Šiame straipsnyje aptarsime Anglijos ir Velso verslo ir turto teismą bei jo svarbą verslo ginčams.
Kas yra ES sutarties 50-asis straipsnis?
ES sutarties 50-ajame straipsnyje nustatoma procedūra, pagal kurią valstybė narė gali išstoti iš ES, jei ji to pageidauja. Šis straipsnis buvo įvestas Lisabonos sutartimi 2007 m. Valstybė narė apie savo ketinimą pasitraukti iš ES turi pranešti Europos Vadovų Tarybai. Derybos dėl tvarkingo išstojimo turi būti užbaigtos per dvejus metus nuo 50-ojo straipsnio taikymo pradžios.
„Brexit“ paaiškinimas (paaiškinamasis vaizdo įrašas su „explanity®“)
Skaitmeninis turtas - kas tai?
Plačiausiai skaitmeninis turtas yra apibrėžiamas kaip turtas, kuris yra skaitmeninės formos ir turi vertę. Būtent šios dvi skaitmeninio turto savybės - skaitmeninė, nemateriali forma ir vertė - ir yra aktualūs kriterijai keliant klausimą, ar tam tikras objektas gali būti laikomas išieškojimo objektu, bei taip pat, sukelia ir šiame straipsnyje nagrinėjamą problematiką: juk vykdymo procese realizuojant būtent vertės turinčius objektus kreditorius siekia atgauti skolą, įgyvendinti savo turtines teises, tačiau vien dėl šių vertę turinčių objektų nematerialumo kyla problemos bandant šį turtą išieškoti dabartinio vykdymo proceso reguliavimo kontekste - o skaitmeninis turtas be skaitmeninės formos pasižymi dar aibe specifinių savybių.
Skaitmeninio turto apibrėžimai
Skaitmeninio turto ir privatinės teisės principuose skaitmeninis turtas yra apibrėžiamas kaip elektroninis įrašas, kurį galima kontroliuoti (Principas 2(2)). Pasauliniame skaitmeninio vykdymo kodekse pateikiama skaitmeninio turto sąvoka taip pat yra orientuota į vertę ir skaitmeninę formą: skaitmeninis turtas - tai ekonominę vertę turintis rezultatas ar paslauga, saugoma, rodoma ar administruojama elektroniniu būdu. Šiame šaltinyje yra atskirai pateikiamas ir jau minėtos aktualiausios skaitmeninio turto rūšies - kritptoturto - apibrėžimas: tai skaitmeninė valiuta, kurios neišleido centrinė institucija, naudojanti decentralizuotą valdymą; veikianti kaip mainų priemonė, kai atskiri nuosavybės įrašai, egzistuojančioje kompiuterizuotoje duomenų bazėje, naudojant stiprią kriptografiją, siekiant apsaugoti įrašus apie atliktas operacijas, kontroliuoti monetų kūrimą ir patikrinti monetų nuosavybės teisės perdavimą.
Iš šio pateikto apibrėžimo galima daryti išvadą, kad kriptoturtu galima laikyti blokų grandinės technologija (angl. blockchain) pagrindu sukurtas skaitmeninio turto rūšis.
Blokų grandinės technologija
Ši technologija buvo sukurta 2008 m. kartu su „Bitcoin“ kriptovaliuta - šią technologiją galima vadinti tam tikra „apskaitos knyga“. Technologija leidžia saugiai ir skaidriai stebėti ir tikrinti jos pagrindu sukurta kriptovaliuta atliekamus sandorius, svarbu, kad tam nėra būtini jokios centrinės institucijos veiksmai, kaip antai, centrinio banko. Ši duomenų bazė yra decentralizuota ir užšifruota, joje yra užregistruojamas kiekvienas sandoris, jis tampa bent jau dalinai žinomas visiems tinklo dalyviams. Pasitelkiant sudėtingus kriptografinius metodus užtikrinama, kad blokų grandinėje užfiksuoti duomenys negalėtų būti vėliau pakeičiami ar ištrinami - būtent dėl to blokų grandinėje saugomi duomenys laikytini patikimais ir sunkiai padirbamais.
Saugumo aspektu, paminėtina tai, kad mokėjimai kriptovaliutomis, priešingai nei mokėjimai banko kortele ar pavedimu, atliekami pasitelkiant vadinamąją stūmimo technologiją (angl. push technology), kai naudotojas inicijuodamas mokėjimą į tinklą perduoda tik konkrečiam sandoriui aktualią atitinkamą informaciją, o ne vadinamąja traukimo technologiją (angl. pull technology), kai asmeninė naudotojo informacija yra saugoma byloje ir gali būti pasiekiama bet kuriuo metu, kai tai yra leidžiama.
Nuosavybės teisė į skaitmeninį turtą
Taikant vieną iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo priemonių - išieškant iš skolininko turto, yra priverstine tvarka atimama skolininko nuosavybės teisė į išieškojimo objektu esantį turtą. Taigi, turto priklausymas skolininkui nuosavybės teise yra būtina sąlyga, kad išieškojimas būtų įmanomas - pavyzdžiui, antstolis turi užtikrinti, kad priverstinio vykdymo procese, nukreipus išieškojimą į skolininko turtą, būtų realizuotas būtent skolininkui, o ne trečiajam asmeniui priklausantis turtas (CPK 690 str., 602 str. 1 d. 1 p.).
Klausimas, ar skaitmeninį turtą ar duomenų vienetą galima laikyti nuosavybės teisės objektu ir kokios konkrečios daiktinių teisių rūšys ir turinys taikomi tokiam turtui, susijęs su konceptualiais ir normatyviniais aspektais. Konceptualiu požiūriu, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisė yra taikoma erga omnes, tam, kad tam tikras dalykas galėtų būti nuosavybės teisės objektu, jis privalo būti aiškiai apibrėžtas, privalo būti aiškios ir viešai žinomos išorinės objekto ribos - taip trečiosios šalys, nuo kurių neteisėto poveikio nuosavybės teisės objektas yra saugomas, turi turėti praktinį būdą identifikuoti, kas nuosavybės teise kiekvienu atskiru atveju yra saugoma.
Skaitmeninis feodalizmas
Tokia dabartinė praktika, kai reguliuojant su skaitmeniniu turtu susijusius santykius yra šitaip plačiai taikomos ne tradicinės daiktinės teisės normos, o sutarčių tarp įvairiausių platformų naudotojų ir pačių platformų, suteikiančių platformoms itin plačias teises, nuostatos, mokslinėje doktrinoje yra vadinama „skaitmeniniu feodalizmu“ - šiuo atveju ne platformų naudotojai tampa su tam tikromis platformomis susijusios skaitmeninio turto savininkais, o veikiau jau patys platformų naudotojai perkeltine prasme tampa platformų „nuosavybe“.
Juk prieš pradėdamas naudotis tam tikros elektroninės platformos, kurioje yra saugomas ar sukuriamas tam tikro tipo skaitmeninis turtas, paslaugomis, vartotojas neturi galimybės daryti įtakos sutarties, reguliuojančios jo ir platformos santykius turiniui - vartotojas teturi du pasirinkimus: arba mygtuko paspaudimu sutikti su jam vienašališkai primetamomis sut...
Brexit
2016 m. birželio 23 d. Jungtinės Karalystės (JK) piliečiai referendume balsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES). Balsavimas įvyko po intensyvių derybų dėl susitarimo, kuris sustiprintų Jungtinės Karalystės specialų statusą ES. ES yra unikali ekonominė ir politinė 28-ių Europos šalių sąjunga. 1958 m. buvo sukurta Europos ekonominė bendrija ir iš pradžių sustiprintas ekonominis šešių šalių - Belgijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos - bendradarbiavimas. Nuo to laiko bendrija pasipildė dar 22 narėmis. 1993 m. jos pavadinimas pakeistas iš Europos ekonominės bendrijos į Europos Sąjungą.
JK įstojo į ES 1973 m. Naujadaras „Brexit“ yra sudarytas taip: šalies pavadinimo Britain trumpinys (br) ir exit (angl. išeitis). 52% rinkėjų balsavo už „Brexit“.
Brexit pasekmės
- 33% britų teigė, kad jų finansinė padėtis pablogės.
- Į klausimą, kaip pasikeis JK įtaka pasaulyje išstojus iš ES, net 37% respondentų atsakė, kad šalis turės gerokai mažiau įtakos.
- Rinkos tyrimų bendrovės „Ipsos MORI“ atliktos apklausos duomenimis, net 45% britų šiuo metu svarbiausias pastarojo dešimtmečio klausimas yra „Brexit“ susitarimas.
- Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad JK ekonomikos augimo tempas sulėtės dėl „Brexit“. 2020 m. JK bendrasis vidaus produktas (BVP), tikėtina, bus 3,3% mažesnis.
- Anglijos bankas prognozuoja, kad į ES bus perkelta virš 5.000 finansinių paslaugų darbo vietų.
JK indėlis į ES biudžetą
ES biudžeto finansavimo šaltiniai yra įvairūs, tarp jų - tam tikra kiekvienos valstybės narės bendrųjų nacionalinių pajamų dalis. Kuo didesnė šalies ekonomika, tuo didesnis jos įnašas. 2017 m. JK įnašas į ES biudžetą siekė 10,575 mlrd. Eur, t. y. 0,46% šalies bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Palyginkime: Lietuvos įnašas siekė 273,6 mln. Didžiausias įnašas - Vokietijos (19,6 mlrd. Eur, 0,59% BNP), mažiausias - Maltos (82,4 mln.
2018 m. Lietuvos eksportas į Jungtinę Karalystę sudarė 1,1 mlrd. Eur. Tai devinta pagal eksporto apimtį Lietuvos prekybos partnerė. Palyginti su 2017 m., eksportas augo 15,4%. Nors artėja britų išstojimas iš ES, JK yra viena patraukliausių tarptautinės prekybos rinkų, rodo 2018 m. gruodį „Verslios Lietuvos“ atliktas klientų pasitenkinimo tyrimas.
Pasitikėjimas ES
2018 m. lapkritį atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, pasitikėjimas ES yra didžiausias Lietuvoje (65%) ir Danijoje (60%), o mažiausias Graikijoje (26%) ir JK (31%).