Pastaraisiais dešimtmečiais gerokai išpopuliarėjo vaizdo kamerų įrengimas darbo vietose, daugiabučiuose ir kitose vietose. Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, darbinių funkcijų kontrolę ar darbo kokybę.
Darbdaviams leidžiama įdiegus tam tikras taisykles, vykdyti vaizdo stebėjimą teisėtais tikslais. Tokie teisėti tikslai gali būti, pavyzdžiui, vaikų apsauga darželyje ar mokykloje arba darbdavio nuosavybės apsauga nuo galimų vagių. Tačiau vaizdo kameros neturėtų būti įrengtos darbuotojų kabinetuose (patalpose) arba itin privataus pobūdžio vietose, pavyzdžiui, tualetuose.
Šiame straipsnyje aptarsime esminius reikalavimus, kuriuos būtina žinoti vykdant vaizdo stebėjimą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Teisinis pagrindas ir bendrieji principai
Pagrindinis dokumentas, kuris reglamentuoja vaizdo stebėjimą, yra ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas papildo BDAR nuostatas mūsų šalies teisiniame kontekste.
Visų pirma, svarbu prisiminti, jog vaizdo stebėjimui keliami bendrieji BDAR reikalavimai, t. y. turi būti laikomasi BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo ir kitų principų, o vykdomas asmens duomenų rinkimas turi būti pagrįstas bent viena asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga (įprastai vaizdo stebėjimas motyvuojamas būtent savo ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų siekimu (BDAR 6 str. 1 d. f p.). Tai reiškia, jog vaizdo stebėjimas turi būti pagrįstas nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir neatliekamas su šiais tikslais nesuderinamu būdu.
Tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni, vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas.
Jei stebėjimo kameros apima viešąsias erdves ar bendrojo naudojimo patalpas, privalote laikytis visų BDAR ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų: turėti aiškų tikslą, viešai pranešti apie vaizdo stebėjimą, užtikrinti duomenų saugumą ir pan.
Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklės
Vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas:
- Vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis
- Vaizdo duomenų saugojimo terminas
- Priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos
- Techninės ir organizacinės saugojimo sąlygos
- Vaizdo duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka
- Kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui
Šiuos ir panašius dalykus privaloma aiškiai aprašyti vaizdo duomenų tvarkymo taisyklėse, bei šių taisyklių sąlygas įgyvendinti ir vykdyti.
Vaizdo stebėjimo priemonių įrengimo reikalavimai
Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą:
- vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina;
- būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina.
Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu.
Atliekant vaizdo stebėjimą labai svarbu įvertinti stebėjimo laiką, zoną ir nuspręsti, ar tikslui pasiekti būtina stebėti visą patalpą ar teritoriją, ar pakanka tik dalies, taip pat priimti sprendimą, ar būtinas vaizdo stebėjimo išsaugojimas, o gal pakanka tik tiesioginio vaizdo stebėjimo be įrašymo.
Duomenų kiekio mažinimo principas
BDAR ir Lietuvos asmens duomenų apsaugos teisinis reglamentavimas akcentuoja „duomenų kiekio mažinimo principą“. Turi būti renkama tiek duomenų, kiek būtina pasiekti tikslui. Neturėtų būti nebūtinų funkcijų, pvz., neribotas kamerų judėjimas, vaizdo mastelio didinimo galimybės, radijo signalo perdavimas, analizė ir garso įrašai.
Informavimas apie vaizdo stebėjimą
Būtina aiškiai informuoti žmones, kad jie patenka į filmuojamą zoną. Duomenų valdytojui kyla pareiga apie vykdomą vaizdo stebėjimą darbuotojus supažindinti pasirašytinai ar kitu informavimą įrodančiu būdu. Kitiems asmenims iš anksto, dar prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, turi būti lengvai, prieinamai ir glaustai, aiškia ir paprasta kalba suteikta visa su vaizdo stebėjimu susijusi informacija (BDAR 13, 14 str.).
Dažniausiai tai daroma pakabinant ženklą su užrašu gerai matomoje vietoje, kad vykdomas vaizdo stebėjimas. Įspėjamajame ženkle turėtų būti pavaizduotas vaizdo stebėjimo kameros simbolis, vartojama tos šalies, kurioje vyksta vaizdo stebėjimas, kalba, o naudojamas šriftas - aiškus ir įskaitomas. Informacija ženkle turėtų būti išdėstyta taip, kad duomenų subjektas, prieš patekdamas į stebimą teritoriją, galėtų lengvai atpažinti stebėjimo aplinkybes (maždaug akių lygyje).
Informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą turėtų būti išdėstyta taip, kad duomenų subjektas, prieš patekdamas į stebimą teritoriją, galėtų lengvai atpažinti stebėjimo aplinkybes (maždaug akių lygyje) bei įvertinti kameros filmuojamą plotą. Informacinėse lentelėse turi būti pateikiama ši informacija: juridinio asmens pavadinimas, kontaktinė informacija, asmens duomenų tvarkymo tikslas, nuoroda į informacijos šaltinį, kur būtų galima gauti detalesnę informaciją.
„Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik informacinės lentelės su vaizdo stebėjimo kameros simboliu pakabinimas, be nurodytos informacijos pateikimo, nėra tinkamas ir BDAR nuostatas atitinkantis duomenų subjektų informavimas“, - nurodė advokatė.
Tačiau, atsižvelgiant į gausų šios informacijos kiekį ir siekiant nesukelti informacinio nuovargio, duomenų valdytojas gali pasitelkti kelių lygių metodą. Tokiu būdu, esminė su vaizdo stebėjimu susijusi informacija turėtų būti pateikiama informacinėje lentelėje (pirmasis lygmuo), o likusi dalis - pagal šioje lentelėje pateiktą nuorodą surandant internete ar susisiekiant nurodytais kontaktais (antrasis lygmuo).
Pavyzdžiui, gairėse nurodoma, kad asmenys negali tikėtis, kad duomenys bus įrašomi ir saugomi tam tikrą laikotarpį, todėl jei duomenys yra išsaugomi - būtina nurodyti duomenų saugojimo terminą ar kriterijus jam nustatyti. Priešingu atveju būtų laikoma, kad vaizdas nėra įrašomas ir saugomas, t. y. yra vykdomas gyvas stebėjimas.
Apibendrinant šiuo pokyčius, galima teigti, kad vaido stebėjimui taikomi griežtesni teisėtumo reikalavimai, kadangi būtina pagrįsti tikrai egzistuojantį teisėtą interesą vykdomam vaizdo stebėjimui, grindžiamą faktiškai įvykusiais incidentais.
Duomenų saugojimo terminai
BDAR ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) rekomenduojama vaizdo įrašus saugoti tik tiek laiko, kiek objektyviai būtina apsaugos tikslams (dažniausiai iki 30 dienų). Jei susidūrėte su tam tikru incidentu, pvz., vagyste, tuomet įrašai gali būti saugomi ilgiau.
Vaizdo įrašai saugojami 30 d., o po to šių Taisyklių nustatyta tvarka sunaikinami, išskyrus atvejus, kai yra pagrindo manyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas nusižengimas, darbo drausmės pažeidimas, daroma nusikalstama veika ar kiti neteisėti veiksmai (iki atitinkamo tyrimo ir (ar) bylos nagrinėjimo pabaigos).
Jeigu vaizdo įrašų duomenys naudojami kaip įrodymai civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje byloje ar kitais įstatymų nustatytais atvejais, vaizdo duomenys gali būti saugojami tiek, kiek reikalinga šiems duomenų tvarkymo tikslams, ir sunaikinami nedelsiant, kai tampa nebereikalingi.
Atsižvelgiant į BDAR įtvirtintus saugojimo trukmės apribojimo bei duomenų kiekio mažinimo principus turto apsaugos tikslu neturėtų būti saugomi ilgiau nei keletą dienų. Kuo ilgesnis duomenų saugojimo terminas, tuo daugiau ir detalesnės argumentacijos dėl vaizdo stebėjimo reikalingumo ir tikslų bus privaloma, ypač jei vaizdo duomenų saugojimo terminas viršija 3 kalendorines dienas.
Kai prieš savaitgalius ar po jų seka šventinės dienos, šiam laikotarpiui vaizdo stebėjimo duomenų saugojimas gali būti prailginamas, kad šiuo metu įrašyti vaizdo stebėjimo duomenys nebūtų ištrinti, jei įmonė ar valdžios institucija šiomis dienomis nedirba.
Jeigu vaizdo įrašas turi būti išsaugotas ilgesnį nei šiose Taisyklėse nurodytą laikotarpį, išsaugojimu suinteresuotas asmuo (pavyzdžiui, asmuo, atliekantis ikiteisminį tyrimą) pateikia įmonei raštišką prašymą, kuriame turi būti nurodyta, kokį vaizdo įrašą (nurodant datą ir laiką), kokiam laikotarpiui ir dėl kokių priežasčių prašoma išsaugoti. Sprendimą išsaugoti ar neišsaugoti vaizdo įrašą ilgesniam laikotarpiui priima įmonės vadovas, atsakingas už vaizdo duomenų tvarkymą.
Vaizdo įrašas yra sunaikinamas, kai tik išnyksta priežastys, dėl kurių jo sunaikinimas buvo atidėtas. Jeigu vaizdo duomenų įrašas reikalingas tyrimui, ši informacija gali būti ištrinta tik subjekto, kuris, turėdamas tam teisę paprašė ją saugoti, nurodymu ar pasibaigus nustatytam terminui.
Duomenų subjektų teisės
Galiausiai, svarbu nepamiršti, jog vykdomo vaizdo stebėjimo metu duomenų subjektui suteikiama teisė susipažinti su apie jį renkamais duomenimis. Duomenų subjekto teisės įgyvendinamos vadovaujantis Įmonės vadovo patvirtintomis Duomenų subjekto teisių įgyvendinimo taisyklėmis.
Pateikus prašymą dėl vaizdo įrašo kopijos gavimo, toks prašymas turėtų būti tenkinamas taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis kitų asmenų teisėms ir laisvėms (kopijoje neturėtų matytis kitų duomenų subjektų veidų, jie turėtų būti užtušuojami ir pan.). Be to, duomenų subjektas BDAR pagrindu taip pat gali išreikšti nesutikimą, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi. Tokiu būdu, nesutikimą pareiškusio asmens duomenų tvarkymas turėtų būti sustabdytas, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas galėtų įrodyti, jog vaizdo duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves.
Pasak teisininkės, nors vaizdo stebėjimas gali padėti laiku užkirsti kelią žalos sveikatai ar nuosavybei kilimui, būtina užtikrinti, jog toks asmens duomenų tvarkymo būdas neprieštarautų BDAR įtvirtintiems reikalavimams.
Svarbu: Nefilmuokite svetimų privačių teritorijų be jų savininkų sutikimo, pvz., kaimynų langų.
Pagrindiniai punktai, kuriuos reikia įgyvendinti prieš pradedant vaizdo stebėjimą:
- Prieš pradedant vaizdo stebėjimą, būti atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, kurio metu būtų įsivertintas asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis teisėtumas, duomenų rinkimo apimties ir saugojimo terminų būtinumas ir proporcingumas siekiant atskirų nustatytų tikslų.
- Informacijos pateikimas vaizdo stebėjimo vietoje.
- Duomenų kiekio mažinimo principo įgyvendinimas.
- Įrašų saugojimo laikotarpis.
- Asmens duomenų tvarkytojus pasitelkimas.
Apibendrinant, vaizdo stebėjimas yra galinga priemonė, tačiau ji turi būti naudojama atsakingai ir laikantis visų teisinių reikalavimų. Tik tokiu atveju galime užtikrinti tiek savo, tiek kitų asmenų saugumą ir privatumą.
tags: #apie #planuojamas #sumontuoti #kameras #turi #buti