Kaimo turizmo sodybų šeimininkai priversti ieškoti naujų veiklos formų, nes tradicinis įmonių ir piliečių, norinčių pašvęsti, laukimas jau neatsiperka. Antanas Gedvilas, kaimo turizmo sodybų savininkas, teigia: „Senų ir naujų kaimo turizmo sodybų savininkai turi suprasti, kad verslo sąlygos keičiasi ir dabar teks keisti veiklą, griauti tai, kas jau pastatyta. Kitaip išgyventi nepavyks.“
Lietuvos žemėlapis
Parama Kaimo Turizmui Lietuvoje
Parama kaimo turizmui Lietuvoje buvo teikiama per įvairias programas:
- SAPARD programa: 17 paraiškų, 6,2 mln. Lt
- BPD programa: 41 paraiška, 35,5 mln. Lt
- KPP programa (2007-2013 m.):
- 2009 m.: 66 paraiškos, 1,4 mln. Lt
- 2010 m.: 66 paraiškos, 10,2 mln. Lt
Šaltinis: Nacionalinė mokėjimo agentūra
Apgyvendinimas Kaimo Turizmo Sodybose
Apgyvendintų poilsiautojų skaičius kaimo turizmo sodybose (tūkst.):
| Metai | Lietuviai | Svečiai iš užsienio |
|---|---|---|
| 2005 | 137,1 | 17,9 |
| 2006 | 220,7 | 25,8 |
| 2007 | 259,2 | 34,1 |
| 2008 | 288,2 | 33,5 |
| 2009 | 217,8 | 27,6 |
| 2010 | 277 | 29 |
Šaltinis: Lietuvos kaimo turizmo asociacija
Kaimo Turizmo Specifika
Rima Jakytė, Mykolo Romerio universiteto docentė, turizmo ekspertė, teigia, kad Lietuva nuėjo ne visai teisingu keliu. Kaimo turizmo paslauga įvardijama kaip ūkininko sodyboje teikiama specialaus apgyvendinimo paslauga, kurią sudaro: turizmo apgyvendinimo, maitinimo paslauga, pramogų ir kitų poreikių tenkinimas. ES kaimo turizmas liko papildomu ūkininkų verslu, traukiančiu žmones specifinėmis paslaugomis, kurių negalima rasti mieste.
Kaimo turizmo sodyba
Antano Gedvilo Patirtis
Antanas Gedvilas, 2 kaimo turizmo sodybų savininkas, teigia: „Nišų kaimo turizmo versle galima rasti. Mums pavyko pritraukti Lenkijos turistų ir vaikų grupių. Šiandien daugiau kaip pusę mūsų lankytojų srauto sudaro žmonės iš šios šalies, jie atvažiuoja aplankyti Vilniaus.“ Keliautojus pavyko pakviesti reklamuojantis kaimyninėje valstybėje. Verslininkas gali pasigirti, kad dirba pelningai, nes šiais metais daugiau kaip pusė jo svečių buvo iš Lenkijos.
Vakarais poilsiautojams kuriama pirtis, rengiamos vakaronės. Taikomasi prie kiekvienos grupės. Priimamos ir vaikų grupės, manoma, kad ši verslo dalis plėsis. Manau, kad mūsų kelias tinkamas ne visiems regionams, nes vargu ar pavyks pritraukti Lenkijos turistų, tarkim, į Plungę, su kuria jų nesieja sentimentai.
Algirdas Ciūnys, Alytaus rajone turintis 2 kaimo turizmo sodybas, pasiguodžia, kad gruodžio mėnesį, kai įmonės tradiciškai rengdavo vakarėlius, nesulaukė nė vieno kliento skambučio. Atšauktas net ankstesnis užsakymas per Naujuosius metus rengti jubiliejų
„Pobūvių ir renginių organizavimas buvo stabilus verslas, kuris užtikrindavo darbą ištisus metus, tačiau užsakymų sumažėjo kartais. Poilsinis turizmas tęsiasi tik 2-3 mėn. Šiandien geriausiai sekasi tiems, kurie sugeba pritraukti užsieniečių arba randa specifinių nišų“, - kalba Antanas Gedvilas, 2 kaimo turizmo sodybų Trakų apylinkėse savininkas.
Laikas Griauti
„Senų ir naujų kaimo turizmo sodybų savininkai turi suprasti, kad verslo sąlygos keičiasi ir dabar teks keisti veiklą, griauti tai, kas jau pastatyta. Kitaip išgyventi nepavyks“, - kategoriškai dėsto p. Gedvilas. Jis valdo dvi kaimo turizmo sodybas, iš kurių viena - prieš keletą metų verslui pritaikytas gyvenamasis namas, o kita - šiemet pastatyta pagal šeimininko poreikius. Nors antroji nuolat pilna svečių, pirmoje dažnai yra laisvų vietų.
Verslininkas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje ir toliau kuriasi naujos sodybos, skirtos pobūviams ar brangiam poilsiui, nors tokių klientų nebėra. Nė viena ši veikla šiandien nesukuria pakankamai pinigų. Be to, pabrėžia jis, būtina skaičiuoti, kad tai, ką statome šiandien, po 10 metų greičiausiai reikės griauti ir iš naujo pritaikyti besikeičiantiems poreikiams.
„Žinau sodybų, kurias prieš 10 m. buvo galima vadinti prabangiomis, tačiau jų savininkai nekaupė pinigų renovacijai, pokyčiams ir šiandien jos ties bankroto riba“, - tikina p. Gedvilas.