dalies užbaigtų namų paraiškos iš karto atmetamos“, - sakė LAAIF atstovas.
Renovacijos pavyzdžiai
1 pavyzdys
Jau greitai senąjį vilnietės Dalios sodo namelį Skersinės sodų bendrijoje primins nebent virtuvėje liksianti sena koklinė krosnis. Nors ir girdėjosi balsai patariančių griauti ir statyti iš naujo, šeimininkai 1992 m. savo pačių rankomis statytą namą nusprendė renovuoti. „Kažkada namo sienas mūrijome patys. Dabar statybininkai stebisi, kaip tos sienos atstovėjo, nes kai kur plytos buvo per mažai surištos tarpusavyje, o ant jų laikėsi visas stogo svoris. Patys dėjome langus, mūrijome krosnis - tokie laikai buvo, bet mes pastatėme“, - pasakojo Dalia. Oro tarpas tarp dviejų silikatinių plytų eilių buvo užpildytas keramzitu, tačiau namas vis vien buvo šaltas - jam prišildyti sueidavo begalė malkų, tualetas buvo tik lauke, vandentiekis vasarinis.
Per tris renovacijos mėnesius namas buvo iš pagrindų atnaujintas: paaukštintas mansardinis aukštas, pakeista stogo konstrukcija ir danga (banguoti beasbesčio šiferio lakštai), apšiltinta perdanga, pamatai ir namo sienos (10 cm polistireninio putplasčio sluoksniu), įrengti sanitariniai mazgai ir naujas kietojo kuro katilas, pakeisti langai ir durys. „Pirmieji, kuriuos samdėme apšiltinti pamatus ir hidroizoliuoti rūsį, paliko daug broko. Teko apklausti visus pažįstamus, kol atradome gerai ir palyginti nebrangiai dirbančius patentininkus, juos samdyti pasirodė visgi daug pigiau nei įmonę“, - patirtimi dalijosi vilnietė. Iš pradžių, trūkstant lėšų, buvo atliekami tik pavieniai darbai, vėliau, pardavus butą devintajame daugiabučio aukšte, renovacija įgavo pagreitį.
Norėdama sutaupyti šeimininkė turėjo pati domėtis statybinių medžiagų kainomis ir naujovėmis, ieškoti nuolaidų. Gaila, bet teko atsisakyti medinių langų - jų kaina pasirodė gerokai didesnė nei plastikinių su medžio imitacija. Nors vargo buvo nemažai, tačiau šeimininkė džiaugiasi, kad sunkiausia renovacijos dalis jau praeityje, o liko daugiau kūrybos reikalaujantis namo apdailos etapas.
2 pavyzdys
Nedidelis individualus namas Kretingoje statytas 1963 m. Sienos iš anglių šlako blokelių. Šeimininkai emociškai brangų senelių palikimą nusprendė renovuoti. Pasirinkta šiltinimo medžiaga - pilkos spalvos polistireninis putplastis neoporas. Kaip sakė namo šeimininkas Audrius, nors ši medžiaga ir brangesnė už paprastą polistireninį putplastį, ji pasižymi geresne šilumine varža. Siūles tarp neoporo plokščių šeimininkas planuoja tepti specialiais šiltinimo dažais.
Pasak gamintojų, NASA ir Rusijos karo pramonėje naudojamais termoizoliaciniais dažais nudažius namo fasadą, šildymo sąnaudas galima sumažinti iki 50 proc. „1 mm dažų sluoksnis užtikrina tokias pat izoliacines savybes kaip ir 50 mm ritininės izoliacijos ar vienos-pusantros plytos storio mūras“, - informacija noriai dalijosi kretingiškis.
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama.
Naujos kartos pastatas Vilniuje dengiamas pačios BOD GROUP gamintais saulės moduliais „SoliTek“
2023rugpjūčio14 d.Vilniuje baigiamas statyti BOD GROUP priklausančios įmonės Inovacijų ir verslo centro pastatas, kuris ir pats yra inovatyvus. Saulės moduliai vis dar kabinami ant naujojo BOD GROUP pastato, kuris gerai matosi važiuojant Geležinio Vilko gatve ties Visoriais. Pastatas dengiamas pačios BOD GROUP gamintais saulės moduliais „SoliTek“. 850 kW galios saulės elektrinė dengs viso pastato fasadą ir stogą. Daugiau kaip 20 milijonų kainavusiam naujajam pastatui tokia inovatyvi statyba pasirinkta bekompromisiškai. Būdama Šiaurės Europos technologijų lyderė, saulės modulius ir optinius akinių lęšius gaminanti BOD GROUP daug investuoja į mokslinius tyrimus, kuriais remiantis kuriami ir gaminami nauji produktai. Inovacijų ir verslo centro pastate bus įkurtos naujos tyrimų laboratorijos ir sutelktas visas įmonės inovacijų ir tyrimų potencialas. Inovatyvi saulės elektrinė yra būtina tokio pobūdžio pastatui - 33 000 kvadratinių metrų patalpose elektros energijos bus suvartota daug, čia veiks ne tik eksperimentinės laboratorijos, bet ir BOD GROUP priklausančių aukštųjų technologijų įmonių, lazerių, saulės elementų kūrėjų ir gamintojų biurai.
Sklypo plote yra įrengta 80 geoterminių gręžinių, kiekvienas - 130 metrų gylio. Tačiau sistema - itin kompaktiška, nes didžioji dalis geoterminių gręžinių įrengta po pastatu. Geotermija užtikrins ne tik pastato šildymą šaltuoju sezonu, bet ir bazinį patalpų vėsinimą atšilus orams. Reikiamą patalpų klimatą laboratorijose ir tyrimų centre užtikrins net 20 vėdinimo sistemų su šilumogrąža.
Inovacijų ir verslo centro pastatas Vilniuje, dengiamas saulės moduliais.
Patyrusios statybų rangos įmonės „Būsto investicijos“, sukaupusios 18 metų patirtį, gamybos vadovas Ričardas Katkauskas džiaugiasi, kad visas Inovacijų ir verslo centro pastato konstrukcijų surinkimas buvo patikėtas būtent jų komandai. Šis objektas bendrovei buvo bene didžiausias per visą jos veiklos laikotarpį, todėl tapo vertingas gauta patirtimi bei įdomus savo sprendimais. Iš viso projekte sunaudota daugiau nei 1 500 vienetų konstrukcinių elementų, 600 tonų metalo konstrukcijų, 5 500 kvadratinių metrų daugiasluoksnių sieninių plokščių, išlieta 1 000 kubinių metrų betono. R. Katkauskas teigė, kad bendrovė prie kiekvieno projekto prisideda ne tik savo sukaupta patirtimi, bet ir projekto sėkmei reikalinga darbo kultūra bei kompetentingu požiūriu. Vykdydama jai patikėto statybos projekto valdymą įmonė visada siekia, kad užduotis būtų įgyvendinta laiku, užtikrinant darbų kokybę ir laikantis sutarto biudžeto.
tags: #aliuminio #gaminiai #pastato #rekonstrukcijai