Saugos diržai yra viena iš svarbiausių transporto saugos priemonių, tačiau daugelis vairuotojų ir keleivių jų reikšmės nesupranta. Saugos diržai kasmet išgelbėja tūkstančius gyvybių. Tai viena iš paprasčiausių ir efektyviausių kada nors sukurtų saugos priemonių.
Saugos diržų svarba yra ypač akivaizdi automobiliuose, tačiau jie taip pat yra svarbūs autobusuose, sunkvežimiuose ir kitose transporto priemonėse. Visiems automobilio keleiviams rekomenduojama užsisegti saugos diržus, net ir trumpam kelionei. Bet kaip veikia šios priemonės?
Statistika ir tyrimai
Vis dėlto mūsų patirtį patvirtina ir tarptautinių maršrutų organizatoriaus „Lux Express“ tyrimas. Kaip sakė bendrovės vadovas Tomas Kaziliūnas, atliktų apklausų duomenimis, lengvuosiuose automobiliuose saugos diržus segasi 71 proc. keleivių, o autobusuose - tik 36 proc. Pas kaimynus situacija geresnė. Latvijoje diržų nesisega 24 proc., o Estijoje - 18 proc.
Institutas taip pat atliko panašų tyrimą 2014 ir 2016 m. Mindaugas Katkus, Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas, sako, kad įpročio segtis diržus nesuformavo ir sovietinių automobilių gamintojai. Iš pradžių sovietinėse VAZ, ZAZ ir „Moskvich“ visai nebuvo diržų. Vėliau buvo montuojami tik priekyje.
Kodėl keleiviai nesisega saugos diržų autobusuose?
Kodėl keleiviai taip elgiasi? Pasak T.Kaziliūno, dažniausiai nurodomos tokios priežastys: saugos diržas yra nepatogus, autobusas yra ir taip saugus. Be to, autobuso keleivį policijai sunkiau nubausti už saugos diržų nesegėjimą.
Įpročiai ir istorija
Jam antrino ir Olga Židovlenkova - vairavimo mokyklos „AmpliusLT“ instruktorė. Ji prisiminė, kad iki 2006 m. diržai autobusuose nebuvo privalomi. Toks sprendimas buvo motyvuojamas aukšta sėdėsena ir pakankamai „saugiu“ autobuso kėbulu. Tačiau ir autobusai patenka į avarijas, nors ir nedažnai. Todėl būtina imtis saugumo priemonių.
Ar visos vietos autobuse yra vienodai saugios?
Be to, kaip aiškino instruktorė, tikrai ne visos autobuso keleivių vietos yra vienodai saugios. Tarkime, į autobuso galą gali įsirėžti sunkiasvoris. Taigi gale sėdėti nėra saugu. Kita vertus, sėdėti pačiame priekyje nėra saugu dėl galimos kaktomušos ar smūgio į kito automobilio galą (todėl priekinėse sėdynėse montuojami saugesni - trijų taškų diržai). Dviejų taškų diržai - paprastesni, užima mažiau vietos, tad jie montuojami toliau nuo priekio esančiose sėdynėse.
Tiesa, reikia turėti omeny, kad dažniausiai smūgio grėsmė kyla iš kairės pusės. Ir dar vienas svarbus dalykas - diržus reikia naudoti teisingai, pagal paskirtį. Kad tinkamai sugertų smūgį. Tiems, kurie galvoja, kad, neprisisegus saugos diržo, išgelbės saugos pagalvė, derėtų pagalvoti dar kartą. Nes pagalvės išsiskleidžia apsaugodamos tik veidą.
Išimtys ir taisyklės
Vis dėlto kelių eismo taisyklėse visoje Lietuvoje ir ES yra keletas išimčių, leidžiančių tam tikriems vairuotojams ir keleiviams važiuoti neužsisegus diržų. Pagal Lietuvos Kelių eismo taisykles (KET, XXVI skyrius), kiekvienas, važiuojantis transporto priemone su įrengtais saugos diržais, privalo juos užsisegti. Tai taikoma tiek vairuotojams, tiek keleiviams.
Net ir esant vos 50 km/h greičiu susidūrimo metu žmogaus kūnas gali virsti sviediniu, kurio jėga prilygsta kelioms tonoms. „Saugos diržų išimtys įstatyme įrašytos dėl konkrečių priežasčių, o ne patogumui“, - pažymi eismo saugumo ekspertas Darius Valinskas.
„Kiekvieną kartą prisisegus saugos diržą, avarijos atveju smarkiai padidėja jūsų išgyvenimo galimybės. Nors kelių eismo taisyklės leidžia tam tikras išimtis, saugos diržo prisisegimas išlieka viena svarbiausių saugaus vairavimo taisyklių. Net jei turite teisę į išimtį - dėl medicininių ar profesinių priežasčių - naudokite jį tik tada, kai tai absoliučiai būtina.
Atsakomybė ir baudos
Atsakomybė už saugos diržų nenaudojimą gali užtraukti baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis pasakoja, kad neprisisegusių autobusų keleivių baudimas nėra pareigūnų prioritetinė sritis, jiems svarbiau vairuotojų blaivumas, tačiau patikrinimai būna daromi: „Dažniausiai autobusui išvažiuojant iš stoties būna tikrinamas vairuotojų blaivumas, o tuo pačiu ir saugos diržų segėjimas bei kiti pažeidimai.“
Pašnekovas pasakoja, kad tokiu atveju bauda gresia ir vairuotojui, ir keleiviui, nes Autobusų parkas turi informuoti važiuojančius žmones apie būtinybę prisisegti saugos diržus, o pastarieji turi tai vykdyti. Taip pat privalomas apie tai įspėjantis ženklinimas. Nevykdant nurodymo prisisegti saugos diržą galima gauti nuo 28 iki 57 eurų baudą.
Policijos atstovas apgaleistavo, kad žmonių sąmoningumas toks mažas ir jie nesirūpina savo saugumu: „Svarbiausia, kad žmonės patys suvoktų, jog saugos diržai skirti ne policijai, o apsaugoti patiems save.“
Vairuotojo atsakomybė
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas Dmitrij Bial sako, kad jeigu autobuse prieš kiekvieną sėdynę yra įrengti saugos diržai ir prilipintas įspėjamasis lipdukas, tai net negali kilt klausimų, jog diržą būtina prisisegti visiems juo vykstantiems, juk saugumo priemonės įrengtos ne šiaip sau.
Jeigu skiriamųjų ženklų autobuse nėra, tuomet vairuotojas privalo visus keleivius įspėti žodžiu arba panaudoti garso ir vaizdo priemones. Tiesa, jis pripažįsta, kad pastarosios dvi dažniau naudojamos užsienyje, o Lietuvoje yra gana retos.
„Jeigu visos šios trys priemonės būtų vykdomos ir dar būtų informacinis ženklas, tai būtų idealiausias variantas“, - teigia specialistas. Jis pasakoja, kad apskritai vairuotojas neprisisegusių saugos diržu neturėtų vežti, nes keleivis nevykdo savo pareigos, o vairuotojo reikalas yra užtikrinti, kad autobusu vežami keleiviai būtų saugūs.
„Taip pat būtų labai gerai, jei vairuotojas prieš kelionę pereitų per visą autobuso saloną ir pasižiūrėtų, ar visi prisisegę, o to nepadariusių pareikalautų tai padaryti“, - dar vieną variantą keleivių saugumui užtikrinti pateikė D. Bial.
Saugaus eismo skyriaus specialistas sako nesuprantantis, kodėl žmonės nesisega saugos diržų ir sąmoningai nesirūpina savo saugumu, nes avarijos metu rankomis smūgio tikrai nepavyktų atlaikyti.
Dalį kaltės, anot pašnekovo, galėtų prisiimti ir komerciniais tikslais keleivius vežantys vežėjai, nes jeigu įmonės vadovas pasikviestų vairuotoją ir jam pasakytų, kad vien įspėjamųjų ženklų neužtenka, o būtina imtis ir kitų priemonių, tada problemos nebeliktų. Dabar žmonės nerimtai žiūri į šią saugos priemonę.
Keleivių požiūris
Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (toliau TOKS) direktorius teigia, kad lengvuosiuose automobiliuose taip pat yra saugos diržai, nors ten jokių įspėjamųjų lipdukų nebūna, tačiau niekas nekelia klausimo, jog saugos diržą būtina segėti.
Pasak pašnekovo, yra įvairių atvejų, vieni keleiviai prisisega geranoriškai, kiti ne, sako, jog jiems nepatogu, o galvojimas, kad pasakius vairuotojui visi jo klausys yra nerealus.
„Nors vairuotojas yra atsakingas už keleivių saugumą, tačiau ir keleivis turi pats rūpintis savimi, nes vairuotojas negali priversti prisisegti saugos diržą ir sakyti, aš tavęs nevešiu“, - sako kompanijos vadovas.
Pateikus Susisiekimo ministerijos atstovo argumentą, kad neprisisegę keleiviai neturėtų būti vežami, direktorius atkirto: „Kaip tada su bilietu? Kas išspręs tą ginčą bilieto pirkimo?“ Pasiūlius grąžinti pinigus, TOKS vadovas buvo lakoniškas: „Tada tik tuo ir užsiimsim.“
Pašnekovas pasakoja, kad yra laikomasi visų nustatytų taisyklių, buvo sugalvoti įspėjamieji ženklai apie būtinybę segėti saugos diržą, jei jų nebūtų, tada imtųsi kitų priemonių.
Esą, vairuotojų darbo krūvis ir taip labai didelis, todėl, norint jiems jį palengvinti, ir buvo sugalvota klijuoti lipdukus. Direktorius pripažįsta, kad rūpintis saugumu yra labai svarbu ir būtų galima imtis papildomų įspėjamųjų priemonių, tačiau dažnai tenka kariauti su pačiais keleiviais, nes kai kurie jų atsistoja autobusui dar važiuojant ir laukia savo išlipimo, o niekada negali žinoti, kada vairuotojui teks greitai stabdyti.
Be to, anot vadovo, nėra laiko eiti prie kiekvieno ir prašyti jo užsisegti diržą, nes reikia ir bilietus parduoti, ir bagažą padėti susikrauti, ir laiku išvažiuoti, be to, kiti specialiai saugos diržų nesisega: „Čia iš šono pažiūrėjus vienaip atrodo, o iš vairuotojo pusės visai kitaip. Keleivių „išsidirbinėjimas“ baisus.“
Švietimas ir prevencija
Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau - Kelių direkcija) primena, kad saugos diržai - lengviausias ir paprasčiausias būdas išvengti sužalojimų įvykus eismo nelaimei. Kelių direkcija, šiais metais vykdydama saugaus eismo švietėjišką veiklą, dėmesį skyrė ir saugos diržų naudojimo svarbai.
Nuo liepos pradžios iki spalio pabaigos specialius saugos diržų įrenginius - saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo demonstravimo stendus, buvo galima išbandyti skirtingų miestų ir miestelių organizuojamuose renginiuose, bendruomenių šventėse, šeimų festivaliuose, taip pat įrenginiai buvo demonstruojami profesinio rengimo centruose. Net judant Kelių eismo taisyklėse leidžiamu greičiu, avarijos metu saugos diržai yra vienintelis „saugiklis“, užkertantis kelią kritinėms traumoms iškritus iš besiverčiančio automobilio.
Viena iš efektyviausių švietimo kampanijų yra socialinė reklama. Tai yra reklama, kuria siekiama pakeisti žmonių požiūrį ar elgesį. Pavyzdžiui, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) vykdo socialinę reklamą, kurioje primenama apie saugos diržų naudojimą. Ši reklama skelbiama per televiziją, radiją ir internetą.
Saugos diržų naudojimo švietimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti saugų eismą. Vykdant švietimo kampanijas ir socialinę reklamą, žmonės gali sužinoti apie saugos diržų naudojimo svarbą ir teisingą naudojimą.
Ateities technologijos
Nors saugos diržai yra privalomi jau daugelį metų, ateityje jie tikrai taps dar efektyvesni ir saugesni. Pasaulio automobilių gamintojai nuolat tobulina savo automobilių saugos sistemas, kad sumažintų eismo įvykių skaičių ir padidintų jų keleivių saugumą.
- Saugos diržai su įmontuotais jutikliais - šie diržai sugeba nustatyti, ar keleivis yra tinkamai užsisegęs ir pranešti apie tai vairuotojui.
- Saugos pagalvės, kurios apsaugo nuo smūgių iš kelių pusių - šios pagalvės yra skirtos apsaugoti keleivius nuo smūgių iš šonų, kurie yra dažnas mirties priežastis eismo įvykiuose.
- Saugos diržai su automatinėmis reguliavimo sistemomis - šie diržai gali automatiškai reguliuoti savo ištempimą, kad būtų patogiau ir saugiau keleiviams.
- Saugos diržai, kurie automatiškai užsisega - šie diržai gali automatiškai užsisegti, kai keleivis sėda į automobilio sėdynę.
Visos šios naujovės yra skirtos padidinti keleivių saugumą ir sumažinti eismo įvykių skaičių. Tačiau, kaip visada, svarbu prisiminti, kad saugos diržai ir pagalvės yra tik dalis automobilio saugos sistemos.