Antakalnio Šilo Gatvės Istorija: Nuo Senovės Iki Šių Dienų

Antakalnis - Vilniaus miesto dalis, esanti į Šiaurės rytus nuo miesto centro, kairiajame Neries krante, aukščiau Vilnios žiočių. Jis ribojasi su Verkių, Žirmūnų, Senamiesčio, Rasų, Naujosios Vilnios seniūnijomis ir tęsiasi iki miesto ribos link Nemenčinės. Antakalnis turi seniūnijos statusą. Antakalnio seniūnija yra antra pagal teritorijos dydį tarp kitų Vilniaus miesto seniūnijų. Seniūnijos plotas 77,2 km² arba 19,3% visos Vilniaus teritorijos.

Antakalnis, net iki XIX a. pabaigos buvęs priemiestis, yra vienas seniausių Vilniaus rajonų, susiformavęs jau XV a. Nuo senų laikų per Antakalnį ėjo svarbus traktas, vedantis link šiaurinių valstybės sienų. Šiuo keliu žygiavo daugelis kariuomenių. 1956 m. Kalnų parke archeologai atrado XIV-XV a. sodybvietę. Antakalnyje kūrėsi turtingesni gyventojai, kilo ištaigingi gyvenamieji namai, kulto pastatai. Ypač gražiais ir jaukiais dvareliais bei ramiu gyvenimu Antakalnis garsėjo XVIII - XIX amžiuje. Aikštė priešais bažnyčią įvairiais laikais būdavo garsi miestiečių linksmybių vieta. Iki 1940 m. šioje aikštėje vykdavo šventųjų apaštalų Petro ir Povilo (Petrinių) atlaidai ir didelės mugės.

Antakalnio pavadinimas yra lietuviškos kilmės. Jis kilęs nuo seno priešdėlio „anta“ (dabar „ant“) plius „kalnas“. Ir iš tiesų šis miesto rajonas įsikūręs aukštumoje, tarp kalvų.

Apie Antakalnį parašyta knygų, paskelbta nemažai publikacijų. Antakalnio istorija, Sluškų ir Sapiegų rūmai, Viešpaties Jėzaus bažnyčia aprašyti žymaus XIX a. istoriko, etnografo, publicisto Adomo Honorio Kirkoro knygoje „Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes“, menotyrininko Vlado Drėmos knygoje „Dingęs Vilnius“.

Nusipelniusio Lietuvos architekto, urbanisto, architektūros teoretiko, prof. Jurgio Vanago knygoje „Primirštas Antakalnis“ (Vilnius, 2015) rašoma apie šio mikrorajono kilmę, formavimosi raidą, praeities įvykius, su šia vietove susijusius žymius žmones ir jų veiklą. Vilnietis publicistas, rašytojas, ne vienos Vilniui skirtos publikacijos autorius Ježis Survilo (Jerzy Surwiło) išleidęs vertingą knyga lenkų kalba „Pamiętam Antokol“. Čia rašoma apie šios vietovės istoriją ir architektūrą, kapines, su Antakalniu susijusias įvairių tautų asmenybes. Pateikta daug senų ir naujų nuotraukų, yra bibliografija ir pavardžių rodyklė.

Architektūra ir Kultūros Paveldas

XX a. Antakalnis žymus savo architektūra. Vienas žymiausių šios vietovės meno kūrinių yra valstybinės reikšmės architektūros paminklas - barokinė, gausiai dekoruota lipdiniais Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (1668 m. pradėta statyti pagal archit. J. Zaoro projektą; vėliau darbams vadovavo archit. G. B. Frediani, skulpt. G. P. Perti, G. M. Gali). Bažnyčios fundatorius ir sumanytojas LDK didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas. Šalia yra Laterano kanauninkų vienuolynas. Tai vertingas XVII a. baroko architektūros ir skulptūros sintezės pavyzdys.

Apie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią galima paskaityti architekto Antano Spelskio leidinyje „Vilniaus baroko perlas“ (Vilnius, 1964) ir istoriko Stasio Samalavičiaus knygoje „Baroko šedevras“ (Vilnius, 1979), Stasio ir Almanto Samalavičių knygoje „Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“, Mindaugo Paknio leidinyje „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia bei Laterano kanauninkų vienuolynas Antakalnyje“, Mečislovo Sakalausko fotografijų albume „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia = Ss. Peter and Paul’s church“. Turistams skirtas Piotro Borysovičiaus (Borysowicz) vadovas lenkų kalba „Kościół św. Piotra i Pawła w Wilnie: przewodnik“ (Wilno, 1997).

Antakalnyje yra rūmų, priklausiusių garsioms giminėms. Beveik vienu metu pastatyti žymių žemvaldžių, ilgą laiką tarpusavyje nesutarusių - Sapiegų ir Sluškų - rūmai. Antakalnio pradžioje, ant Neries kranto, stovi didingi, manierizmo stiliaus Sluškų rūmai, pastatyti apie 1700 m. Rūmus projektavo architektas ir skulptorius Pjetras Perti. Tuo metu rūmai priklausė Polocko vaivadai Dominykui Mykolui Sluškai. Vėliau juos valdė Potockiai, Puzinai, pijorai, Mykolas Kleopas Oginskis, pirklys D. Zaikovskis. 1831 m. carinė vyriausybė buvo pritaikiusi juos karinei tvirtovei (čia veikė kareivinės, amunicijos sandėliai, lazaretas). 1872-1940 m. rūmai naudoti kaip kalėjimas.

Išleista Rūtos Janonienės ir Evaldo Purlio studija „Sapiegų rūmai Antakalnyje“ (Vilnius, 2012). Knygoje plačiai atskleidžiama rūmų istorija, perstatymai, aptariama jų tyrimo ir restauravimo projektų rengimo raida. Pateikiama pirmųjų aprašymų ir apžvelgiami istoriniai šaltiniai bei natūros tyrimai. Leidinyje publikuojami 1718, 1795, 1808 ir 1829 m. rūmų inventoriai ir jų vertimai į lietuvių kalbą. Labai vertingas skyrius „Svarbiausios Sapiegų rūmų Antakalnyje istorijos datos“. Jis susideda iš trijų dalių: „Laikotarpis iki Sapiegų“, „Sapiegų laikotarpis“ ir „Sapiegų rūmai po Nepriklausomybės atkūrimo ir jų likimas“.

Tarp Šv. Petro ir Povilo bažnyčios ir Antakalnio kapinių plyti didelis netaisyklingas sklypas su senoviniais Sapiegų rūmais. Rūmai buvo pastatyti 1689-1692 metais. Šiuos rūmus projektavo tas pats architektas Pjetras Perti. Šie rūmai ir šalia jų esantis parkas yra vienintelis Lietuvoje išlikęs iki šių dienų baroko laikotarpio didikų užmiesčio rūmų ir parko ansamblis, išsaugojęs daugelį svarbiausių elementų.

Į šiaurę nuo Sapiegų rūmų galima rasti Trinitorių bažnyčią ir greta išlikusius XVII a. pab.-XVIII a. trinitorių vienuolyno pastatus. 2014 m. išleistas gausiai iliustruotas leidinys „Vileišių rūmų ansamblis Vilniuje“. Knygoje analizuojama šio pastato architektūra ir istorija, rašoma apie lietuvybei didžiai nusipelniusį rūmų savininką inžinierių Petrą Vileišį ir kt. Pateikiama istorinė Antakalnio apžvalga.

Unikalūs neobarokinio stiliaus Vileišių rūmai, pastatyti 1904-1906 m. Projekto autorius - inžinierius Augustas Kleinas, statybą prižiūrėjo pats inžinierius Petras Vileišis. Šis pastatas yra vienas pirmųjų betoninių statinių Vilniuje. 1907 m. šiuose rūmuose buvo surengta pirmoji lietuvių dailės paroda,1932-1938 m. veikė Jono Basanavičiaus iniciatyva įsteigta Lietuvių mokslo draugija, o 1930-1931 m. - lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Kaip teigiama, tai yra pirmoji lietuvių tautinio judėjimo rezidencija Vilniuje, tai ne tik gražūs pastatai, bet ir atminties vieta, simbolinis kompleksas, kurį reikia pažinti ir suprasti. Yra žmonių, manančių, kad čia galėjo būti paslėptas, o gal yra iki šiol, Lietuvos nepriklausomybės aktas. Dabar čia įsikūrę Lietuvių literatūros ir tautosakos institutai.

Galima taip pat pasivaikščioti po XIX a. pirmojoje pusėje įsteigtas Antakalnio kapines, kuriose palaidoti kariai, žymūs Lietuvos menininkai, mokslininkai, politikai. Palei saulės ir M. K. Paco gatves yra Saulės kapinės. Nustatyti tikslią kapinių įkūrimo datą yra sudėtinga, nes kapinių dokumentų nerasta. Manoma, kad jose pradėta laidoti jau nuo XVIII a. pr., maro metu. Iki 1945 m. kapinės priklausė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai. XIX a. pirmoje pusėje čia laidojo Antakalnio, Šnipiškių ir Lukiškių priemiesčių gyventojus. Vėliau laidojo žmones, mirusius Antakalnio karo ligoninėje (iki Antakalnio kapinių atidarymo). XX a. pradžioje kapinėse laidojami įvairių luomų atstovai. Saulės kapinių pavadinimu žinomos tik nuo 1945 m., taip pavadintos pagal greta esančią gatvę.

Gamtos Grožis ir Rekreacinės Galimybės

Antakalnio paviršius kalvotas, apsuptas pušynų, miškų ir parkų, jo teritorijoje - keturi ežerai (Baldžio, Antavilių, Tapelio, Juodžio). Viename iš Neries pakrantės paplūdimių yra įspūdinga Valakampių atodanga, driekiasi Antakalnio-Sapieginės kalvos. 2009 m. buvo įsteigtas Antakalnio valstybinis kraštovaizdžio draustinis, kurio plotas apie 67 ha. Draustinio tikslas - išsaugoti Sapieginės atragį su eglynų ir plačialapių miškų bendrijų kompleksais.

Verta aplankyti Sapiegų parką, įveistą XVII-XVIII a. pradžioje prie reprezentacinių rūmų. Šis parkas, išsaugojęs barokinio komponavimo bruožus Vilniuje yra vienintelis. Parkas buvo aptvertas aukšta mūrine tvora su nišomis skulptūroms. Buvę įrengti treji vartai. Parke daugiausia auga vietinių rūšių medžiai ir krūmai. Čia ošia mažalapė, 1,25 cm skermens liepa, kuri laikoma storiausia mieste. Antakalnio pietuose, prie Vilnios, yra aukštos kalvos, seniau vadintos Altarijos kalvomis, kur dabar yra Kalnų parkas.

Galima nusileisti į 1924 - 1926 metais pastatytus, dabar apleistus gynybinius bunkerius (Šilo g.) po Sapieginės kalnu, kur dabar įsikūrę šikšnosparniai.

Antakalnio mikrorajonas turi puikias sąlygas rekreacijai. Jo miškingos teritorijos puikiai tinka aktyviam poilsiui, turizmui. Saugomų teritorijų statusas leidžia apsaugoti jas nuo neigiamo poveikio. Antakalnio mikrorajono teritorijoje esantys ežerai yra labai populiarūs vilniečių tarpe ir sutraukia daug poilsiautojų. Prie kai kurių iš jų veža viešasis transportas. Taip pat čia yra įsteigta reabilitacijos centrų, poilsiaviečių, jojimo klubas. Dėl savo gražios gamtos, didelių miškingų neužstatytų plotų, ežerų gausos Antakalnio mikrorajonas turi labai didelį rekreacinį potencialą ir šiuos požiūriu jis yra smarkiai naudojamas, tačiau panaudojamas toli gražu ne visos jo galimybės.

Antakalnio Gatvės: Istorija ir Dabartis

Dabartinė Antakalnio gatvė pradėta formuoti XIX a. viduryje, ja ėjo pašto kelias į Švenčionis. Prie kelio, kaip pridera, keliauninkus viliojo smuklės, o maždaug ties Sapiegų parko vartais buvo įrengta sargybinė.

1893-1915 m. nuo Katedros į Antakalnį kursavo arklių tramvajus, vadinamoji „konkė“. Paskui - vagonėlis su lokomotyvu - tramvajaus prototipas. Pirmieji troleibusai, maršrutas Stotis- Antakalnis, į Vilniaus gatvę išriedėjo 1956-ųjų lapkričio 6-ąją. Nutiesus pirmają troleibusų liniją, sostinei nupirktos aštuonios naujos čekiškos transporto priemonės.

Nuo 1960 m. Antakalnis tapo pirmuoju dideliu gyvenamuoju rajonu. Čia pradėti kompleksiškai statyti nauji daugiabučiai namai. Dauguma jų išsirikiavo abipus Antakalnio gatvės - centrinės rajono ašies. Rajono projektą parengė architektai Rimvydas Jonas Alekna ir Vytautas Brėdikis.

Gyventojų skaičius Antakalnyje

Gyventojai mikrorajone pasiskirstę nevienodai. Tankiausia gyvenama pietinėje Antakalnio mikrorajono dalyje, kadangi ta dalis arčiaus centro. Šiaurinė dalis yra mažiau apgyvendinta dėl stambių miškų.

Antakalnio seniūnijos žemėlapis

tags: #antakalnis #silo #g #murinis #namas