Jau po keleto mėnesių į gyventojų, nusprendusių atsiimti sukauptus II pakopos pensijų pinigus, sąskaitas ims plūsti pinigų pervedimai. Visgi, ne visiems tai bus gera žinia. Pinigų iš antrosios pakopos pensijų fondų laukia ne tik juos kaupę ir dabar atsiimti norintys žmonės, bet ir antstoliai. Tada jie pagaliau galės išieškoti kartais ir metų metus skolininkų ignoruotas skolas.
Naujienų portalas Lrytas kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus ir Teisingumo ministeriją ir išsiaiškino, kaip bus nuskaičiuojamos skolos iš atsiimtų pensijų pinigų. Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Šnirpūnė pirmiausia priminė tai, kad antstoliai vykdo skolų išieškojimą ne sau, bet kreditoriams. Išieškojimą vykdo kreditoriams Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Šnirpūnė pirmiausia priminė tai, kad antstoliai vykdo skolų išieškojimą ne sau, bet kreditoriams.
Pokyčiai dėl antrosios pensijų pakopos atveria naujas galimybes sukčiams: patarimai, kaip neapsigauti.
Kaip aiškino D. Šnirpūnė: „Būdami valstybės įgalioti asmenys, antstoliai įgyvendina teismų ir kitų institucijų patvirtintus kreditorių reikalavimus. Antstolių pareiga - padėti kreditoriams susigrąžinti skolas, kurių skolingi asmenys jiems negrąžina gera valia.“
„Antstolis išieško skolas kažkam, ne sau, jokiu būdu ne sau - tai ir Petrui, ir Antanui, ir Onutei“, - sako S. Kastanauskienė.
Šiuo metu bendras skolų portfelis artėja prie 4 mlrd. eurų, tačiau nėra aišku, kokia šio skaičiaus dalis bus padengta būtent iš pensijų fondų lėšų, nes dalis žmonių kaupimą nutrauks neturėdami skolų. Apskaitos vienetai bus konvertuojami į konkrečią sumą, o „Sodra“ netrukus paskelbs skaičiuokles, kurios leis gyventojams įvertinti, kiek jie gali tikėtis atsiimti.
Tuo pat metu antstolių teigimu, daliai gyventojų sukauptos lėšos gali tapti realia galimybe išbristi iš ilgai augusios skolų spiralės. Jei visa skola padengiama iškart, nebeskaičiuojamos palūkanos, kurios daugelyje bylų sudaro reikšmingą įsiskolinimo dalį. Tai gali būti naudinga ir pačiam skolininkui, jei tarp jo pradelstų skolų esama tokių, kurioms skaičiuojamos teismo priteistos palūkanos (o jos skaičiuojamos dažniau nei kas antrame išieškojimo procese).
„Gavusi didelę sumą šeima to iš karto tikrai nepajaus, nes ji sukaupta kitoje svetimoje kišenėje ir ją panaudoti skoloms padengti nebūtų taip skausminga“, - sako ji.
Apie II pakopos pensijų pinigus - atsiimti ar ne atsiimti?
Skolų Išieškojimo Tvarka
Gyventojams pradėjus dalyvavimo antrojoje pensijų pakopoje nutraukimą ir nusprendus atsiimti sukauptas lėšas, aiškėja, kad šie pinigai taps prieinami ir antstoliams. „Bendra tvarka areštuojama asmens sąskaita, į tą sąskaitą pervedami pinigai ir tada jie nurašomi. Aišku, paliekama laisvai disponuojama suma.
„Bendra tvarka areštuojama asmens sąskaita, į tą sąskaitą pervedami pinigai ir tada jie nurašomi. Aišku, paliekama laisvai disponuojama suma. Ta minimali suma šiandien yra 450 eurų. Jei yra lėšų, į kurias negalima kreipti daugiau, tai ta suma, į kurią lėšų negalima kreipti išieškojimui, <...> bus nepajudinama antstolio, bet skolininkas galės ta suma naudotis“, - aiškina S.
Šią savaitę „Sodroje“ žada paskelbti skaičiuokles, tuomet žmogus maždaug ir žinos, kokią sumą pretenduotų gauti. Be to, nereikia užmiršti ir to, kad antrosios pakopos sutartis nutrauks ir asmenys, kurie nėra skolingi“, - sako S.
Trys Įstatyme Numatytos Išimtys Apsaugos Pažeidžiamiausius Žmones
Vis dėlto ne visi gyventojai, atsiimantys pensijų fondo lėšas, rizikuoja iškart jas prarasti - įstatymas numato tris aiškias situacijas, kai pinigai negali būti areštuojami. „Problema ta, kad pasakoma A, bet nepasakoma B, t. y. iš ko negalimi išskaitymai“, - teigia ji.
Pagal galiojančią tvarką lėšų negalima išieškoti, jei žmogui suteiktas paliatyviosios pagalbos siuntimas, jei jis serga sunkia liga iš oficialaus sąrašo arba jei nustatytas 70 proc. dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. birželio 30 d.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis patarėjas Rokas Keršys patvirtina, kad tokiais atvejais gyventojai ne tik nepraras lėšų antstoliams, bet ir nemokės 3 proc. mokesčio valstybei. Tačiau daugumai žmonių šios išimtys nebus taikomos, todėl būtina įvertinti, kokį poveikį turės sprendimas atsiimti lėšas vienkartine suma.
Anot Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės Aistės Adomavičienės, antstoliai jau domisi, kiek konkretus žmogus turės pajamų, o savo ruožtu daugelis asmenų aiškinasi, kokiais atvejais antstoliai galės išieškoti skolas ir nuskaičiuoti pinigus, ir kokiais ne.
„Problema ta, kad pasakoma A, bet nepasakoma B, t. y. iš ko negalimi išskaitymai. Yra trys sąlygos, reglamentuotos įstatymu, nuo ko nebus galima nuskaityti antstoliams kaip nuo turto: paliatyvioji pagalba, neįgalumas ar sunki liga pagal patvirtintą sąrašą. Man atrodo, būtų sąžininga žmones proaktyviai informuoti, kad tais atvejais, jei išsiimamos sukauptos antrosios pakopos lėšos, <...> nebus galimos išskaitos“, - pastebi A.
„Tais atvejais išsiimant [pinigus iš pensijų fondo] nei reikės mokėti valstybei 3 proc., nei bus galima antstoliui išieškoti skolas“, - akcentuoja R. R.
Anot R. Keršio, vienkartinis atsiėmimas gali tapti finansiškai labai skausmingas: „Antstolis bendrąja tvarka galės visą skolą išrašyti nuo vienos sumos. Vienas skausmingas lėšų nurašymas. Alternatyva - pensijų anuitetas arba periodinės išmokos, iš kurių skolos būtų dengiamos palaipsniui ir mažesnėmis dalimis, laikantis Civilinio proceso kodekso nustatytų ribų.
Kaip Pasitikrinti Skolas?
Tiek antstoliai, tiek socialiniai ekspertai pabrėžia, kad daugelis gyventojų iki šiol net nežino, kokias skolas turi. Todėl prieš priimant sprendimą dėl lėšų atsiėmimo būtina pasitikrinti savo įsipareigojimus Antstolių informacinėje sistemoje.
„Per elektroninę bankininkystę prisijungus prie Antstolių informacinės sistemos galima sėkmingai pažiūrėti, kokio dydžio skolos, kokios vykdomosios bylos, kas vykdo, kuris antstolis. Jei trūksta informacijos, galima kreiptis į antstolį, Antstolių rūmus. Problemų susižinoti tikrai nėra. Svarbiausia noras“, - sako S.
Vis dėlto S. Kastanauskienė pastebi: „Labai didelė dalis žmonių, man atrodo, net nežino, kokios jų skolos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo patarėjo R. Keršio teigimu: „Vyksta toks užburtas ratas, kai žmonės iš pensijų [fondo] išsiima pinigus, kad grąžintų atgal „Sodrai“. Atrodo, kad pinigai kaip karštos bulvės mėtosi per skolininkus. <...> Valstybė kaip didžiausia kreditorė irgi gali matyti to naudą. Bet valstybei reikia galvoti ir apie ilgalaikę perspektyvą, kas bus su šitais žmonėmis, kai pasieks pensinį amžių, nes jei įkris į skurdą ir pensijos bus per mažos, su socialiniais, ekonominiais, psichologiniais iššūkiais, o tai irgi labai svarbu šnekant apie skolininkus, už tai papildomai turės mokėti valstybė“, - sako R.
Ekspertai pažymi, kad lėšų išsiėmimas iš antrosios pensijų pakopos fondo gali sumažinti bendrą skolų naštą ir suteikti galimybę pradėti nuo švaraus lapo, bet gaila tų žmonių, kurie tikėjosi pinigų senatvei, o dabar liks be jų.
Rokas Keršys teigia: „Reikėtų suprasti, kokį rūpestį jaučia kai kurie skolininkai ateinant šiam laikotarpiui, kai tikrai daugumai jų ši finansinė injekcija galbūt daug reikštų duotuoju momentu. Yra baimės, kad ji nuplauks perniek ir žmogus neturės nei finansinės injekcijos, nei galiausiai didesnės pensijos. Žmogus lieka be nieko. Todėl galima suprasti, kodėl kyla tokių idėjų [organizuoti peticijų pasirašymą]“, - sako R.
Ne Vyriausybinio sektoriaus atstovai primena, kad daliai žmonių pensijų pinigai būtų reikšminga trumpalaikė finansinė pagalba, tačiau jei jie bus automatiškai nurašyti skoloms, žmogus liks be finansinės injekcijos dabar ir be didesnės pensijos ateityje. Dėl to internete jau atsirado iniciatyvų rinkti parašus, siūlant riboti antstolių galimybes areštuoti šias lėšas.
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Šnirpūnė primena, kad skolų išieškojimas iš pensijų fonduose sukauptų lėšų šiuo metu yra tik teorinė galimybė, nes viskas priklausys nuo žmonių sprendimo atsiimti pinigus. Pasak jos, net ir tais atvejais, kai žmogus nuspręs nepasiimti visų lėšų iš karto, skolos vis tiek bus išskaičiuojamos iš periodinių pensijų išmokų, tačiau mažesnėmis dalimis ir ilgesnį laiką, o tai reiškia, kad dėl palūkanų skola gali tik dar labiau augti.
D. Šnirpūnė sako, kad skolininkas visada turi galimybę tartis su kreditoriumi dėl kitokios, nei numatyta įstatyme, skolų grąžinimo tvarkos.„Gali būti sudaromos taikos sutartys su skolų grąžinimo dalimis grafikais ir pan. Jei kreditorius sutinka ir skolininkas pateikia antstoliui tai patvirtinantį dokumentą, antstolis turi pagrindą koreguoti išieškojimo proceso eigą. Jei kreditoriaus sutikimo nėra, antstolis privalo vykdyti išieškojimą taip, kaip numatyta įstatyme. Teisės keisti išieškojimo tvarką be kreditoriaus sutikimo įstatymai antstoliui nesuteikia.
Pasidomėjus, ar skolininkai gali mėginti susitarti dėl skolos grąžinimo, kad nebūtų nuskaityta visa atsiimta II pakopos pensija, D. Ji pažymi, kad areštuotoje asmens sąskaitoje visada paliekama minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD) atitinkanti suma, kuri nustatoma socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
Anot D. Šnirpūnės, pagal Civilinio proceso kodekso 736 str. 2 dalį periodinės išskaitos iš nedarbingus šeimos narius išlaikančio skolininko pajamų, viršijančių minimaliąją mėnesinę algą, gali būti mažinamos po 10 proc. Taigi, šis palengvinimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai papildomos pensijos lėšos pervedamos asmeniui periodiškai (kas mėnesį).
Tam, kad areštuotos sąskaitos savininkas turėtų pinigų būtiniausiems poreikiams, banko sąskaitoje nustatoma neišieškoma suma (NS). Didesnę negu MVPD neišieškomą sumą antstolis gali nustatyti tada, kai skolingas asmuo pateikia duomenis apie gaunamas lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba ribojamas (tai įvairios tikslinės išmokos, pašalpos, darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos). Jeigu darbo užmokestį tik planuojama gauti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš darbovietės. Apie gaunamų lėšų kilmę antstolį svarbu informuoti kaip galima operatyviau. Svarbi taisyklė: NS lėšomis galima naudotis tik vieną kalendorinį mėnesį.
Visgi, pasak jos, sprendžiant iš duomenų apie oficialiai dirbančius skolininkus, papildomų pensijų lėšas atsiimsiančių skolingų asmenų skaičius neturėtų būti didelis. Mat oficialiai dirbančių skolininkų Lietuvoje tėra apie 20 proc.
Teisingumo ministerija pažymėjo, kad antstolis Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje nustato neišieškomą sumą, t. y.
Trys atvejai, kai skolų neišieškosMinisterija nurodo, kad teisinis reguliavimas numato, kad išieškojimas negalimas iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip Pensijų kaupimo įstatyme nustatytais pagrindais išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas.
Vykdymo Procesas
Vykdymo procesas daugeliu atvejų prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą geruoju iki tam tikro termino. Tačiau įstatyme yra įtvirtina keletas išimčių. Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente. Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkte įtvirtinta, kad skolos ir išieškojimo išlaidų suma pirmiausia nukreipiama į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų skola ir jos išieškojimo išlaidos iš sąskaitoje esančių lėšų, neišieškomos, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą bendra tvarka.
Tais atvejais, kai nėra galimybių įteikti skolininkui raginimo siunčiant paštu, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu - paskelbiamas oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt .
Skolininkui neįvykdžius prievolės per raginime nustatytą terminą, antstolis pradeda jo turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką. Visoms kredito įstaigoms elektroninio ryšio priemonėmis pateikiamas antstolio nurodymas apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas. Asmens turimoms sąskaitoms pradedami taikyti reikiami suvaržymai.
Susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, taip pat yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Per Valstybės įmonę „Regitra“ aiškinamasi, ar skolininkas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis, nes skolos gali būti išieškomos ir iš sutuoktinio turte esančios skolininko turto dalies. Priklausomai nuo individualių skolininko savybių, gali būti kreipiamasi informacijos ir į kitus registrus.
Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus. Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Skolininkas gali jų išvengti, jeigu pats susiranda areštuoto turto pirkėją ir iki varžytynių paskelbimo pasiūlo jį antstoliui. Tokiu atveju turtas parduodamas skolininko pasiūlytam asmeniui ir skola padengiama be varžytynių.
Pardavus turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui arba realizavus jį varžytynėse, gautos piniginės lėšos paskirstomos išieškotojams. Kai ilgai nerandama skolininko turto ir pajamų, antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui.
Teismo sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau tam tikrais atvejais nustatyti trumpesni terminai. Pvz., jeigu vykdomieji dokumentai išduoti dėl nesumokėtų administracinių baudų, jeigu jie išduoti ne teismų, bet kitų institucijų pagal ne ginčo tvarka priimtus sprendimus. Vienintelė išimtis - teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurią kreditorius iš karto gali pateikti antstoliui.
Visais kitais atvejais priimtų sprendimų pagrindu teismas išduoda išieškotojui atskirą vykdomąjį raštą. Išieškotojas turi teisę pateikti tokį vykdomąjį dokumentą jo paties pasirinktam antstoliui, veikiančiam toje teritorijoje, kurioje yra skolininko turto, gyvenamoji ar darbo vieta.
Priverstinio vykdymo priemones, kurios taikomos skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo per raginime nustatytą terminą, numatytos Civilinio proceso kodekso 624 straipsnyje.
Vykdymo Išlaidos
Struktūriškai vykdymo išlaidos yra skirstomos į dvi sudedamąsias dalis. Viena dalis - vykdomosios bylos administravimo išlaidos (būtinos ir papildomos), susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Kita - atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Būtinas vykdymo išlaidas antstoliui privalo sumokėti išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą. Išieškojus pinigines lėšas, pirmiausiai dengiamos visos išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos. Kartu dengiama ir antstolio atlyginimo dalis, kuri yra proporcinga išieškotos sumos dydžiui.
Teisės aktai įtvirtina išimtis, kada išieškotojas negali reikalauti, kad jo patirtos vykdymo išlaidos būtų dengiamos iš skolininko lėšų. Dažniausiai vykdymo išlaidos išieškotojui nekompensuojamos tada, kai išieškojimas nutrūksta dėl išieškotojo kaltės.
Skolos Apskaičiavimas Išlaikymo Atveju
733 straipsnis. 2011 06 21 įstatymu Nr. (Žin., 2011, Nr. 1. 2. 3. 4. Kai yra išlaikymo periodinėmis išmokomis skola, patvarkyme dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo taip pat nurodoma skolos suma. Šiuo atveju iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų pirmiausia atskaitomos periodinės išmokos. Jeigu šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotų išskaitų suma didesnė už periodinių išmokų sumą, šių sumų skirtumas skiriamas periodinių išmokų skolai padengti. 5. Išlaikymo periodinėmis išmokomis, jeigu jų suma nenustatyta, skolos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į skolininko faktiškai gautą darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojama skola. Jeigu skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo arba skolos apskaičiavimo metu nėra duomenų apie tuo laikotarpiu skolininko gautą darbo užmokestį, skola skaičiuojama pagal išieškojimo vykdymo metu gaunamo darbo užmokesčio dydį, jeigu jis didesnis negu viena MMA per mėnesį. Jeigu skolos išieškojimo metu gaunamas darbo užmokestis mažesnis negu viena MMA, skola skaičiuojama imant pagrindu vienos MMA dydžio darbo užmokestį. 6. 2019 12 19 įstatymu Nr. (TAR, 2019, Nr. 7. Jeigu patvarkyme nurodytu adresu išieškotojas negyvena ir jo gyvenamoji vieta nežinoma, išskaitytos pinigų sumos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Išieškotos pinigų sumos šioje sąskaitoje saugomos trejus metus.
tags: #antstoliams #sklola #isskaiciuojama #is #pensijos #todel