Alma Littera Parama Kultūrai: Mecenatystės Tradicijos ir Naujovės Lietuvoje

Lietuvoje mecenatystė vaidina svarbų vaidmenį kultūros ir meno puoselėjime. Kultūros ministerija skatina verslo ir privačius asmenis investuoti į kultūrą, įteikdama garbingus mecenato titulus už dideles pinigines sumas, skirtas kultūros projektams.

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija

Mecenato Vardo Suteikimo Kriterijai

Kultūros ministerija laukia visuomenės siūlymų, kas yra verčiausias gauti mecenato titulą. Kitaip tariant, ministerija už didelius pinigus pasiruošusi išdalinti garbingus titulus turtingiems žmonėms. Siūlymai priimami iki spalio 1-osios, o gyventojai gali patys pasiūlyti, kas gi verčiausias nacionalinio ar savivaldybės mecenato vardo. Tačiau dėl situacijos, kai jau trečius metus neatsiranda nacionalinis mecenatas, siūloma pradėti leisti žemyn kartelę, mat dabar tokį vardą gali užsitarnauti tik asmuo, Lietuvos kultūrai ir menui skyręs milijono eurų sumą.

Savivaldybės mecenato vardo suteikimo kriterijai:

• Savivaldybės, kurioje yra 25 tūkst. ar mažiau nuolatinių gyventojų, mecenato vardas gali būti suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų dydžio paramą mecenuojamam projektui (projektams) įgyvendinti savivaldybės lygmeniu.
• Savivaldybės, kurioje nuolatinių gyventojų yra daugiau kaip 25 tūkst., arba savivaldybės, kuriai suteiktas Lietuvos Respublikos kurorto statusas, mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip 250 tūkst. eurų.

Tiesa, mecenato vardą gali gauti nebūtinai Lietuvos Respublikos pilietis. Šio vardo nusipelnęs asmuo taip pat gali būti ir iš kitų ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių narių.

Kultūros ministerija rugpjūčio pabaigoje pasiūlė įteisinti ir naują mecenatų kategoriją - tai bendruomenių mecenatus. Remiantis šiuo projektu, mecenato vardas būtų suteikiamas asmeniui, kurio bendra paramos suma per vienus metus būtų ne mažesnė kaip 50 tūkst.

Naująja tvarka siekiama pakeisti liūdną mecenatų situaciją Lietuvoje, juolab, kad dar 2021-ųjų pradžioje Kultūros ministerija guodėsi, kad per du metus nacionalinio mecenato taip ir neatsirado.

Žymūs Mecenatai Lietuvoje

Kaip pranešė Kultūros ministerija, pirmasis ir kol kas vienintelis nacionalinio mecenato vardas 2019 m. buvo suteiktas Arvydui Paukščiui už tai, kad jis 1 mln. eurų parėmė Balbieriškio Švč. 2020 m. 2021 m. Į mecenatų sąrašą 2021 m. pateko ir Danas Tvarijonavičius (skyrė 300 tūkst. eurų Vilniaus universiteto fondui) bei Marius Čiuželis (skyrė daugiau nei 279 tūkst.

2021 m. pradžioje Danui Tvarijonavičiui, skyrusiam 300 tūkst. eurų paramos fondui Vilniaus universiteto fondas, ir Mariui Čiuželiui už daugiau nei 279 tūkst. eurų paramą jo paties vardo fondui ir jo vykdomai veiklai suteikti Vilniaus miesto savivaldybės mecenatų vardai. 2021 m. pabaigoje už skirtą 300 tūkst. eurų paramą knygų leidybos įmonei „Alma littera“ suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės mecenato vardas.

Vilniaus mecenatų vardai jau yra suteikti verslininkui, bendrovės „Žabolis ir partneriai“ steigėjui ir vadovui Alvydui Žaboliui, uždarajai akcinei bendrovei „Light Conversion“, kuriai atstovauja „Light Conversion“ valdybos pirmininkas, fizinių mokslų daktaras Romualdas Danielius, taip pat - uždarajai akcinei bendrovei „Ekspla“, kuriai atstovauja VU tarybos pirmininkas Rimantas Kraujalis, investuotojui, vienam iš Lietuvos medicinos studentų asociacijos steigėjų Nerijui Numai bei verslininkui, „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkui, įkūrėjui ir pagrindiniam akcininkui, „Akola ApS“ pagrindiniam akcininkui Dariui Zubui.

Taip pat Vilniaus mecenato statusas suteiktas Mariui Čiuželiui, o jo vardo labdaros ir paramos fondui - mecenuojamojo projekto statusas. Mecenato vardas sostinėje suteikiamas savivaldybės Tarybos sprendimu, atsižvelgus į Mecenavimo tarybos, kurią steigia Vyriausybė.

Žymesni mecenatai ir jų indėlis:

2021 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės mecenato vardą gavo ir knygų leidybos įmonė „Alma littera“, skyrusi 300 tūkst. eurų paramą.

Alma Littera: Socialiai Atsakingas Verslas ir Parama Kultūrai

Leidykla „Alma littera“ aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje, apimdama įvairias sritis - nuo paauglių literatūros iki socialiai atsakingo verslo skatinimo. Leidykla „Alma littera“ kvietė į naujos saviugdos knygos „Sielos aritmetika: praktinis gidas teigiamų pokyčių link“ pristatymą, skirtą trokštantiems keistis, tačiau niekaip nesiryžtantiems įlipti į pokyčių traukinį. Renginį vedė į viešumą su nauju socialinės atsakomybės projektu moterims „Trys seserys“ sugrįžusi Jurgita Jurkutė-Širvaitė.

Knygos „Sielos aritmetika“ išskirtinumas - knyga ne išversta, o parašyta lietuvių autorių, ką kaip pridėtinę knygos vertę išskiria ne vienas ją jau pačiupinėjęs skaitytojas. Asmeninių pokyčių konsultantė Leonora Blekaitytė jau penktus metus veda praktinius mokymus, seminarus, konsultuoja individualiai. Susitikimai su jos pasekėjais vyksta Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, taip pat Ispanijos saloje Ibisoje, kurioje Leonora praleidžia didžiąją metų dalį.

Metų pradžioje išleista knyga jau per pirmas savaites pateko į „Pegaso“ knygynų negrožinės literatūros perkamiausiųjų dešimtuką. Knyga populiari ir tarp svetur gyvenančių lietuvių. „Greitai pasirodys antrasis knygos tiražas, - žadėjo „Alma litera“ leidinio vadovė Ugnė Gudaitytė.

Renginyje buvo pakartotinai pristatytas ir J. Jurkutės-Širvaitės kartu su bendraminčiais pradėtas projektas „Trys seserys“, teiksiantis šviečiamąją ir psichologinę pagalbą moterims.

„Pripažinkime: kartais pagalbos reikia kiekvienam iš mūsų. Ir jei vienu atveju tai - šalia esančio žmogaus ar visuomenės parama, tai kitu tai gali būti gera saviugdos knyga, kuri įkvėps keistis ir, galbūt, nukreips gyvenimą gražesne, šviesesne kryptimi“, - sakė J. Jurkutė-Širvaitė.

Paauglių literatūra ir technologijų įtaka

Paaugliams skirta literatūra apibrėžiama kaip literatūra, gebanti įtraukti jaunus žmones, leidžianti susitapatinti su kūrinio veikėjais ir jų išgyvenamais jausmais. Skaitydami tokią literatūrą, paaugliai gali įsivaizduoti save veikėjų situacijose, nors galbūt jie niekada tiesiogiai to nepatyrė.

Tad nieko keisto, kad paaugliams skirtų knygų rinkoje nuolat atsiranda kūrinių, vaizduojančių paauglį, gyvenantį technologijų kupiname pasaulyje. Dažnai labiau gyvenantį virtualiame nei realiame pasaulyje. Tie pasauliai taip susipynę, kad paaugliai neretai bando įsivaizduoti, kaip jų realus pasaulis galėtų atrodyti skaitmeniniame pasaulyje.

Amerikiečių mokslininkai Kristine E. Pytash ir Richardas E. Ferdigas teigia: „Technologijų vaidmuo (…) jaunimo gyvenime keičia tai, kokios istorijos yra pasakojamos, kaip jos yra pasakojamos ir kaip tos istorijos yra skaitomos. Grožinėje literatūroje jos veikia veikėjų gyvenimuose ir dažnai yra svarbi siužeto dalis. Sekimo technologijos (surveillance technology), dažniausiai pasitelkiamos distopiniuose pasauliuose ir susijusios su valdžios organais. Skaitmeninė komunikacija (digital communication), apimanti daugiausia elektroninius laiškus, susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis, tinklaraščius ir pan. Socialinės medijos, arba kitaip - socialiniai tinklai (social media).

Nors jau niekas nebekelia klausimo, ar technologijos, skaitmeninė komunikacija yra svarbu paauglio gyvenime, vis dėlto aptarti dar yra ką: kaip technologijos formuoja mūsų požiūrį į pasaulį? į save? kaip tai veikia mūsų bendravimą su kitais?

Akivaizdu, kad skaitmeninė komunikacija, socialinės medijos glaudžiai susijusios su paauglio tapatybės formavimusi, identiteto kūrimu. Skaitmeninė komunikacija atvėrė visiškai kitokias galimybes paaugliui išreikšti save. Tapatybė nėra stabili konstrukcija, ji nuolat kinta, ypač paauglystėje. Būtent naujosios technologijos yra ta terpė, kurioje paauglių tapatybės formavimasis vyksta labai intensyviai.

Knygose paaugliams pabrėžiama, jog kartu su didelėmis galimybėmis jauno žmogaus pečius užgula ir beprotiška našta: sunku ištverti nuolatinį dėmesį, nuolat galvoti apie tai, ką darai, kalbi, mąstai. Staiga tenka prisiimti didžiulę atsakomybę už tai, ką esi įsipareigojęs atlikti, kaip sugebi efektyviai veikti.

Paauglių knygų rašytojams labai svarbus tėvų vaidmuo, paauglių ir tėvų santykiai. Dažnu atveju dabartiniai tėvai skaitmeninį pasaulį vertina remdamiesi savo požiūriu - jie gali palyginti, kas buvo prieš ir kas nutiko po. Nors technologijos yra neatsiejama paauglio kasdienio gyvenimo dalis, vis dėlto virtualus pasaulis yra kitoks - jis turi savų taisyklių, magijos, pavojų. Suaugęs žmogus tai puikiai suvokia. Būtent socialinių tinklų pavojai ir su jais susijusios skausmingos patirtys yra viena ryškiausių temų knygose paaugliams.

Svarbus interneto bruožas - anonimiškumas. Kartais anonimiškumas gali būti vertinamas teigiamai: jis leidžia atsiverti, rasti palaikymą, tačiau dažniau jis siejamas su pavojais. Kita interneto savybė - neribotos sklaidos galimybė: informacija gali pasiekti beprotiškai didelį skaičių žmonių.

Tėvai turi suprasti, kad tai problemos neišspręs - pokalbiai ir tinkama edukacija apie interneto pavojus, prevencija ir jau įvykusios situacijos apmąstymas gali padėti sumažinti tokių atvejų skaičių, išsaugoti paauglių norą savo mintimis dalytis su tėvais.

Ar tokios knygos gali padėti apsaugoti paauglius nuo technologijų keliamų grėsmių? Neabejotinai. Kaip ir daugelis kitokio pobūdžio paaugliams skirtų kūrinių. Galima netgi kalbėti apie kūrinių, atliekančių aiškią didaktinę funkciją, bumą.

Kūrinio autorė labai aiškiai parodo skaitytojui, į ką reikia atkreipti dėmesį: „Pavyzdžiui, iškart pastebėjau, kad Marselas atsako į mano žinutes pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais tarp ketvirtos ir penktos valandos popiet. Labai retai parašydavo rytais. Niekada - antradieniais, ketvirtadieniais ar šeštadieniais. (…) Jei būčiau tada su kuo nors pasišnekėjusi, gal tai būtų man padėję pažvelgti į situaciją kitu kampu ir suprasti, kokia visa tai beprotystė“ (Melas, p.

Žydų gelbėtojų istorijos knygoje „Akimirka apsispręsti“

Per Antrąjį pasaulinį karą buvo atverstas bene tamsiausias puslapis Europos, o ir Lietuvos istorijoje - Holokaustas. Naciai, nusprendę išžudyti visus žydus, pradėjo masinį šios tautos naikinimą. Buvo žmonių, kurie bendradarbiavo su naciais, buvo tokių, kurie laikėsi pasyviai, tačiau ne visi.

„Ši knyga yra apie tuos, kurie tikėjo žmogumi ir nesavanaudišku gerumu, jų vardus turime žinoti“, - sako istorikas, knygos „Akimirka apsispręsti“ autorius Z. Vitkus. Knyga, į kurią sudėtos 24 žydų gelbėtojų istorijos, skirta paaugliams nuo 13 metų, tačiau puikiai tinka ir drąsos bei įkvėpimo ieškantiems suaugusiesiems. Z. Vitkaus parašytą ir dailininko Mindaugo Lukošaičio iliustruotą knygą išleido leidykla „Alma littera“.

Knygoje pasakojamos 24 istorijos apie Lietuvos žmones - jaunus ir senus, išsilavinusius ir beraščius, iš kaimo ir iš miesto, lietuvius ir kitataučius. Antrojo pasaulinio karo metais, per žydų genocidą, į jiems užduotą klausimą „ar galėtumėte mane išgelbėti?“ atsakė „taip!“

Nuo kaltės, gėdos, traumų gali išvaduoti tik atvirumas. Kaip pas psichoterapeutą nuėjęs turi būti atviras.

Be abejo, turime kalbėti ir apie žudikus, ir apie gelbėtojus, nes tai tos pačios visuomenės, tos pačios kultūros žmonės. Ir štai kokie skirtingi yra pasirinkimai. Spėčiau, kad gelbėtojų elgesį esame linkę priimti kaip tarsi savaime suprantamą.

Motyvų gelbėti buvo įvairių, lėmė politinės, religinės, pasaulietinės, humanistinės pažiūros, stipriai išgyvenamas neteisybės jausmas, matant, kaip naciai elgiasi su žmonėmis, tiesiog - užuojauta. Tai būtų greitasis atsakymas.

Tačiau tyrime, kurį atliko Humboldto universiteto mokslininkai, vadovaujami Samuelio Olinerio, kuris, beje, pats buvo išgelbėtas lenkų šeimos, pastebėta, kad gelbėtojų šeimose būta kitokių santykių nei stebėtojų šeimose: daugiau artimumo tarp šeimos narių, daugiau pasitikėjimo, auklėjimo žodžiu įtikinant, o ne baudžiant ar prislegiant vaiką nekvestionuojamu tėvų ar auklėtojų autoritetu. Gelbėtojų šeimose taip pat dažniau mokyta apie žmonių lygybę.

Sakyčiau, kad stiprus empatijos jausmas, skatinęs altruistinį elgesį, ir pareiga vertė žydų gelbėtojus nepaisyti baimės. Jei pasakai, vadinasi, turi tesėti. Beje, pareiga vedė ir žudikus, jie irgi ją vykdė.

Žmogus - sudėtinga būtybė, viena vertus, jis labai saugo savo gyvybę, kita vertus - gali ja labai rizikuoti dėl kito.

Gelbėtojai ir išgelbėtieji susirašinėdavo, gelbėtojai gaudavo siuntinių, išgelbėtieji pasirūpindavo, kad gelbėtojai būtų pagerbti Pasaulio tautų teisuolio titulu.

Apskritai žydų gelbėtojai ir gelbėtojos daro įspūdį ne tik gebėjimu įveikti baimę, bet ir apdairumu, ištverme ir lankstumu.

Kodėl svarbu ir šiandien kalbėti apie toleranciją, apie tai, kad būtina pažinti kitas tautas ir iš arčiau susipažinti su tais, apie kuriuos buvo prikurta tiek mitų? Sakyčiau taip: kai užmezgi pozityvų ryšį su kitu žmogumi, juk nenori, tiesiog negali jam kenkti, matai jame asmenį, o ne stereotipą.

Socialiai atsakingas verslas

Lietuvos verslo konfederacija apdovanojimą „Socialiai atsakingas verslas“ įsteigė 2011 metais. Lietuvos verslo konfederacijai 2011 metais įsteigus „Socialiai atsakingo verslo“ apdovanojimą, juo buvo siekiama skatinti socialinę atsakomybę verslo praktikoje, didinti tokios veiklos žinomumą visuomenėje ir aktualizuoti jos naudą valstybei.

Visuomenės tyrimai rodo, kad socialines problemas efektyviai spręsti įmanoma tik užtikrinus glaudų visuomenės, verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimą. Plėtojant socialinės atsakomybės projektus, bendrovės prisiima atsakomybę ne tik už savo veiklos sėkmę, bet ir už bendruomenių, regiono, o kai kuriais atvejais - visos šalies gerovę. Būtent nuo socialinės aplinkos, kurioje veikia įmonė, priklauso jos verslo sėkmė.

Socialiai atsakingo verslo plėtrą turi skatinti visuomenėje susiformavusi bendruomeniškumo ir atsakomybės už savo veiklą kultūra. Dar viena svarbi prielaida šios srities plėtrai - socialinės atsakomybės veikla yra kalba, kuria verslas gali užmegzti dialogą su bendruomene, nugalėti mitus ar išankstines nuostatas. Tai yra ir verslo sėkmės prielaida, todėl įmonių socialinė atsakomybė tampa integralia verslo vertės kūrimo proceso dalimi.

Kaip tik todėl Lietuvos verslo konfederacija įsteigė „Socialiai atsakingo verslo” nominaciją ir prizą, kuriuo bus apdovanota jo labiausiai nusipelniusi bendrovė ar organizacija.

„Atsakinga veikla“ - apdovanojimas už socialiai svarbių klausimų kėlimą visuomenėje ar socialiai atsakingų praktikų taikymą versle.

Vertinimo kriterijai: Kandidato veikla turi aiškiai prisidėti prie žmogaus teisių puoselėjimo. Šis apdovanojimas skiriamas fiziniams arba juridiniams asmenimis, kurie ne trumpiau nei metus prisidėjo prie tam tikro socialinės problemos klausimo sprendimo Lietuvoje. Jei apdovanotas asmuo pažeidžia etikos reikalavimus arba neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, LVK apdovanojimas yra prarandamas.

„Socialiai atsakingas verslas 2014“ - plastikinių pakuočių gamintoja UAB „Gerovė“.

Leidykla „Alma littera“ ir toliau aktyviai prisideda prie kultūros ir socialinės gerovės Lietuvoje, įgyvendindama įvairias iniciatyvas ir projektus.

tags: #alma #littera #turtingiausia #leidykla #parama #kulturos