Vilnius, kaip sostinė, yra malonus gyventi miestas, nei per didelis, nei per mažas. Duoklę už šios atmosferos kūrimą turime atiduoti ir Vilniaus mediniams namams.
Antakalnio panorama su Šv. Petro ir Povilo bažnyčia
Vilniaus Medinių Namų Istorija
XVI a. pradžioje miestą ėmus juosti gynybine siena, Vilniuje vyravo mediniai pastatai ir tik vienoje kitoje gatvėje dominavo mūrinis užstatymas. Bėgant laikui sostinę lydėjo gaisrai, šlavę ištisus kvartalus. Kaskart Vilniui iš naujo stojantis ant kojų ir rengiantis naują rūbą griežtėjo statybos reikalavimai, radosi vis naujų apribojimų net gyvenimo būdui.
Šiandien įstabiausių „medinukų“ daugiausia randame būtent istoriniuose priemiesčiuose, seniai tapusiuose neatskiriama Vilniaus dalimi: Šnipiškėse, Antakalnyje, Markučiuose, Žvėryne, Naujininkuose, Pavilnyje ir kitur. Kaip mūriniai namai nėra vienodi, taip ir „medinukai“ nėra vien paprastos trobelės - Vilniuje rasime ir kaimiškų namų, ir kurortinių vilų, ir dvarelių, ir šventovių.
Dar 1413 m. Vilniuje lankęsis flamandų riteris Guillebert’as de Lannoy pastebėjo, kad mūsų miestas yra labai chaotiškai užstatytas. Tikriausiai tą spalvingą mozaiką kūrė išraiškingame reljefe padrikai išsimėčiusios sodybos su dideliais sklypais, daržais, ūkiniais pastatais.
Antakalnio Dvarelis
Antakalnio dvarelis
Iš tokių kadaise bajoriškų sodybų yra išlikęs įdomus pavyzdys visai netoli miesto centro - tai vadinamasis Antakalnio dvarelis (Antakalnio g. 8). Dėmesį patraukia ne tik įmantriai drožinėtas prieangis ir išlikę ūkiniai pastatai, bet ir neužstatytas didelis žemės plotas - tai kadaise čia buvusio garsaus Tivolio sodo likučiai.
Ši teritorija XVIII a. priklausė Šv. Petro ir Povilo Lateranų kanauninkų vienuolynui. XVIII a. II p. buvo pastatyta vasaros rezidencija su didžiuliu (beveik 3 ha) reguliariai suplanuotu parku. Užmiesčio rezidenciją 1782 m. vienuolynas pardavė vyskupui Dovydui Pilchovskiui. 1845 m. plane jau žymimas peizažinis parkas ir netoli pagrindinio namo įstrižai atsukta oficina. XIX a. pr. čia veikė garsi Tivoli smuklė. XIX a. vid. sodyba priklausė grafienei Tyman. 1874 m. ją įsigijo atsargos karininkas Boleslovas Lastauskas. 1899 m. valda atiteko inžinieriui Stanislavui Blaževičiui, kuris atnaujino pastatus papuošdamas mediniais prieangiais, dekoruodamas interjerus.
Architektūriniai Stiliai Antakalnyje
XX a. antrojoje pusėje Antakalnyje pastatyti namai tapo fonu nuo baroko epochos šiame priemiestyje iškilusiems visų architektūros stilių paminklams. Turtingiausiai čia atsispindi baroko stilius su Šv. Petro ir Povilo bažnyčios ansambliu, Sapiegų-Trinitorių kompleksu bei Sluškų rūmais. Klasicizmą atstovauja Danijos Karalystės ambasadai priklausantys rūmai, istorizmo laikotarpį - T. Kosciuškos g. 30 ir Jungtinės Karalystės ambasados pastatai bei neobaroko stiliaus Petro Vileišio rūmai. Tarp jų įsiterpia modernistinė Apaštalinė nunciatūra, neobaroko portalais papuošti monumentalūs 1930 m. pastatyti dviejų pradinių mokyklų korpusai ir sodo-miesto bruožų turintis gyvenamųjų namų kvartalas prie T. Kosciuškos, Olandų gatvių.
Taigi, Antakalnis pasižymi įvairių stilių architektūra, kurioje mediniai namai harmoningai įsilieja į bendrą kraštovaizdį.
Mediniai Namai Šalia Antakalnio
Senų medinių namų, sugrąžinančių į XX a. pr., XIX a. ar net XVIII a., gausiai išlikę Šnipiškėse. Tai vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, ėmusių formuotis palei seną, kadaise itin svarbų traktą į Ukmergę (Vilkmergę, Vilkomirą), kartu vedusį į turtingą prekybinį miestą Rygą. Abipus šio kelio, kurio pradžia buvo iškart už Žaliojo tilto, o vėliau ir palei Kalvarijų gatvę, ėmė dygti vis nauji pastatai.
Bene geriausiai dėl savo medinės architektūros žinomas Žvėrynas. Kaip tik tuo metu, XIX-XX a. sandūroje, medinė architektūra išgyveno renesansą, vėl prisiminta, kad medis yra itin humaniška, universali statybinė medžiaga. Daugelis jų pasižymi itin gausia puošyba, kurioje susimaišę šveicariškos kalnų ir rusiškos kaimiškos architektūros bruožai.
Medinės architektūros pavyzdžių Vilniuje yra ne tik gyvenamųjų, tačiau ir maldos namų gretose. Mieste išlikusios dvi medinės bažnyčios: 1908 m. pašventinta stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvė Naujojoje Vilnioje, o 1935 m. katalikų bažnyčia Pavilnyje.
Tačiau raginama pažinti medinės architektūros lobyną paprastu būdu - dažniau pasivaikščioti anksčiau nematytose miesto erdvėse. Tyrinėkite miesto žemėlapį ir ieškokite jame kreivų gatvelių, kuriose stovi mažų namų. Tikėtina, kad ten rasite tai, kas maloniai nustebins.
Adresai, susiję su Antakalnio mediniais namais
- Antakalnio g. 8: Antakalnio dvarelis
- P. Vileišio g.: Namas
- Saulės g.: Namas
- Rūtų g.: Namas
- Pavasario g. 19: Namas
- M. K. Paco g.: Namų kompleksas
- Mildos g.: Namas
- Grybo g.: Šv. Faustinos namas
tags: #antakalnio #mediniai #namai