Anykščių Istorija: Nuo Ištakų Iki Šių Dienų

Anykščiai - miestas šiaurės rytų Lietuvoje, įsikūręs už 110 kilometrų į šiaurę nuo Vilniaus, 60 kilometrų į pietryčius nuo Panevėžio ir 35 kilometrų į vakarus nuo Utenos. Miestas ribojasi su Anykščių ir Janydžių viensėdžiais, Šeimyniškėlių, Naujųjų Elmininkų, Jurzdiko, Pašventupio, Šeimyniškių, Vėjeliškių, Ažupiečių, Šiekštelių, Lagedžių, Šlavėnų, Katlėrių, Liudiškių ir Keblonių kaimais.

Miestas įsikūręs prie Šventosios ir Anykštos upių santakos į rytus ir į vakarus nuo Šventosios, centrinė miesto dalis - kairiajame, rytiniame Šventosios krante. Per miestą taip pat teka ir į Šventąją įsilieja jos kairieji intakai Piestupys, Šaltupys ir Marčiupys, dešinysis intakas Valaukis. Vakarinėje miesto dalyje yra Kvarco tvenkinys. Šiauriniame miesto pakraštyje yra Lagedžių miškas, šiaurės rytuose - Popo šilelis, pietryčiuose - Girelė, pietvakariuose - Anykščių šilelis.

Anykščiai yra rajono savivaldybės (nuo 1950 m.), seniūnijos (nuo 1995 m.) ir parapijos (nuo XV a. vidurio) centras.

Miesto Vardas Ir Pirmieji Paminėjimai

Anykščių vardas yra hidroniminės kilmės vietovardis, kilęs nuo upelio vardo Anykšta. Pirmą kartą raštuose gyvenamoji vietovė Anykščių vardu minima 1442 m. lapkričio 7 dienos rašte kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras.

Tuo metu Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1427-1492) lankėsi savo dvare Anykščiuose ir čia surašė vieną savo dokumentą, pateikiamą Lietuvos metrikoje. XV a. antrojoje pusėje jau minimas ir Anykščių miestelis, vėliau - valsčius.

XVI a. pradžioje, po Kazimiero Jogailaičio sūnaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1460-1506) mirties, vyro jai dovanotame Anykščių dvare buvo apgyvendinta jo našlė kunigaikštienė Elena (Jelena Ivanovna, 1476-1513) - Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III duktė, keliolika metų buvusi Lietuvos stačiatikių bendruomenės globėja. Nuo to laiko iki šiol žinoma Anykščių stačiatikių bendruomenė.

XVI a. Anykščius dalijosi dvaras, kuriam priklausė didžioji dalis, ir klebonas, valdęs mažesniąją dalį, tos ribos buvo nustatytos 1507 m. 1516 m. dvaras su miesteliu įkeistas Radvilos Astikaičio anūkui Mikalojui Radvilai II (1470-1521). 1566 m. miestelis degė.

XIX a. minimas valstybinis dvaras, kuriam priklausė 98 dešimtinės žemės ir 44 dešimtinės miško, 1885 m. duomenimis, dvaras buvo išnuomotas valdytojui Kasperavičiui.

Anykščių panorama nuo bažnyčios bokšto

Miesto Teisės Ir Herbas

1792 m. sausio 17 d. paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732-1798) suteikė Anykščiams miesto teises (po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. jos buvo panaikintos) ir herbą. Herbe pavaizduotas savivaldos išvakarėse Anykščiuose pastatytas tiltas, papuoštas tiltų globėjo ir sergėtojo nuo vandens nelaimių Šv. Jono Nepomuko statula.

1970 m. rugpjūčio 24 d. buvo patvirtintas atkurtas Anykščių herbas, šventojo figūrą pakeitus mergina, laikančia dešinėje rankoje leliją, kairėje - atverstą knygą (autorius - dailininkas Vytautas Kalinauskas). 1992 m. lapkričio 4 d. įteisintas atkurtas istorinis Anykščių herbas su Šv.

Anykščių herbas

Tiltai

Tiltas per Šventąją Anykščių centre yra žinomas nuo XVIII a. pabaigos. Iki XX a. pradžios ties šia upės vieta buvo statomi mediniai tiltai, 1931-1932 m. pastatytas geležinis tiltas, pavadintas Vyskupo Antano Baranausko tiltu. 1944 m., karui baigiantis, jis buvo susprogdintas, jo vietoje pastatytas naujas gelžbetoninis tiltas, stovintis iki šiol.

Apie 1972 m. tiltas buvo išplatintas, 2007 m. - rekonstruotas, grąžinant jam ir Vyskupo A. Baranausko vardą. 1931 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Anykštos upelį, stovintis iki šiol.

Tiltas per Šventąją Anykščiuose

XIX-XX Amžius

XIX a. pirmojoje pusėje miestelis sparčiai augo, tuo metu susiformavo jo planinė struktūra, senamiestyje išlikusi iki šiol. Nuo 1993 m. Numalšinus 1831 m. sukilimą, miestelis priklausė Rusijos imperijos valstybės iždui. 1863 m. sukilimo metu čia veikė ginklų dirbtuvės.

1897-1899 m. pro Anykščius buvo nutiestas siaurasis (750 mm pločio vėžės) geležinkelis Panevėžys-Švenčionėliai. Tuo metu buvo pastatytas medinis tiltas, 1936-1937 m. - kniedytas geležinis 96 metrų ilgio trijų angų tiltas per Šventąją, apie 1901 m. - ir Anykščių geležinkelio stotis. Siaurojo geležinkelio ūkinė veikla sumenko ir nutrūko XX a. pabaigoje, šiuo metu jis naudojamas vien turizmo ir pramogų veiklai, vasaros sezono metu viešoji įstaiga "Aukštaitijos siaurasis geležinkelis" rengia reguliariuosius traukinio reisus maršrutais Anykščiai-Rubikiai ir Anykščiai-Troškūnai. Stotyje ir jos teritorijoje nuo 1999 m. veikia A. Baranausko ir A.

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis

1902 m. Anykščiuose buvo pastatyta medinė užtvanka, 1910 m. įrengtas vandens malūnas su pirmąja Aukštaitijoje ir antrąja Lietuvoje hidroelektrine. 1919-1920 m. Jono Karvelio iniciatyva užtvanka ir elektrinė buvo rekonstruota, paskui dar kartą rekonstruota 1947 m. ir iki 1969 m. tiekė Anykščiams elektrą. Senosios medinės užtvankos vietoje 1986 m.

Savivalda Ir Administracinis Skirstymas

1919-1947 m. Anykščiai buvo valsčiaus centras, priklausė Utenos apskričiai. 1919 m. liepos 7 d. į pirmąjį posėdį susirinkusi valsčiaus atstovų taryba, pirmininku išsirinkusi mokytoją Joną Puodžiūną, o viršaičiu - Juozapą Avižienį, pradėjo Anykščių savivaldos tradiciją. 1938 m. Anykščiams vėl buvo suteiktos miesto teisės bei pripažintas kurorto statusas (nuo 2007 m. - kurortinė vietovė).

1947 m. gruodžio 21 d. suformavus naują Anykščių apskritį, 1947-1950 m. Nuo 1950 m. birželio 20 d. iki šiol Anykščiai yra rajono centras. Dabartinė rajono teritorija buvo suformuota 1959-1962 m., panaikinus gretimus Troškūnų ir Kavarsko rajonus ir prijungus jų teritorijas, jos dydis - 1764,881 kvadratinio kilometro. Nuo 1995 m. Anykščių rajonas priklauso atkurtai Utenos apskričiai.

Nuo 1990 m. Anykščių rajone dabar dirba 10-osios kadencijos savivaldybės taryba. Anykščių rajono vadovais dirbo: 1990-1995 m. - Tarybos pirmininkas Antanas Gražys ir rajono valdytojas Algimantas Dačiulis, 1995-1997 ir 1997-2000 m. - meras Saulius Nefas, 2000-2001 m. - meras Leonas Alesionka, 2001-2003 ir 2003-2004 m. - meras Darius Gudelis, 2004-2007 m. - meras Alvydas Gervinskas, 2007-2011 ir 2011-2015 m. - meras Sigutis Obelevičius, 2015-2019 m. - meras Kęstutis Tubis, 2019-2023 m. - meras Sigutis Obelevičius. Dabar Anykščių rajono savivaldybės taryba iš 25 narių išrinkta 2023-2027 metų kadencijai, tiesiogiai išrinktas meras Kęstutis Tubis, vicemere nuo 2023 m. paskirta Audronė Savickienė, antruoju vicemeru nuo 2024 m. paskirtas Dainius Žiogelis, administracijos direktore nuo 2025 m.

Nuo 1995 m. iki šiol Anykščiai yra ir Anykščių seniūnijos, apimančios Anykščių miesto apylinkes, centras. Seniūnijai priklauso 101 kaimas ir 8 viensėdžiai, joje yra 3664 gyventojai (2011 m.). Nuo 2009 m. seniūnijoje yra 11 seniūnaitijų. Anykščių seniūnijos seniūno pareigas 2004-2019 m. ėjo ir nuo 2019 m. rugsėjo vėl eina Eugenijus Pajarskas.

Anykščių miesto seniūnijos nėra, nuo 2017 m. Anykščiai yra Anykščių regioninio parko, užimančio 16,3 tūkst. hektarų plotą, centras (nuo 1992 m.). Anykščiuose, istorinės miesto mokyklos pastate, 1997-2022 m. veikė regioninio parko direkcija (direktorius - Kęstutis Šerepka), nuo 2012 m. atvertas lankytojų aptarnavimo centras su modernia ekspozicija, pristatančia Anykščių regioninio parko vertybes. Ši įstaiga 2015 m. įrengė ir eksploatuoja Anykščių šilelio Medžių lajų tako kompleksą. Nuo 2022 m.

Religija: Katalikų Parapija Ir Bažnyčios

Apie 1442-1452 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kazimiero iniciatyva buvo įsteigta Anykščių katalikų parapija ir pastatyta pirmoji medinė Anykščių bažnyčia. 1514 m. jai buvo atnaujinta steigimo privilegija. XVI a. viduryje Anykščių bažnyčia buvo viena turtingiausių Vilniaus vyskupijoje - jos klebonijai priklausė apie 100 sodybų. 1566 m. gaisras sunaikino bažnyčios pastatą, bet jis netrukus buvo atstatytas. 1671 m. Anykščių bažnyčia dar kartą sudegė, bet buvo atstatyta iki 1677 m. Anykščių klebonijai 1673 m. be jurisdikos miestelyje priklausė Elmininkų palivarkas, Kalvelių, Liudiškių, Medžiuolių, Migonių, Miliūnų, Papiškių kaimai. XVII a.

1757-1768 m. Anykščių parapijos klebono Jono Dominyko Lopacinskio ir viceklebono Tado Milašiaus rūpesčiu bei pirmą kartą ne didikų, o parapijiečių lėšomis Anykščiuose buvo pastatyta vieno bokšto mūrinė vėlyvojo baroko stiliaus Jėzaus Nazaretiečio ir Šv. Onos bažnyčia (architektas Jonas Christupas Glaubitzas). Ji buvo kryžiaus plano, turėjo 5 altorius ir dvi koplyčias, o vietoj bokštų keturis jos frontonus puošė kryžiai. 1823 m. šalia buvo pastatyta ir balta mūrinė keturių aukštų klasicistinė varpinė.

1853 m. liepos pabaigoje Anykščių parapiją vizitavo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Anykščių parapijoje 1852-1862 m. buvo ypač propaguojama blaivybė, 1862 m. prie trijų pagrindinių kelių, vedančių į miestą, pastatyti trys Blaivybės kryžiai. Už tai prekybininkai ir smuklininkai kleboną Ferdinandą Stulginskį dažnai skundė caro valdžiai. 1863 m. pabaigoje iš F. Stulginskio už tai buvo atimtas kunigo titulas, dvarininko luomas, konfiskuotas jo turtas, o jis pats 8 metams išsiųstas į katorgą. Administratorius Julijonas Kelpšas 1864 m. iš Anykščių taip pat buvo ištremtas į Sibirą.

XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje senąją Anykščių bažnyčią ir parapiją kaip beneficiją valdė ne vietoje gyvenę klebonai: 1773-1790 m. - Adomas Stanislovas Naruševičius, 1790-1803 m. - Kazimieras Naruševičius. Nuo XIX a. pradžios parapiją pradėjo administruoti vietiniai dvasininkai: 1803-1805 m. - Cezaris Kazlauskas, 1806-1822 m. - Kazimieras Tarulevičius, 1823-1850 m. - Kletas Venckavičius (čia miręs ir palaidotas Anykščių parapijos kapinėse prie koplyčios), 1850-1863 m. - Ferdinandas Stulginskis, 1863-1864 m. - Julijonas Kelpšas, 1864-1865 m. - Juozapas Orda, 1865-1877 m. - Simonas Gutauskas, 1877-1886 m. - Justinas Mikolajevskis, 1886-1901 m.

XIX a. pabaigoje bažnyčia nebesutalpino tikinčiųjų. Klebono Ferdinando Ūselio ir vikaro Kazimiero Grinkevičiaus, vėliau juos pakeitusio klebono Juozapo Vembrės ir parapijiečių rūpesčiu bei lėšomis 1899-1909 m. Anykščiuose buvo pastatyta nauja mūrinė neogotikinė dviejų 84 metrų aukščio bokštų stačiakampio bazilikinio plano 64 metrų ilgio ir 36 metrų pločio trijų navų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (architektas Nikolajus Andrejevas).

Ruošiant aikštelę statybai, senoji bažnyčia, Žemaičių vyskupui Mečislovui Paliulioniui leidus, nugriauta 1896-1899 m., varpinė - pastačius naują bažnyčią. Kol bažnyčia buvo statoma, anykštėnai meldėsi 1861 m. statytoje kapinių koplyčioje ar tiesiog atvirame ore. 1909 m. lapkričio 1 d. naujoje bažnyčioje pirmąsias pamaldas surengė Žemaičių vyskupijos atstovas prelatas Antanas Pavilonis, o 1914 m. gruodžio 8 d. bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius (1861-1945).

Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. liepos 28 d. vokiečiai susprogdino bokštų viršutines dalis, kunigo Jono Šurnos rūpesčiu bokštai buvo uždengti laikinais stogeliais. 1917 m. buvo atstatyti laikini mediniai bokštai. 1928 m. kovo 5 d. kilus gaisrui, sudegė didysis altorius ir parapijos archyvo dalis. Klebono Juozapo Norvilos iniciatyva 1928-1929 m. bažnyčia suremontuota ir mūriniai bokštai atstatyti, bet paprastesni ir 3 metrais žemesni, todėl iki šiol yra 79 metrų aukščio. Anykščių bažnyčia yra aukščiausia Lietuvoje tarp dvibokščių kulto pastatų ir aukščiausias religinės paskirties pastatas.

1929 m. dešiniajame bokšte buvo įtaisyti trys nauji plieniniai varpai: Šv. Matas, Šv. Juozapas ir Šv. Jonas. 1930 m. rugpjūčio 25-27 dienomis, 1935 m. birželį ir 1948 m. liepą Anykščių parapiją vizitavo Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. 1934 m. kunigo J. Norvilos rūpesčiu bažnyčioje buvo sumontuoti šešių registrų šešių balsų vargonai (autorius - Otas Kratokvilas), kurie nuo 2000 m. naudojami kaip papildomi.

1956 m. birželio 10 d. degė kairysis bažnyčios bokštas, 1957 m. jis buvo atstatytas pagal inžinieriaus Pranciškaus Markūno skubiai parengtą projektą. Vienas žymiausių XX a. Anykščių klebonų buvo filosofijos mokslų daktaras Juozapas Čepėnas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jis suremontavo kleboniją. Kanauninko Petro Raudos iniciatyva ir rašytojui Antanui Vienuoliui parėmus, 1957 m. Klebono Alberto Talačkos pastangomis ar jam pritariant Anykščių bažnyčia XX a. 8-9 dešimtmečiais buvo papildyta didelės meninės vertės profesionalaus meno kūriniais: vitražu virš paradinių durų "Šv. Matas evangelistas" (autorė - Marija Anortė Mackelaitė, meistras Zigmas Laurinaitis, pirmasis Lietuvos bažnyčiose stiklo luitų vitražas, 1972 m.), 13 vitražų centrinės navos šoniniuose ir galiniuose languose (autorė - Marija Anortė Mackelaitė, meistras Zigmas Laurinaitis, 1971-1988 m.), paveikslais "Šv. Kazimieras" ir "Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis" (autorius - dailininkas Vaidotas Žukas, 1987 m.), Konstantino Sirvydo biustu (autorius - skulptorius Jonas Meškelevičius, 1988 m.) ir Klemenso Kairio bareljefu (autoriai - skulptorius Leonas Žuklys ir tautodailininkas Liudas Tarabilda, 1982 m.).

Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Minint A. Anykščių bažnyčios šventorių juosia akmenų mūro tvora. Joje A. Talačkos iniciatyva jos stulpų nišose buvo įtaisytos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės (autorius - tautodailininkas Rimas Idzelis, 1982-1988 m.). Šventoriuje yra Anykščių parapijoje tarnavusių kunigų Ferdinando Ūselio, Juozapo Norvilos, Jono Uoginto, Jurgio Žitkevičiaus, Antano Vaškevičiaus, Broniaus Žilinsko ir iš Anykščių parapijos kilusio kunigo Alfonso Gražio kapai su skulptūriniais antkapiniais paminklais. 1986 m. šventoriuje už bažnyčios buvo pastatytas skulptūrinis paminklas žymiųjų anykštėnų tėvams atminti (autorius - skulptorius Antanas Kmieliauskas), 1987 m. priešais bažnyčią iškilo Misijų kryžius (autorius - tautodailininkas Kazimieras Nemanis), 1988 m. - Tremtinių kryžius (autorius - tautodailininkas Alvydas Seibutis), 2020 m. - paminklinė kompozicija Lietuvos nepriklausomybės 1919-1920 m. kovų savanoriams, 2021 m. - paminklinis kryžius pokario kovų moterims - anykštėnėms partizanėms ir ryšininkėms.

1998 m. Anykščių bažnyčioje klebono Stanislovo Krumpliausko iniciatyva buvo sumontuoti trijų manualų 45 balsų vargonai, pagaminti dar 1887 m. ir atgabenti iš Sauthemptono (Didžioji Britanija). Minint bažnyčios statybos pabaigos 100-metį, iš šventoriuje užaugusios ir nudžiūvusios apie 400 metų amžiaus guobos kamieno medžio drožėjas Jonas Tvardauskas sukūrė jubiliejinį paminklą "Šv. Matas" (2009 m.).

Dešiniajame bažnyčios bokšte sumontuoti metaliniai laiptai, vedantys į 31,5 m aukštyje įrengtą panoraminę Anykščių miesto apžvalgos aikštelę (2012 m.). Dabar Anykščių parapija yra Panevėžio vyskupijos Anykščių dekanato centras. Svarbiausia parapijos šventė yra Šv. Onos atlaidai liepos 26 d., švenčiami paskutinį liepos sekmadienį. Kitos šventės: Šv. apaštalo evangelisto Mato atlaidai rugsėjo 21 d. ir Šv. Kazimiero atlaidai kovo 4 d., Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė gruodžio 8 d. 2019 m. balandžio 26-28 d. Dabartinę Anykščių bažnyčią administravo kunigai: 1901-1914 m. - Juozapas Vembrė, 1914-1915 m. - Jonas Vodopalas, 1915-1918 m. - Jonas Šurna, 1918-1928 m. - Juozapas Butėnas, 1928-1938 m. - Juozapas Norvila (čia miręs ir palaidotas Anykščių bažnyčios šventoriuje), 1938-1945 m. - Juozapas Čepėnas, 1945-1946 m. - Petras Galkus, 1946-1947 m. - Antanas Rameikis.

UAB "Anykščių komunalinis ūkis"

Anykščių komunalinis ūkis, UAB (kodas 154111083) buvo įkurta 1990-11-15. Pagrindinė įmonės veikla yra atliekų tvarkymas. Įmonę valdo 1 akcininkas (įmonė). 2024 metais Anykščių komunalinis ūkis, UAB pardavimo pajamos siekė 3 025 093 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 33 672 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 98. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žemiausia. Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra komunalinės paslaugos.

Šiuo metu Anykščių komunalinis ūkis, UAB įsikūrusi adresu Gegužės g. 1. Susisiekti el. paštu galima adresu el. paštas. 2025 m. įmonė valdo 23 automobilius (22 priklauso, 1 išperkamas/nuomojamas). 2025 m. įmonės turtas siekė 1 563,71 €.

UAB Anykščių Komunalinis Ūkis Profsąjunginė Organizacija (kodas 300042970) buvo įkurta 2004-07-23. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu UAB Anykščių Komunalinis Ūkis Profsąjunginė Organizacija įsikūrusi adresu Gegužės g.

Pagrindiniai UAB "Anykščių komunalinis ūkis" duomenys

tags: #anyksciu #butu #ukis