Daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų istorija siekia dar senovės Romos laikus, kai būdavo statomi daugiau nei dešimt aukštų siekiantys daugiabučiai. Tačiau dėl tuometinių nepakankamai išvystytų statybų ir gaisrinės saugos technologijų viduramžiais ir vėliau pamažu daugelyje šalių įsivyravo aukštingumo ribojimai - buvo draudžiama statyti aukštus gyvenamosios paskirties pastatus.
Gana griežti ribojimai buvo taikyti iki pat XIX a. pab.-XX a. pr., kuomet atsiradus naujoms statybų technologijoms aukštingumo ribojimai buvo atlaisvinti. Ypač aukšti daugiabučiai pradėjo populiarėti po Antrojo pasaulinio karo.
„JAV ir Europoje antroje XX a. pusėje vyko sparti urbanizacija ir reikėjo miestuose greitai sukurti daug būstų, suteikiant galimybes apgyvendinti į miestus besikeliančius žmones. Keliolika aukštų siekiantys gyvenamieji namai tapo puikia išeitimi. Šis procesas vyko ir tuometinėje sovietinėje Lietuvoje, tačiau tiek Vakaruose, tiek Sovietų sąjungoje dauguma tuometinių daugiaaukščių nebuvo labai patrauklūs ar kokybiški ir kurį laiką jų populiarumas buvo išblėsęs.
Dabar matome ne tik itin aukštų gyvenamųjų namų atgimimą, bet ir jų perėjimą į visai kitą lygį. Naujai kuriami daugiaaukščiai yra kaip niekada aukšti, išsiskiria savo architektūra, taikomomis technologijomis, kokybe ir siūlomomis papildomomis naudomis gyventojams“, - sako Kornelija Kazlauskytė, „Omberg“ projektų direktorė.
Aukščiausi gyvenamieji pastatai pasaulyje
Trimis aukščiausiais gyvenamaisiais pastatais pasaulyje gali pasigirti Niujorkas.
- Pirmoje vietoje - 2014 m. pradėtas statyti 134 aukštų dangoraižis „Central Park Tower“, kurio statybų pabaiga numatyta šiemet. Šio pastato aukštis - 472 metrai, jame yra 179 prabangūs ir erdvūs butai. Skelbiama, kad butų kainos čia siekia nuo 6,3 mln. JAV dolerių (5,3 mln. eurų).
- Antras aukščiausias gyvenamasis pastatas - 84 aukštų ir 435 m aukščio dangoraižis „111 West 57th Street“.
- Paskui jį seka dar vienas Niujorko pasididžiavimas, tai - 425 m aukščio ir 88 aukštų dangoraižis „432 Park Avenue“.
Aukščiausių gyvenamųjų pasaulio pastatų penketuką užbaigia du Dubajaus kūriniai. Tai 2017 m. baigtas statyti 101 aukšto ir 425 m aukščio dangoraižis „Marina 101“ ir 2012 m. atidarytas 413 m „Princess Tower“, turintis taip pat 101 aukštą.
Aukščiausias Lietuvos gyvenamasis pastatas
Lietuvoje aukščiausias gyvenamasis pastatas priklauso Klaipėdai. Čia stovi 112 m aukščio ir 34 aukštų daugiabutis „Pilsotas“. Istorinės kuršių žemės vardu pavadintas pastatas buvo pabaigtas statyti 2007 m. Klaipėda taip pat gali pasigirti ir kitais itin aukštais gyvenamaisiais namais - tai trys 2009 m. baigti statyti BIG daugiaaukščiai, kurių aukštis siekia nuo 73 iki 82 metrų ir „K ir D“ kompleksas, skaičiuojantis 72 m aukštį.
Vilniuje aukščiausias gyvenamasis pastatas įsikūręs Konstitucijos prospekto urbanistinėje kalvoje - tai 2019 m. užbaigtas „Tower“ projektas, kurio aukštis siekia 99 metrus. Antras aukščiausias gyvenamasis pastatas - Naujamiestyje 2006 m. baigtas 96 m aukščio „Helios City“. Trečias - Konstitucijos pr. 9 esantis 95 m aukščio daugiabutis.
Sostinėje, be Konstitucijos prospekto, urbanistinė kalva formuojasi ir Viršuliškėse. Čia 2006 m. iškilo du 74 m aukščio gyvenamieji namai „Viršuliškių porelės“, šalia kurių šiuo metu statomi dar du 20-ies aukštų 70 m aukščio gyvenamojo tipo dangoraižiai „Skylum“.
Daugiau nei vien panorama
„Daugumos daugiaaukščių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje privalumas - plačiai besidriekianti miesto panorama, daug į butus patenkančios šviesos, mažiau iš gatvės girdimo triukšmo, tačiau šiuolaikiniai dangoraižio tipo būstai stengiasi pasiūlyti gyventojams daugiau naudų“, - pasakoja K. Kazlauskytė.
Pavyzdžiui, aukščiausias gyvenamasis pastatas pasaulyje „Central Park Tower“ be išskirtinių būstų suteikia gyventojams ir sporto salę, vidaus ir lauko baseinus, privatų klubą, bendrą terasą ir kitus privalumus.
„Kurdami „Skylum“ projektą žiūrėjome, ką siūlo dangoraižių kūrėjai tokiose miestuose, kaip Niujorkas, Londonas. Visų pirma, tai yra įdomus eksterjeras, bendros erdvės, terasos ant dangoraižio stogo. Kiti aspektai - kūrybiškas laiptinės išnaudojimas, įvairių paslaugų, kurios būtų patogios dangoraižių gyventojams pritraukimas į pirmuosius aukštus, gamtai draugiškų elementų įliejimas į dangoraižio vidų ir aplinką“, - aiškina K. Kazlauskytė.
Tiesa, „Omberg“ atstovė pažymi, kad statant itin aukštus pastatus taip pat ypač daug dėmesio reikia skirti pastato konstrukcijoms ir inžinerijai.
„Projektuojant daugiaaukštį svarbu užtikrinti, kad pastatas nepaisant savo aukščio būtų itin stabilus, jame nebūtų justi vibracijos, pajūryje reikia įvertinti galimą didelio vėjo poveikį. Šiuolaikinės technologijos ir inovatyvūs konstrukciniai sprendimai leidžia užtikrinti pastato stabilumą, sandarumą, aukštą energetinį efektyvumą ir tuo gyventojams garantuoti aukščiausio lygio gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, „Skylum“ statome pasitelkdami naujosios kartos surenkamas gelžbetonines konstrukcijas, o nuo didesnio vėjo ir kritulių apsaugos dalinai įstiklintos balkonų lodžijos“, - vardija K.
Spalio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybė pritarė modernaus 29 aukštų daugiafunkcio pastato Lvivo g. 38, kurį vysto nekilnojamojo turto plėtotojas RELEVEN, projektiniams pasiūlymams. Šis 115 metrų aukščio statinys, įsikursiantis Lvivo gatvėje, taps vienu aukščiausių sostinėje ir jungs gyvenamosios ir viešbučių paskirties bei prekybos ir paslaugų erdves. Pastatas bus pavadintas „Vertical“.
Daugiafunkcis dangoraižis, kurį sudarys 29 ir 4 aukštų korpusai, užims 17 900 kv. m bendro ploto, iš kurio 7 100 kv. m bus skirti biurams, įsikursiantiems nuo 2 iki 11 aukšto. Nuo 12 iki 18 aukšto suplanuota viešbučio erdvė, kurioje bus apie 105 numerius, užimsiančius 4 250 kv. m. Aukščiausiuose pastato aukštuose, nuo 19 iki 29 aukšto, bus įrengti butai, kurių bendras plotas sieks 6 500 kv. m, o kiekvienas jų bus nuo 2 iki 5 kambarių.
Projektas išsiskirs savo vertikaliai diversifikuota struktūra - tai reiškia, kad skirtingos funkcijos bus integruotos viename pastate, sukuriant biurų, gyvenamųjų erdvių ir viešbučio sinergiją. „Vertical“ taps pirmuoju tokios struktūros nekilnojamojo turto projektu Vilniaus centre. Šis lietuvių architektų biuro „Architektūros kūrybinė grupė“ suprojektuotas išskirtinis objektas tarptautiniame architektūros konkurse buvo pripažintas geriausiu.
Guido Wolfas, RELEVEN tvarumo ir inovacijų direktorius, sako, kad pastatas taps didžiausiu Vilniaus verslo centro „Europa“ kaimynu. Būsimieji pastato šeimininkai naudosis ne tik moderniomis biurų erdvėmis, bet ir sporto salėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, kitomis poilsio zonomis.
„Vertical“ projektas pasižymės ir funkcionalumu, ir tvarumu. Pastatas bus projektuojamas pagal aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus, o jo architektūriniai sprendimai leis sumažinti energijos suvartojimą. Naudotojams tai reiškia ne tik komfortą, bet ir mažesnes eksploatacines išlaidas“, - dalijasi G. Wolfas.
Anot jo, atsižvelgiant į miesto poreikius, buvo sukurtas projektas, kuriame „Vertical“ taps modernia erdve darbui, miesto svečiams suteiks galimybę apsistoti viešbutyje, o vilniečiams pasiūlys aukštos kokybės apartamentus.
Ispanijoje, Benidorme, po 17 metų trukusių nesėkmių pagaliau baigtas statyti milžiniškas „Intempo“ dangoraižis. Tai aukščiausias daugiabutis namas Europoje. Jo aukštis - 187 metrai. Pastatą sudaro du 47 aukštų bokštai, į kuriuos pakilti galima greičiausiu liftu Ispanijoje - jis kyla 4,2 m per sekundę greičiu ir viršutinį aukštą gali pasiekti per 52 sekundes. Viršuje bokštus jungia milžiniškas kūgis, kuriame įrengti penthouse tipo apartamentai. Jų kaina yra apie 2 mln. eurų, o likusių butų kainos prasideda nuo 257 tūkst.
Pasak nekilnojamojo turto agentų, parduodančių būstus dangoraižyje, 100 iš 256 „Intempo“ butų buvo parduoti iš anksto. Apie 60% jų rezervavo ispanai, o likusius - rusai, skandinavai, vokiečiai ir belgai. Anot „The Guardian”, dangoraižis „Intempo” perėjo per daugybę rankų, kol galiausiai dabartinis savininkas fondas SVPGlobal sumokėjo 60 mln. eurų, išpirkdamas objektą iš banko „Sareb”, kuriam atiteko po skolų prispausto statytojo bankroto.
2015 m. žiniasklaida rašė, jog šis dangoraižis, pradėtas statyti 2006 m., tapo savotišku paminklu statybų bumui Ispanijoje, sukėlusiam ekonominę krizę. Jo statybų pabaiga buvo numatyta 2009 m., tačiau statytojas bankrutavo ir nebaigtą prabangių apartamentų kompleksą perėmė bankas „Sareb”.
2013 m. teismas leido dangoraižį parduoti aukcione, kad būtų padengtos skolos. Tuo metu pastatas buvo vertinamas apie 90 mln. Eurų.
2015 m. buvo parduota vos 30% dangoraižyje esančių butų.
Naujajame dangoraižyje suprojektuoti 287 butai, įspūdingos mansardos, įvairios poilsio ir verslui skirtos patalpos. Statinio dizainas buvo kuriamas atsižvelgiant į saulės kelią danguje, todėl visus langus pasiekia dienos šviesa. Čia įrengtos keliaaukštės mansardos, iš kurių galima grožėtis kvapą gniaužiančia miesto panorama. Pastato langai yra savaime besivalantys, jie sumontuoti besikeičiančiais kampais, todėl žaismingai meta šešėlius ir atspindi šviesą įvairiomis kryptimis.
„Zlota 44“ suprojektuoti itin įvairių dydžių butai. Jų dydis svyruoja nuo 62 iki 300 kvadratinių metrų. Tuo tarpu mansardos ir keli per visą aukštą įrengti apartamentai siekia net iki 930 kvadratinių metrų. Joje suprojektuotas didžiausias Lenkijoje privatus 25 metrų plaukimo baseinas. Rūsyje įrengtas vyno rūsys su kontroliuojama temperatūra, kuriame galima saugoti apie 10 000 vyno butelių. Dangoraižio apačioje veikia 9 aukštų automobilių stovėjimo aikštelė, gyventojų patogumui taip pat veikia durininkų tarnyba.
D. Libeskindas yra vienas žymiausių pasaulio architektų. Tarp garsiausių jo darbų - Žydų muziejus Berlyne, Metropoliteno universiteto Doktorantūros centras Londone, M. Volio centras Barlano universitete Tel Avive. 2003 m. D. Libeskind tapo vyriausiuoju Niujorko Pasaulio Prekybos Centro atstatymo architektu.
Įdomūs faktai apie kitus pasaulio dangoraižius
Žemiau pateikiami įdomūs faktai apie kitus pasaulio dangoraižius:
- 10 VIETA. CITIC Tower (China Zun): 108-is pastato aukštus išsidalino biurų patalpos, labai prabangūs apartamentai ir viešbutis. Pakilusiems iki paties viršaus tikrai nebus nuobodu, nes ant stogo įrengtas žaliuojantis stogas. Oficialiai pastatas vadinasi „CITIC Tower“, tačiau tiek vietiniams tiek pasauliui pastatas pristatomas „China Zun“ pavadinimu. Po pastato atidarymo išleido draudimą Pekine statyti pastatus aukštesnius nei 180 metrų.
- 9 VIETA. Tiandzinas, Kinija: Antras aukščiausias pastatas Tiandzine, Kinijoje. Jame įsikūrė biurai, viešbutis, prabangūs apartamentai. Labiausiai gluminanti pastato savybė - viso labo 97 aukštai.
- 8 VIETA. Kinija: Dar vienas tipinis milžiniškos Kinijos ekonominės galio statinys, kuriame rasime prekybos centrus, biurus, prabangius apartamentus ir viešbutį. Šių metų rugsėjį, Gineso rekordų knyga, šį pastatą įtraukė kaip turintį pačius greičiausius pasaulyje liftus. „Hitachi“ specialistai sugebėjo sukurti įrangą leidžiančią kelti kabinas 75,6 km/h greičiu.
- 7 VIETA. Freedom Tower (Laisvės bokštas): Dangoraižio aukštis, išreikštas pėdomis, yra 1776. Būtent 1776 metų liepos 4-ą dieną buvo pasirašyta „Nepriklausomybės deklaracija“.
- 6 VIETA. Pietų Korėja: Aukščiausias pastatas Pietų Korėjoje. Nuo pat dangoraižio atidarymo pastatas naudojamas švęsti svarbiausias šventes. Nuo jo šaudomi oficialūs Naujųjų metų fejerverkai.
- 5 VIETA. Tiandzinas, Kinija: Pastatas šiuo metu vis dar statomas. Pavadinime esantis skaičius 117 nėra tik grožio elementas, pastato savininkai visiems juo praneša, kad jų dangoraižis turės net 117 aukštų.
- 4 VIETA. Kinija: Dangoraižis didžiuojasi šiuo metu pačia aukščiausia pasaulyje apžvalgos aikštele. Jį įsikūrusi 556 metrų aukštyje.
- 3 VIETA. Saudo Arabija: 43 metrų dydžio ciferblatas leidžia įžiūrėti jo rodomą laiką net iki 25 kilometrų atstumu. Norintieji pamatyti iš viršaus Didžiąją Mekos mečetę , turi aplankyti šį pastatą.
- 2 VIETA. Kinija: Aukščiausias pastatas Kinijoje. Aukščiausias besisukančios formos dangoraižis. Aukščiausias tradicinės konfigūracijos dangoraižis. Įdomu tai, kad jo stogas užbaigtas parapeto struktūra. Ši, įprastai neaukšta, dekoratyvinė sienelė šiame dangoraižyje siekia „kuklius“ 49 metrus.
- 1 VIETA. Burj Khalifa: „Burj Khalifa“ neminimas prie gražiausių pastatų, tačiau dizainas išskirtinis. Į apačią smarkiai platėjantis dangoraižis buvo projektuotojams tekusios labai rimtos problemos sprendimo raktas. Statybų aikštelė tiesiogine prasme buvo smėlio dėžė. Paremiančios pagrindinę viršūnę atbrailos balansuoja pastatą neleidžiant jam per daug pasvirti, kas grėstų tokio aukščio statiniui visišku subyrėjimu.
Verslo centras "Europa" Vilniuje
„Europa“ verslo centras įsikūręs naujajame Vilniaus centre, Konstitucijos pr. 7. Tai miesto arterija, kurioje susiburia verslo sektoriaus lyderiai ir viešojo sektoriaus organizacijos. Nuolat atsinaujinančiame verslo centre yra net 1 000 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
Viskas, ko reikia yra „Europoje“. Verslo centro ir prekybos centro draugystė sukuria neabejotiną patogumą tiems, kurie ČIA. „Europa“ verslo centro biurai - kupini gyvybės. ČIA rasite tai, ko ieškote. „Europa“ verslo centro biuruose patogiai gali įsikurti tiek maži, tiek dideli verslai. Savo klientais ir jų biurais rūpinamės kasdien, į klausimus atsakome greitai ir profesionaliai.
Lietuvos aukščiausias dangoraižis yra Vilniuje, „Europa“, viso labo tik 148,3 metrai.
tags: #apartamentai #europos #dangoraizyje