Odelės paraudimai kūdikiams - dažna problema, kelianti nerimą tėvams. Nors alergija maistui, ypač karvės pieno baltymams, yra viena iš galimų priežasčių, svarbu atskirti ją nuo kitų būklių, įskaitant laktozės netoleravimą. Šiame straipsnyje aptarsime, ar laktozės netoleravimas gali sukelti odos paraudimus kūdikiams, ir išnagrinėsime kitas galimas odos problemų priežastis.
Kai namai prisipildo kūdikio verksmo, klegesio ir čiauškėjimo, mamą užklumpa dideli rūpesčiai. Viena dažniausių problemų pradėjus papildomą maitinimą - kūdikiui pasireiškia alergija. Kol kūdikis nėra ragavęs papildomo maisto, o valgo tik mamos pieną, tikėtina, kad jam alergija nepasireikš, nes mamos pienas nesukelia alergijos. Vis dėlto 0,5 proc. Alergija dažniausiai pasireiškia pradėjus maitinti pieno mišiniais, pagamintais karvės pieno pagrindu.
Pirmaisiais gyvenimo metais mažylio oda nėra tobula - ji dar tik bręsta. Odelė kol kas per silpna, kad gerai apsaugotų nuo įvairių išorinių dirgiklių, neatspari infekcijoms. Kūdikio oda, nuo pirmųjų gyvenimo dienų pradedanti prisitaikyti prie išorinės aplinkos, yra svarbi apsauga nuo žalingo jos poveikio. Švelni ir gležna kūdikio odelė skiriasi nuo suaugusiųjų odos ir specifinės fiziologinės savybės lemia tai, kad ji itin pažeidžiama.
Gležnoje kūdikio odoje lyg veidrodyje atsispindi mažylio savijauta ir sveikata. Bet dažnai atsirandantys paraudimai, bėrimai, pleiskanojimas ir kiti pokyčiai nebūtinai reiškia ligą, tai gali būti netinkamos priežiūros pasekmė. Kūdikio oda labai jautri ir dar neprisitaikiusi prie kitokios negu mamos įsčiose aplinkos, todėl labai pažeidžiama: linkusi į uždegimus, greitai parausta bei dažnai išberiama. Ypač pažeidžiama užpakaliuko odelė. Kūdikio oda labai jautri, todėl jos priežiūrai pediatrai pataria naudoti kuo mažiau chemijos, galinčios sukelti alergiją.
Alergija Maistui ir Odos Reakcijos
Alergija maistui - tai imuninės sistemos reakcija į tam tikrą maisto produktą, kuris paprastai nėra kenksmingas. Kūdikiams dažniausiai pasitaiko alergija karvės pieno baltymams (AKPB). Alergija gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant odos paraudimus, bėrimus, niežėjimą, patinimą, vėmimą, viduriavimą ir kvėpavimo sutrikimus.
Įdomu tai, kad kūdikiui, gavusiam karvės pieno mišinio gimdymo skyriuje, iš karto gali ir nepasireikšti jokių alergijos požymių. Jie gali atsirasti tik po pakartotinio kontakto su alergenu, net praėjus keliems mėnesiams. Net maži svetimų baltymų kiekiai, patenkantys į motinos pieną (pvz., jei motina vartoja daug karvės pieno), gali išprovokuoti alergijos pasireiškimus kūdikiui, kuris buvo įjautrintas nėštumo laikotarpiu ar naujagimystėje. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas kūdikis, net ir gavęs karvės pieno ar jo mišinių naujagimystėje, būtinai taps alergiškas.
Alergija - tai nenormali žmogaus imuninės sistemos reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai gerai toleruojamos ir nėra pavojingos sveikatai. Šios medžiagos vadinamos alergenais. Laikotarpis tarp alergeno patekimo į organizmą ir alergijos pasireiškimo vadinasi sensibilizacijos periodu. Polinkį sirgti alerginėmis ligomis lemia įgimti pakitę genai. Jau atrasta apie 20 pakitusių genų, lemiančių alergines ligas.
Alerginėmis ligomis serga apie 20 proc. Europoje alerginėmis ligomis serga apie 30 proc. vaikų. Trumpalaikius alergijos požymius per gyvenimą patiria iki 40 proc. žmonių. Tai produktai, į kurių sudėtį įeina pagrindiniai alergenai.
Alergija karvės pieno baltymams (AKPB) diagnozuojama tuo atveju, kai atsiranda imuninė reakcija į baltymus, tai yra organizmas jau po itin trumpo laiko (po vienos ar kelių valandų) reaguoja į karvės pieno baltymus.
Laktozės Netoleravimas ir Jo Skirtumai Nuo Alergijos
Laktozė - tai pieno cukrus, kurį virškina fermentas laktazė. Laktozės netoleravimas atsiranda, kai organizmas gamina nepakankamai laktazės, todėl laktozė nėra visiškai suskaidoma virškinimo trakte. Tai gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip pilvo pūtimas, diegliai, viduriavimas ir dujų kaupimasis.
Svarbu atskirti laktozės netoleravimą nuo alergijos karvės pieno baltymams (AKPB). AKPB yra imuninės sistemos reakcija į pieno baltymus, o laktozės netoleravimas yra virškinimo problema, susijusi su nepakankamu laktozės skaidymu.
Karvės pieno netoleravimas - tai būklė, kai organizmas blogai virškina pieno komponentus (riebalus, baltymus) arba jų derinį. Laktozės netoleravimas atsiranda kuomet laktozė (pagrindinis pieno angliavandenis) yra visiškai netoleruojamas vaiko. Laktozė, arba kaip ji dar yra vadinama pieno cukrus, yra visų žinduolių piene. Esant tokiai diagnozei paprastai yra skiriami fermentai arba speciali terapinė dieta (mišiniai be laktozės). Atminkite, kad tik patyręs pediatras sugebės teisingai diagnozuoti ir padės jums išsirinkti geriausią maistą.
Ar Laktozės Netoleravimas Gali Sukelti Odos Paraudimus?
Nors laktozės netoleravimas dažniausiai sukelia virškinimo trakto simptomus, kai kurie tyrimai rodo, kad jis gali būti susijęs ir su odos problemomis. Vis dėlto, ryšys tarp laktozės netoleravimo ir odos paraudimų nėra visiškai aiškus ir reikalauja daugiau tyrimų.
Teoriškai, laktozės netoleravimas gali sukelti odos paraudimus per kelis mechanizmus:
- Žarnyno disbiozė: Nesuvirškinta laktozė gali skatinti žarnyno bakterijų augimą, sukeliantį disbiozę (žarnyno mikrofloros pusiausvyros sutrikimą). Tai gali paveikti imuninę sistemą ir sukelti uždegimines reakcijas, įskaitant odos paraudimus.
- Padidėjęs žarnyno pralaidumas: Nesuvirškinta laktozė gali padidinti žarnyno pralaidumą, leidžiant nesuvirškintoms maisto dalelėms ir toksinams patekti į kraują. Tai gali sukelti imuninės sistemos reakcijas ir odos problemas.
- Uždegiminės reakcijos: Laktozės netoleravimas gali sukelti uždegimines reakcijas organizme, kurios gali pasireikšti odos paraudimais.
Kitos Galimos Kūdikių Odos Paraudimų Priežastys
Be alergijos maistui ir laktozės netoleravimo, yra ir kitų galimų kūdikių odos paraudimų priežasčių:
- Atopinis dermatitas (egzema): Tai lėtinė odos liga, pasireiškianti sausa, niežtinčia oda ir paraudimais. Atopinis dermatitas dažnai prasideda kūdikystėje ir gali būti susijęs su alergija maistui arba aplinkos alergenams.
- Kontaktinis dermatitas: Tai odos uždegimas, atsirandantis dėl tiesioginio kontakto su dirgikliais arba alergenais, tokiais kaip muilas, losjonai, audiniai ar metalai.
- Seborėjinis dermatitas: Tai dažna odos liga, pasireiškianti pleiskanojančiais, riebaluotais ploteliais ant galvos odos, veido ir kitų kūno vietų.
- Infekcijos: Bakterinės arba grybelinės infekcijos gali sukelti odos paraudimus ir uždegimą. Pavyzdžiui, Candida infekcija (pienligė) gali sukelti spenelių odos paraudimą žindančioms motinoms.
- Išbėrimai dėl karščio: Karštas oras ir prakaitavimas gali sukelti odos išbėrimus, ypač kūdikiams.
- Sauskelnių dermatitas: Tai odos sudirginimas, atsirandantis dėl drėgnų sauskelnių ir trinties.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Jeigu kūdikio odos paraudimai yra stiprūs, niežtintys, šlapiuojantys arba lydimi kitų simptomų, tokių kaip vėmimas, viduriavimas, kvėpavimo sutrikimai ar karščiavimas, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas galės nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.
Diagnostika
Alergijos diagnostika yra sudėtingas procesas. Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris duos siuntimą pas vaikų alergologą. Prieš atliekant tyrimus, bus prašoma rašyti mitybos dienyną ir laikytis eliminacinės dietos. Tai trunka apie 2 savaites, kol alergijos simptomai susilpnėja arba išnyksta. Po to atliekamas provokacinis mėginys duodant kūdikiui nedidelį įtariamo produkto kiekį, prižiūrint gydytojui ir po truputį didinant produkto kiekį. Taip pat gali būti atliekami odos dūrio mėginiai greito tipo alerginėms reakcijoms arba odos lopo mėginiai (lėto tipo alerginėms reakcijoms). Galima kreiptis į privačias laboratorijas ir atlikti bendro Imuglobulino E (IgE) ir specifinių IgE tyrimą kraujo serume.
Štai kaip atliekami tyrimai:
- Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris duos siuntimą pas vaikų alergologą. Prieš atliekant tyrimus, bus prašoma rašyti mitybos dienyną ir laikytis eliminacinės dietos. Tai trunka apie 2 savaites, kol alergijos simptomai susilpnėja arba išnyksta. Po to atliekamas provokacinis mėginys duodant kūdikiui nedidelį įtariamo produkto kiekį, prižiūrint gydytojui ir po truputį didinant produkto kiekį. Jei atsiranda alergijos simptomų, alergija įtariamam maisto produktui patvirtinama.
- Odos dūrio mėginiai greito tipo alerginėms reakcijoms - tai specialia adatėle vidinio dilbio paviršiaus odoje atliekami dūriai, ant jų lašinamas standartizuotas alergeno ekstraktas (arba atliekami dūrio-dūrio mėginiai, kai nereikia lašinti, o jau dūrio metu alergenas patenka į organizmą), po 15 minučių vertinamas susidaręs spuogelis.
- Galima kreiptis į privačias laboratorijas ir atlikti bendro Imuglobulino E (IgE) ir specifinių IgE tyrimą kraujo serume.
- Galima atlikti odos lopo mėginius (lėto tipo alerginėms reakcijoms) - ant nepažeistos nugaros odos 48 valandoms klijuojamas specialaus hipoalerginio pleistro lopas su hipoalerginio metalo dubenėliais, kuriuose yra įdėti natūralūs maisto alergenai. Reakcija vertinama po 48 valandų ir po 72 valandų.
Gydymas
Odos paraudimų gydymas priklauso nuo priežasties. Alergijos atveju būtina pašalinti alergeną iš dietos. Atopiniam dermatitui gydyti naudojami drėkinamieji tepalai (emolientai) ir, esant stipriam uždegimui, tepalai su hormonais. Infekcijų atveju skiriami antibiotikai arba priešgrybeliniai vaistai.
Nustačius alergizuojantį produktą, jis pašalinamas iš vaiko (ar žindančios motinos) raciono 6-12 mėnesių, po to vėl bandoma pamažu sugrąžinti produktą į dietą. Tikroji alergija kūdikiams patvirtinama tyrimais gana retai - apie 10 proc. Mažyliams augant tik 3-6 proc. iš jų lieka alergiški iki 3-4 metų, vadinasi - 90-95 proc. kūdikių alergija praeina. Vos 2-3 proc. lieka alergiški iki mokyklinio amžiaus ir tik 1-2 proc. Vadinasi, teiginys, kad alergija išaugama, nėra iš piršto laužtas. Kita vertus, net ir visiškai išnykus alergijos simptomams, negalima teigti, kad alergija niekada nebepasikartos.
Atopinis dermatitas skirstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų pagal tai, kiek išberta oda, ar ji šlapiuoja, ar yra šašų. Pažeistas atopinio dermatito odos vietas reikia nuolatos tepti tam skirtais gydomaisiais tepalais. Kartais gydytojas skiria, o tėvai išbando keletą tepalų rūšių, kol atranda veiksmingiausią būtent jų vaikui. Vis dėlto, jei atopinio dermatito stadija yra sunki, gydytoja gali skirti tepalo su hormonais. Tėvai tuomet pamato, kad odelė greitai apgyja, įsidėmi tepalo pavadinimą ir po to perka bei tepa savavališkai. Tiesa, hormoninis tepalas veikia greitai, bet tai neišsprendžia problemos, o kartais gali daugiau pakenkti nei padėti, nes oda labai suplonėja, tampa negyvybinga, nebegali atsistatyti pati.
Kitaip tariant, hormoniniai tepalai yra tik gaisro gesinimo priemonė. Jais negalima piktnaudžiauti. Kai atopinio dermatito paūmėjimas praeina, pakanka naudoti drėkinamuosius tepalus - emolientus. Pažeista oda yra tarsi rėtis - iš jos lengvai pasišalina drėgmė, į organizmą iš išorės lengviau praeina virusai ir bakterijos. Todėl tokiai odai reikia padėti - keletą kartų per dieną tepti drėkinančia priemone. Atopiniam dermatitui gydyti netinka priemonės iš prekybos centrų. Paprasti kremai, kurie sudėti prekybos centrų lentynose, nebūna aukštos kokybės, jie prikvėpinti, su parabenais.
Patarimai Tėvams
Štai keletas patarimų tėvams, kurių kūdikiams pasireiškia odos paraudimai:
- Laikykitės mitybos dienoraščio: Užrašykite, ką kūdikis valgo ir kada pasireiškia odos paraudimai.
- Kūdikio drabužėlius, patalynę reikėtų skalbti antialerginiais milteliais arba ūkiniu muilu, nenaudoti jokių minkštiklių ir kvapų. Jei mėgstate vaikelį pasiguldyti į savo lovą, tai ir savo patalynę turite skalbti tais pačiais milteliais.
- Drabužėliai, ypač tie, kurie liečiasi prie odelės, turėtų būti medvilniniai ir šviesių spalvų. Kambaryje, kur vaikutis miega, neturėtų būti kilimų, gėlių, grindis reikia dažnai valyti drėgna šluoste.