Apleistų Pastatų Mokestis Savivaldybėse: Iššūkiai ir Sprendimai

Apleisti ir neprižiūrimi pastatai neretai tampa opia problema Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Ši problema egzistuoja ne pirmus metus, o turimos poveikio priemonės tokių pastatų savininkams dažnai yra nepakankamos. Siekiant spręsti šią problemą, savivaldybės taiko nekilnojamojo turto (NT) mokestį, o apleistiems pastatams gali būti taikomi didesni tarifai.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifų Ypatumai

Esmė tame, kad dokumentu yra nustatomos kriterijų ribos, kuriais pripažįstama nekilnojamą turtą esant apleistu. Taip pat yra toks kriterijus, kaip nesilaikymas statinio techninės priežiūros reikalavimų. Nežiūrint į griežtėjantį Savivaldybės tarnautojų toną apleistų pastatų savininkų atžvilgiu, numatytos ir tam tikros išlygos pastariesiems. Jomis bus galima pasinaudoti ir išvengti maksimalaus nekilnojamo turto mokesčio.

Tai kompetentingų tarnybų nustatyti kai kurie apribojimai naudotis nekilnojamu turtu, kai tretieji asmenys suniokojo turtą. Pastarosios išlygos yra apibrėžtos šešių mėnesių terminu. Tad suprantamas siekis pažaboti galimus gudravimo atvejus.

Diskutuojant apie maksimalaus nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymo ypatumus, vieno politiko lūpomis nuskambėjo frazė, kad šis tarifas negali būti taikomas gyvenamiesiems pastatams. O kaip yra iš tikrųjų? Lietuvos valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad „Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento (iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Taigi, klausimas dėl gyvenamosios paskirties pastatų - klausimas Savivaldybės administracijos rankose. Patvirtintame maksimalaus tarifo apraše nėra išskirti gyvenamieji pastatai. Išimtis, anot VMI, gali būti taikoma pagal konkrečiai nustatytus kriterijus.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Lengvatos

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.

Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų), o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Savivaldybių Iniciatyvos Tvarkant Apleistus Pastatus

Vis daugiau viešųjų erdvių ir gatvių sutvarkantis Kaunas kasmet investuoja ir į byrančių fasadų atnaujinimą. Dalis jų finansuojami miesto, kiti - per Paveldotvarkos ir Įvaizdžiui svarbių pastatų tvarkymo programas. Nepaisant to, iki šiol susiduriama su piktavaliais, nenorinčiais pasinaudoti miesto parama, nesirūpinančiais avarinės būklės statiniais ir taip keliančiais grėsmę aplinkiniams.

„Siekiant, kad Kaunas būtų tvarkingas ir gyvas miestas, neužtenka vien tik savivaldybės darbo. Būtinas ir pačių kauniečių įsitraukimas, atsakomybė bei supratimas, kad jų turtas yra miesto dalis. Pastaraisiais metais matome daug pozityvių pokyčių, kai seni, neprižiūrėti pastatai yra atnaujinami, vėl puošia Kauną.

Į 2025 metų Apleisto ar neprižiūrimo NT sąrašą įtraukti 173 nekilnojamojo turto objektai, priklausantys 103 juridiniams ir fiziniams asmenims. Antradienį tam pritarė posėdžiavusi miesto taryba. Ne pirmus metus į sąrašą patenka statiniai esantys Europos pr. 91, Šv. Gertrūdos g. 40, Partizanų g. 72A, Ašigalio g. 4, Didžioji g. 38, Kalantos g. 83, A. Juozapavičiaus pr. 120, Astronomijos g. 6, taip pat Vytauto pr.

„Kaune vis dar turime byrančių statinių, kurių būklė nesikeičia daug metų. Neprižiūrėti fasadai ne tik nepuošia miesto, bet ir tampa pavojumi žmogaus sveikatai - tiek dėl besikaupiančios drėgmes ir pelėsio viduje, tiek dėl galinčių nukristi dalių išorėje. Pirmiausia turtą apžiūri, įvertina ir siūlo jį pripažinti apleistu seniūnijų specialistai.

Kasmet tvirtinamu Apleisto ar neprižiūrimo NT sąrašu siekiama skatinti patalpų ir statinių savininkus racionaliai naudoti valdomą nekilnojamąjį turtą bei užtikrinti, kad statiniai nekeltų pavojaus ar nebūtų padaryta žala žmonių sveikatai ir aplinkai. Miestas taip pat kviečia gyventojus gauti finansavimą savo turto tvarkymui per Paveldotvarkos ir Įvaizdžiui svarbių pastatų tvarkymo programas.

Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, Apleisto ar neprižiūrimo NT turto savininkams gali būti taikomas tarifas iki 3 procentų. Savo objektų neprižiūrintys savininkai raginami greičiau pradėti statinių ir pastatų tvarkybos darbus, kadangi jau kitąmet įsigalios LR Seimo priimti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai. Nekilnojamojo turto mokestį renka Valstybinė mokesčių inspekcija.

Šiame sąraše - 5 statiniai, esantys Naujojoje Akmenėje: buvęs viešasis tualetas (Respublikos g. 2c); sandėlis (Eibučių g. 34a); du statiniai, darkantys miesto centrą: 4 aukštų pastatas centrinėje aikštėje, kuriame veikia paštas (L. Petravičiaus a. 3) ir buvęs kioskas (L. Petravičiaus a. 1A), buvęs alaus baras (P. Jodelės g. 4A).

Nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ar neprižiūrimas ir jam taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sąrašą sudarė darbo grupė pagal seniūnų pateiktus apleistų ar neprižiūrimų statinių sąrašus, įvertinusi statinių būklę. Į sąrašą įrašytiems nekilnojamojo turto objektams bus taikomas didesnis (maksimalus), 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.

Antradienį Kauno miesto tarybos posėdyje buvo patvirtintas 2024 metų apleistų pastatų sąrašas, kuriame yra daugiau nei 170 objektų.

„Jokia paslaptis, kad kai kurie savininkai išvengia padidinto NT mokesčio imituodami „nesibaigiančias statybas“. Turime tokių pavyzdžių. Dabartinis Nekilnojamojo turto įstatymas, užuot drausminęs aplaidžius pastatų šeimininkus, neretai apsaugo juos nuo didesnių išlaidų ar kitokios atsakomybės. Be to, šiandieninė mokesčių reguliavimo tvarka miestui net neleidžia gauti tikslių duomenų, ar už konkretų apleistą pastatą apskritai yra mokamas padidintas NT mokesčio tarifas.

Skaičiuojama, kad į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą Kaunas vien šiais metais įtraukė 176 objektus, priklausančius 89 juridiniams ir fiziniams asmenims. Savivaldybės duomenimis, bene daugiausiai tokių pastatų yra pačiame Kauno centre, Aleksote, Eiguliuose ir Šančiuose - iš viso 135 objektai. Dešimtys trūnija Panemunės, Vilijampolės, Žaliakalnio, Dainavos ir Šilainių seniūnijose. Jų savininkams nustatytas padidintas nekilnojamojo turto mokestis, siekiantis 3 proc.

Kauno miesto tarybai vienbalsiai pritarus tokiam sprendimui, atitinkamai padidės miesto biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio. Nutarusiems imtis darbų, miestas įprastai siūlo teikti paraiškas Paveldotvarkos programai ir pretenduoti į dalinį finansavimą iš miesto biudžeto.

Miesto taryba ketvirtadienį patvirtino naują Nenaudojamos kitos paskirties žemės nustatymo tvarką. Joje išvardyti kriterijai, kuriais vadovaujamasi, sudarant apleistų sklypų sąrašus. Į jį patekusios žemės savininkams tenka mokėti maksimalų žemės mokestį - 4 proc. Anot Savivaldybės specialistų, toks pakeitimas buvo teikiamas dėl to, kad yra pavyzdžių, kai nenaudojamas pastatas užima vos ne visą sklypą.

Miesto Tarybos posėdyje kilo tik diskusijų dėl to, ar iš tiesų sąrašo tvirtinimas turi būti pavestas Savivaldybės administracijos direktoriui.

Visoje savivaldybėje - 51 apleistas pastatas Patvirtintą naują 51 pastatą apimantį apleistų pastatų sąrašą savivaldybė pateiks Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą pastatai yra įtraukiami tada, kai nustatoma, kad jie kelia pavojų jame ar arti jo gyvenantiems, dirbantiems ar kitais tikslais būnantiems žmonėms - jų gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Įtraukiami tokie pavojingi pastatai, kurie nebuvo suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti, nors pagal jų būklę buvo privaloma tai padaryti. Sąrašas sudaromas vadovaujantis seniūnijų pateiktais duomenimis.

Daugiausia apleistų pastatų yra Josvainių seniūnijoje - net 33. Tarp jų daugiausia kiaulidžių, garažų, sandėliavimo pastatų. Daug apleisto nekilnojamojo turto (NT) yra ir Gudžiūnuose. Tarp 10-ies čia esančių apleistų pastatų galima aptikti ir baseiną, kaminą, siurblinę bei kelis sandėlius, taip pat garažus. Šėtoje yra trys apleisti pastatai, Vilainiuose, Krakėse ir pačiame Kėdainių mieste - po vieną pastatą, Dotnuvos seniūnijoje du apleisti pastatai.

Tiesa, dalis iš tų 51 apleisto pastato priklauso fiziniams asmenims, dalis - juridiniams. Tik apie juridinių asmenų mokesčius savivaldybė, pačiai paprašius, informaciją iš VMI gauna, tuo tarpu apie fizinių asmenų mokesčius ir skolas gali gauti tik nuasmenintą apibendrintą informaciją, kurios tiesiog nepakanka tam, kad būtų aišku, kas gi mokesčius moka, o kas ne.

„Informaciją mes gauname tik mūsų pačių prašymu, bet informacija yra už 2023 metus. Dėl Duomenų apsaugos įstatymo matome tik juridinių asmenų sumokėtus mokesčius, fizinių asmenų - ne. Reziumuojant - moka iš to sąrašo daugių daugiausia 4 mokėtojai“, - sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas, vėliau negailėdamas kritikos VMI darbui šiuo klausimu.

„Nenoriu plačiai atskleisti VMI darbo trūkumų, bet jie yra neįgalūs, siekiant išieškoti tą mokestį. NT mokestis deklaruojamas pačių fizinių asmenų, o jei jie jo nedeklaruoja, vadinasi, skolos nėra, vadinasi, jie mokesčio ir nemoka. Mūsų sąraše tokių dauguma, taigi mokesčio iš to savivaldybė sulaukia labai nedaug“, - kalbėjo savivaldybės administracijos vadovas.

Jis pridūrė, kad yra galimybė ilgai apleistą turtą perimti savivaldybės žinion, tačiau tai itin ilgai trunkantis ir sudėtingas teisinis procesas, mat daugeliu atvejų tokio turto savininkai būna tiesiog dingę - neatsiliepia, nebendrauja, nereaguoja, būna išvykę į užsienį ir apskritai juos sugaudyti yra itin sudėtinga.

Kaip „Rinkos aikštei“ teigė Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė, iš viso Kėdainių rajono savivaldybėje NT mokestį deklaravo 872 mokesčių mokėtojai, jų deklaruota nekilnojamojo turto mokesčio suma, tenkanti savivaldybei, yra kone 2 mln. eurų.

Deja, už apleistą nekilnojamąjį turtą deklaracijas pernai pateikė tik 10 fizinių asmenų ir 3 juridiniai asmenys. Atitinkamai jiems priskaičiuota padidinto tarifo mokesčio suma siekia 1,9 tūkst. eurų visiems dešimčiai fizinių asmenų ir 4,1 tūkst. eurų trims juridiniams asmenims.

„Nekilnojamojo turto mokesčius apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka mokesčių mokėtojas. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijoje yra nurodoma savivaldybėje esančio nuosavo ar perimto NT, apmokestinamo pagal nurodytą tarifą, vertė. Dėl to VMI informacinėse sistemose nėra kaupiami duomenys apie mokestį, tenkantį atskiram NT objektui. Duomenų apie konkrečiai šiuo padidintu tarifu sumokėtas mokesčių sumas neišskiriame ir neteikiame“, - sakė J. Stankienė.

Kaip teigė Kauno VMI viršininkė, kai mokesčių mokėtojas laiku nesumoka savo deklaruotos ar patikrinimo metu priskaičiuotos mokesčio sumos į biudžetą, įstatymas įpareigoja mokesčių administratorių imtis išieškojimo veiksmų.

„VMI gali pradėti išieškojimą jau kitą dieną, po mokėjimo termino, tačiau vadovaudamasi protingumo kriterijais, po skolos susidarymo VMI savo iniciatyva informuoja mokesčių mokėtojus ir siūlo skolininkui nedelsti susimokėti, nes už kiekvieną pradelstą dieną nuo mokėtinos sumos skaičiuojami 0,29 proc. dydžio delspinigiai. Pranešimai siunčiami po kiekvieno mokėjimo termino pabaigos, per Mano VMI“, - sakė J. Stankienė.

Tuomet, kai mokesčių mokėtojas nekreipia dėmesio į VMI pranešimus apie jo turimą skolą, nesikreipia ir nepasinaudoja skolos sumokėjimo išdėstymo galimybėmis ir savo prievolių nevykdo, VMI turi pareigą pradėti išieškojimo veiksmus - skola nurašoma iš bankuose esančių įmonės sąskaitų.

Nepavykus išieškoti iš sąskaitų, VMI perduoda išieškoti skolą iš turto antstoliui.

Siūlomos Priemonės Kovai Su Apleistais Pastatais

Tad praktikoje maksimalaus nekilnojamo turto mokesčio tarifas savivaldybės biudžetą papildo nežymia suma. Pasak Savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjos Doritos Mongirdaitės, už šį mokestį į Savivaldybės biudžetą įplaukia apie penkis tūkstančius eurų. Vienintelis turto savininkas Rusnėje šio mokesčio nemoka jau keli metai, nors skaičiuojami ir delspinigiai. Kaip kovoti su tokiais nekilnojamojo turto savininkais ar valdytojais, Šilutės r.?

„Didinti mokestį, ne tris procentus, sakykime, 10-15 procentų“, - teigė meras, įvardindamas tai kaip esminę priemonę. Dar vieną neigiamai veikiantį kriterijų politikas įžvelgia likutinę nekilnojamojo turto vertę, nuo kurios skaičiuojamas mokestis. Administracijos direktorius problemos sprendimą mato mokesčio administravimo procese. Jo nuomone, jei Savivaldybė, o ne Mokesčių inspekcija administruotų šio mokesčio surinkimą, reikalai pagerėtų.

Planuojami NT Mokesčio Tarifai 2026 Metais

Nuo 2026 metų sausio įsigaliosiant naujai gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tvarkai, kai tarifas pirmajam būstui priklausys nuo savivaldybių sprendimų, dalis jų jau skelbia, kokius tarifus siūlys. Savivaldybių tarybos iki gruodžio 1 dienos turi nustatyti tarifą 0,1-1 proc. ribose, jis bus skaičiuojamas nuo būsto vertės, viršijančios 450 tūkst. eurų vienam žmogui arba 900 tūkst. eurų bendrasavininkams.

Pagal įstatymą, jeigu savivaldybės pačios nenustatys tarifo iki gruodžio pradžios, 2026 metais jose galios 0,1 proc. tarifas. Utenoje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje - 0,1 proc. tarifas

Vilniaus meras V. Benkunskas sako, jog po 5 metų perskaičiavus NT vertes jos padidėjo 70 proc. ir jei miestas taikytų tą patį 1 proc. tarifą, mokesčių našta būtų didesnė.

Anot A. Vaitkaus, Klaipėdos savivaldybė neplanuoja keisti komercinio NT mokesčio tarifo - jis turėtų likti 0,8 proc., tuo metu galiojantį 3 proc. tarifą apleistam turtui siūlys didinti iki maksimalios 5 proc. ribos.

Nekilnojamojo Turto Apmokestinimas Kaimyninėse Šalyse

Estija

Estijoje 2025 m. nekilnojamojo turto mokesčio sistema išlieka viena paprasčiausių Europoje, nes apmokestinama yra tik žemė (pastatų ar statinių vertė nėra apmokestinama). Dažniausiai NT mokestis yra mokamas kartą per metus, tačiau kai jo suma viršija 100 eurų, mokestis mokamas dviem dalimis. Pirmoji mokesčio dalis turi būti apmokama kovo 31 d., o antroji dalis - iki spalio 1 d. Žemės mokesčio tarifai Estijoje svyruoja nuo 0,1 iki 2 proc. mokestinės vertės per metus.

Apmokestinamoji vertė nustatoma centralizuotai, o jai taikomi mokesčio tarifai priklauso nuo žemės paskirties:

• Gyvenamosios paskirties, namų valdų žemė: 0,1-1 proc.
• Ūkinės paskirties žemė: 0,1-0,5 proc.
• Kitos paskirties žemė (pvz., komercinė, gamybinė, transporto): 0,1-2 proc.

Latvija

Latvijoje NT mokestis yra taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, turintiems žemės, pastatų ar jų dalių. Mokestis apskaičiuojamas nuo kadastrinės turto vertės, o tarifai gali svyruoti nuo 0,2 iki 3 proc. Konkrečius tarifų dydžius kiekvienais metais nustato savivaldybės - jos gali pritaikyti mažesnius ar didesnius tarifus priklausomai nuo turto naudojimo paskirties, būklės ir kitų kriterijų. Savivaldybės turi teisę padidinti tarifą iki 3 proc. apleistiems, netvarkomiems pastatams.

Gyvenamiesiems namams, jų dalims ir visoms negyvenamųjų pastatų dalims, kurios yra funkciškai naudojamos gyvenimui, bet nėra skirtos verslui ar prekybai, yra taikomas progresinis tarifas. Tokiu atveju mokesčio dydis priklauso nuo turto kadastrinės vertės. Jei būstas vertinamas iki 56 915 eurų, taikomas 0,2 proc. tarifas. Turto vertei nuo 56 915 iki 106 715 eurų taikomas 0,4 proc. tarifas, o vertei virš 106 715 eurų - 0,6 proc.

Lenkija

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lenkijoje įsigaliojo nauji nekilnojamojo turto mokesčio tarifai ir taisyklės, kurios paveikė tiek gyventojus, tiek verslo subjektus. Lenkijoje taikomi NT mokesčio tarifai:

• Gyvenamieji pastatai: 1,19 zloto (0,28 euro) už kv. m.
• Komerciniai pastatai: 34 zlotai (8 eurai) už kv. m.
• Žemė po gyvenamaisiais pastatais: 0,73 zloto (0,17 euro) už kv. m.
• Žemė, naudojama verslo veiklai: 1,38 zloto (0,32 euro) už kv. m.
• Inžineriniai statiniai: 2 proc. nuo jų bruto vertės.

Šie tarifai yra maksimalūs, todėl savivaldybės gali nustatyti ir mažesnius tarifus savo teritorijose. Pavyzdžiui, Opolės mieste gyventojai moka mažesnį NT mokestį nei kituose didmiesčiuose.

Lenkijoje NT mokestis mokamas keturis kartus per metus. Fiziniai asmenys šį mokestį moka keturiomis lygiomis įmokomis: iki kovo 15 d., gegužės 15 d., rugsėjo 15 d. ir lapkričio 15 d. Jei metinė mokesčio suma neviršija 100 zlotų, visa suma turi būti sumokėta iki pirmosios įmokos termino, t.

Statistika apie apleistų pastatų apmokestinimą

Žemiau pateikta lentelė apibendrina informaciją apie apleistų pastatų apmokestinimą kai kuriose Lietuvos savivaldybėse:

tags: #apleist7 #ar #nepriziurimu #patalpu #ir #statiniu