Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) civilizuotame pasauliui yra įprasta valstybės (savivaldybės) išlaidų finansavimo priemonė. Lietuvoje ši tema pasitinka itin skeptiškai. Ne išimtis ir nekilnojamojo turto mokestis (toliau - NTM), kuris civilizuotam pasauliui - įprasta valstybės (savivaldybės) išlaidų finansavimo priemonė. Jo įvedimas pateisinamas užtikrinant socialinį teisingumą šalyje.
Naujas 0,3% mokestis ne pirmajam būstui
Be naujai įvedamo 0,3 proc. mokesčio tarifo ne pirmam būstui, bus išlaikomas ir esamas NT apmokestinimo sistemos progresyvumas: 0,5 proc. tarifas NT vertės daliai, viršijančiai 220 tūkst. eurų, 1 proc. tarifas NT vertės daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir 2 proc. tarifas NT vertės daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų.
„Kalbant apie nekilnojamąjį turtą - progresinis ir neprogresinis tarifas bus taikomas antram, trečiam, ketvirtam, gyvenamosios paskirties turtui. Visoms prabangioms sodyboms bus taikomas bendras suminis skaičiavimas ir jei viršys 220 tūkst eurų, joms atsiras progresinis tarifas, koks yra ir šiuo metu“, - sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Kiek tiksliai bus surinkta mokesčio, ministras 15min studijoje atsakyti negalėjo, tačiau, jo teigimu, tai yra priemonė prieš NT burbulų formavimąsi. Gautos papildomos lėšos bus skirtos vaiko pinigams, investicijoms į vaikų švietimą ir sveikatos apsaugą.
LNTPA nuomonė ir kritika
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus nuomone, tikėtina, kad dalis žmonių ieškos būdų, kaip išvengti naujojo mokesčio: perrašinės savo turtą giminėms ar jį pardavinės. „Manau, kad neįvertintas žmonių lankstumas, kaip žmonės šį mokestį priims ir kaip stengsis jį susimažinti“, - kalbėjo jis.
Be to, M. Statulevičiaus teigimu, nuostata, kad NT mokestis - socialinis - yra neteisinga, mat šis mokestis iš esmės turėtų būti skirtas infrastruktūros plėtrai ir renkamas pačių savivaldybių. „Tai kritikuotinas dalykas, nes vienas išskirtinių ir paprastų NT mokesčio požymių yra tai, kad šis mokestis yra savivaldybių infrastruktūros mokestis. O iš to, ką dabar girdžiu, aiškėja, kad mokestis bus surenkamas į valstybės biudžetą. Todėl toliau bus tęsiamas mokestinės sistemos iškraipymas. Dabar tai turime su prabangaus NT mokesčiu, kuris renkamas į valstybės biudžetą. Tai yra nesuprantama“, - kalbėjo jis.
Anot LNTPA vadovo, Vyriausybei reikėtų vieną dieną apsispręsti ir priimti visuotinį NT mokestį, išskiriant socialiai jautrias visuomenės grupes. O dabartinį naują tarifą jis vertina kaip „mažiuką žingsnelį“.
„Gal reikia vieną kartą imti ir iš esmės sutvarkyti sistemą? Mes einame žingsnis po žingsnio: prabangus NT mokestis, tada progresyvus prabangaus NT mokestis, dabar antras būstas. Toks jausmas, kad einame rinkos šildymo būdu, pamažu pažiūrima, kaip toleruos, kaip atsilieps. O jeigu paimtume vieną kartą, padiskutuotume, sukviestume verslą, bendruomenes, visuomenę, gal pasiektume bendrą susitarimą ir padarytume gerą sistemą. LNTPA nuo 2011 metų siūlo, kad būtų visuotinis mokestis ir kad būtų bendras mokestis, sujungiantis žemę su nekilnojamuoju turtu. Dabar vėl kalbame tik apie pastatus, o žemę užmirštame“, - 15min sakė jis.
NT apmokestinimo teorijos
Teisės teorijoje nėra bendros nuomonės, kuo turėtų būti grindžiamas NTM taikymas. NT apmokestinime istoriškai vyrauja dvi teorijos:
- Naudos teorijoje mokestis suprantamas kaip įmoka už savivaldybės institucijų teikiamas viešąsias paslaugas.
- Suprantamas kaip kapitalo mokestis (dar vadinamas galėjimo sumokėti mokestį teorija), kurį moka daugiau NT turintys asmenys.
Šios teisės teorijoje grindžiami apmokestinimo tikslai, bet ir šalies fiskalinė politika. Pagrindinė šio mokesčio paskirtis yra fiskalinė. Ji užtikrina valstybės pajamas, reikalingas valstybės (savivaldybės) institucijų veiklai vykdyti, gavimą.
Naudos teorija
Naudos teorija paaiškinama tuo, kad mokestis yra mokamas už tam tikras valstybės teikiamas viešąsias paslaugas. Šis mokestis prilyginti draudimo įmokoms, kuriomis padengiamos vietos institucijos organizuojamos priešgaisrinės, policijos arba kitos paslaugos, susijusios su šio turto apsauga. Todėl šios vietos savivaldos institucijos rengiamos programos taip pat bus finansuojamos iš NTM gaunamų pajamų.
Galėjimo sumokėti mokestį teorija
Galėjimo sumokėti mokestį teorija grindžiama tuo, jog nuosavybės teisė į turtą yra pakankamas pagrindas įvertinti asmens gebėjimą mokėti mokestį - asmenys, sukaupę NT turi būti pajėgūs mokėti mokestį. Ši nuostata paaiškinama tuo, kad atitinkamas apmokestinimo būdas vers turtą panaudoti efektyviausiai (būtų skatinama urbanizacija, žemė būtų kitaip naudingiau panaudojama ir t. t.), kad būtų pasiekta maksimali galima gauti nauda. Šio teorijos kritikos aspektas yra tai, kad taikant šį mokestį ne visada atsižvelgiama į socialiai pažeidžiamus ar kai kuriuos kitus asmens interesus.
Ši teorija būdinga Lietuvai, kur NT įsigijimas buvo laikomas saugiausia investicija infliacijos ir bankų nestabilumo atveju. Todėl siekiant šios teorijos praktinio veikimo yra svarbu, jog socialiai pažeidžiami asmenys ne dėl jų kaltės pasikeitusis gyvenimo sąlygos būtų apsaugoti įstatymo.
NTM tarifai Lietuvoje
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai Lietuvoje nustatomi savivaldybių tarybų, atsižvelgiant į ekonominę situaciją ir poreikius. Tarifai gali svyruoti nuo 0,3 % iki 3 % nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties turtui gali būti taikomas mažesnis tarifas, o komerciniam turtui - didesnis. Taip pat, savivaldybės gali nustatyti lengvatas tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, senjorams ar neįgaliesiems.
| Turto paskirtis | Galimi tarifai |
|---|---|
| Gyvenamasis turtas | 0.3% - 1% |
| Komercinis turtas | 1% - 3% |
| Žemės sklypai | 0.5% - 2% |
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje yra vietinis mokestis, todėl surinktos lėšos tiesiogiai patenka į savivaldybių biudžetus. Tai leidžia savivaldybėms efektyviau planuoti ir įgyvendinti vietos infrastruktūros projektus bei užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą.