Krikštas yra vienas iš svarbiausių krikščioniškojo gyvenimo pamatų, įjungiantis žmogų į Bažnyčią ir suteikiantis teisę naudotis kitais sakramentais. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius klausimus, susijusius su krikšto sakramentu, krikšto tėvų vaidmeniu ir reikalavimais jiems. Atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kad padėtume geriau suprasti šį svarbų įvykį.
Kūdikėlio krikštas
Kūdikėlio krikštas yra svarbus įvykis šeimai, tačiau jam reikia tinkamai pasiruošti. Aptarkime, kokie dokumentai reikalingi ir kaip turėtų vykti pasirengimas.
Kokie dokumentai reikalingi norint pakrikštyti kūdikį?
Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, taip pat ir apie Krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę.
Kur reikėtų krikštyti?
Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija. Tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Ypač reiktų vengti krikštyti vienoje ar kitoje bažnyčioje ar pas vieną ar kitą kunigą vien todėl, kad „taip yra madinga“ ar „kunigas labai mėgstamas“. Krikšto malonė vienodai ateina per bet kurio kunigo rankas ir kur kas svarbiau, kad ypač kūdikio tėvai ir krikštatėviai būtų nusiteikę tinkamai ją priimti ir su ja bendradarbiauti.
Kiek krikšto tėvų reikia?
Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį, tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis. Tai dar aktualiau, atsižvelgiant į krikštatėvių pareigą padėti tikriesiems tėvams auginti ir auklėti savo krikštavaikį, o, šiems mirus, pasirūpinti jo ateitimi.
Ar nesusituokę tėvai gali krikštyti kūdikį?
Vaiko krikštui jokių kliūčių būti negali. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį, tačiau tokie žmonės negali būti krikšto tėvais kitam vaikui, nes Bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik dori katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų.
Krikšto rūbai. I dalis
Suaugusiųjų Krikštas
Suaugusiųjų krikštas reikalauja rimto pasirengimo ir įsigilinimo į tikėjimo tiesas.
Kaip pasiruošti suaugusiųjų krikštui?
Norintys krikštytis suaugusieji gali kreiptis į parapijos kleboną. Suaugusieji ruošiasi krikštui dalyvaudami Suaugusiųjų katechezės programoje katechumenate. Rengimasis krikštui negali būti tik maldų ar pagrindinių tiesų išmokimas, reikalingas rimtas susipažinimas ir įsigilinimas į tikėjimo tiesas. Suaugusiuosius krikštui rengia Kaune veikianti Kauno arkivyskupijos Suaugusiųjų katechezės mokykla. Programa tęsiasi nuo spalio iki gegužės mėn., kartą per savaitę vakarais.
Krikšto Tėvai
Krikšto tėvai atlieka svarbų vaidmenį vaiko dvasiniame gyvenime. Aptarkime, kas gali būti krikšto tėvais ir kokie yra reikalavimai jiems.
Kas gali būti krikšto tėvais?
Krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai, kurie, jei yra susituokę, gyvena teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje, yra sulaukę bent 16 metų amžiaus ir pasirinkti paties krikštijamojo ar jo tėvų. Suaugusiajam krikštijantis taip pat reikalingi krikšto tėvai. Visų pirma krikštatėvius reikia parinkti tokius, kurie ir būtų pavyzdžiu savo krikšto vaikui, ir galėtų, esant reikalui, pakeisti tėvus, padėti pasirūpinti jo ateitimi, ypač religiniu auklėjimu.
Kokie reikalavimai keliami krikšto tėvams?
Pagal Kanonų teisės kodekso kan. 874 normas, krikštatėviais gali būti tikintieji, kuriuos pasirinko pats krikštijamasis ar jo tėvai, ir kurie sutinka prisiimti šias pareigas. Krikštatėviai privalo būti sulaukę 16 metų amžiaus, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus ir nebūti varžomi jokių bažnytinių bausmių.
Ar gali būti krikšto tėvais seneliai?
Taip, seneliai gali būti krikšto tėvais. Krikštatėviais turėtų būti ne jaunesni nei 16 metų, priėmę Sutvirtinimo Sakramentą, gyvenantys santuokoje arba dar nesukūrę šeimos žmonės.
Ar gali būti krikšto tėvais brolis ir sesuo?
Taip, brolis ir sesuo gali būti krikšto tėvais, jei atitinka visus kitus reikalavimus. Krikšto tėvais, pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, dėl giminystės ryšių negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis. Daugiau jokių apribojimų Bažnyčios teisė nenumato (žinoma, išlaikant visus kitus reikalavimus krikštatėviams: priimti įkrikščioninimo sakramentai - Komunija ir Sutvirtinimas; jeigu krikštatėviai šeima - tai susituokę Bažnyčioje; nepasitraukę iš Bažnyčios savo apsisprendimu; nenubausti bažnytine bausme).
Ar gali išsiskyręs vyras būti krikšto tėvu?
Pagal Bažnyčios teisę, krikštatėviu gali būti „katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas“. Jeigu vyras yra išsiskyręs ir sukūręs civilinę santuoką, tikrai negali būti krikšto tėvu, nes jis negyvena pagal tikėjimo reikalavimą.
Ar gali būti krikšto mama besilaukianti moteris?
Taip, nėra jokių apribojimų dėl nėštumo krikšto mamai. Jei jos savijauta gera ir nėštumas lengvas, tikrai gali būti krikšto mama. Tai tik prietarai, kuriems bažnyčia nepritaria.
Ar gali būti tik viena krikšto mama arba tik krikšto tėtis?
Taip, nėra apribojimų dėl krikšto tėvų skaičiaus, gali būti ir vienas krikšto tėvelis ar tik krikšto mamytė. Pagal Bažnyčios teisę, pakanka ir vieno krikštatėvio (kan. 872). Tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, tačiau, jeigu nerandate tinkamo kandidato, ko gero, geriau apsiriboti ir vienu.
Ar gali evangelikas liuteronas būti krikšto tėvu katalikų bažnyčioje?
Krikštatėviais katalikui gali būti tik katalikas. Kitos konfesijos krikščionis gali būti krikšto liudininkas. Tačiau būtina, kad bent vienas būtų katalikas, galintis prisiimti krikštatėvio pareigas.
Krikštas Kitų Konfesijų Bažnyčiose
Krikštas, suteiktas kitose krikščioniškose bažnyčiose, gali būti pripažįstamas ir katalikų bažnyčioje, tačiau būtina atsižvelgti į tam tikrus niuansus.
Ar galioja krikštas, suteiktas stačiatikių Bažnyčioje?
Krikštas, suteiktas stačiatikių Bažnyčioje, galioja ir katalikų Bažnyčioje, tačiau praktiškai būna įvairių nesusipratimų. Problema būna, kai žmogus neturi jokio krikšto faktą patvirtinančio dokumento. Jeigu krikšto fakto neįmanoma patvirtinti net liudininkų parodymais, o žmogus buvo krikštytas mažas, gali būti reikalaujama suteikti krikštą su sąlyga.
Ar reikia perkrikštyti sentikius, norint pereiti į katalikų tikėjimą?
Paprastai visuomet reikalaujama kartoti krikštą su sąlyga, nes nėra tikra, kad krikštas buvo suteiktas, laikantis tų pačių taisyklių, kurios pripažįstamos katalikų Bažnyčioje.
Vaiko Krikštijimo Procedūra
Krikšto apeigos reikalauja vidinio pasirengimo ir suvokimo, ką tai reiškia tiek krikštijamajam, tiek dalyvaujantiems tėvams bei krikštatėviams.
Kuo reikia pasirūpinti krikštijant vaikelį?
Kalbant apie materialų pasirengimą, reikalinga krikšto žvakė bei simbolinis krikšto rūbelis. Jų būna pirkti audinių bei religinių reikmenų parduotuvėse. Vienas dalykas, kuris tikrai būtinas kiekvienam krikštijamajam - tai krikšto žvakė. Jos šviesa, pagal katalikiškąją tradiciją, lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais, uždegama, atnaujinant krikšto pažadus, priimant pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma sudega prie žmogaus karsto.
Krikšto Liudijimas
Krikšto liudijimas yra svarbus dokumentas, reikalingas norint priimti kitus sakramentus.
Kaip gauti krikšto liudijimą?
Krikšto liudijimo dokumentas gaunamas apsilankant savo Krikšto parapijoje, kur bus daromos atitinkamos žymos į Krikšto metrikacijos knygas, kad išduodamas toks pažymėjimas santuokai, žinant, jog anksčiau nebuvo toks išrašytas. Taip bus galima ateityje žinoti, jog šis pakrikštytasis Bažnyčios vaikas sudaro santuoką, o Santuokos sakramentą laiminsiantis kunigas bus užtikrintas, kad anksčiau šie pakrikštytieji nebuvo sudarę santuokos ar davę vienuolinių įžadų, ar priėmę Šventimų (kunigystės) sakramento.
Krikšto Esamė
Krikštas yra ne tik apeiga, bet ir įsipareigojimas gyventi pagal tikėjimą.
Kokia yra krikšto prasmė?
Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Šventojoje Dvasioje. Krikštu pakrikštytasis įjungiamas į Bažnyčią, tampa jos nariu ir gauna teisę naudotis kitais sakramentais. Krikštu mes tampame Dievo vaikais. KRIKŠTYTI KŪDIKI - tai išpažinti tikėjimą. Pripažinti Jėzaus Kristaus veikimą pasaulyje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Šioje lentelėje pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie krikštą ir krikšto tėvus.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar galiu pakrikštyti vaiką, jei nesame susituokę bažnyčioje? | Taip, vaiko krikštui tai neturi kliūčių. |
| Ar galiu būti krikštatėviu, jei esu išsiskyręs? | Ne, jei esate sukūręs civilinę santuoką, negalite būti krikštatėviu. |
| Ar galiu atsisakyti būti krikšto tėvais? | Taip, jei jaučiate, kad negalėsite tinkamai atlikti šios pareigos. |
| Ar galiu krikštyti vaiką tik su viena krikšto mama? | Taip, pagal Bažnyčios teisę pakanka vieno krikštatėvio. |