Šiame straipsnyje tęsiame apžvalgų ciklą apie (ne)galimą kainos keitimą statybos rangos sutartyje, pateikiame aktualius teismų praktikos atvejus viešųjų pirkimų srityje. Vystantis statybos sektoriui, kartu neatsiejamai turi vystytis visa teisinis statybos santykis sistema, kuri turi tinkamai sureglamentuoti ir užtikrinti verslo santykius.
Straipsnyje aptariami rizikos paskirstymo mechanizmai statybos versle, teoriniu lygmeniu, modeliuojant situacijas, kurios galėtų susiklostyti užsakovui bei rangovui skirtingai elgiantis tam tikrose situacijose.
Bendrieji principai
Bendroji taisyklė - statybos rangos sutartyje numačius konkrečią (fiksuotą) darbų kainą, rizika dėl jos padidėjimo atitenka rangovui. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad rangovui statybos verslas - profesinė veikla, todėl, sudarydamas statybos rangos sutartį, jis galėjo numatyti statybos konkurse pasiūlyto pastatyti objekto kainą. Tokios profesinės veiklos žinios ir gebėjimai reikšmingi, vertinant rangovo galėjimą numatyti statybos darbų kainos padidėjimo pasekmes, prisiimtų prievolių vykdymo sutartyje sulygtomis sąlygomis riziką.
Taigi jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika, savarankiškai nustatydamas užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis).
Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama sprendžiant ginčus dėl kainos
Kokios aplinkybės turi būti vertinamos sprendžiant ginčą nustatant, ar rangovas ar užsakovas prisiėmė riziką dėl galimų kainos pokyčių vykdant statybos rangos darbus:
- Pirkimų sąlygų turinys ir detalumas.
- Užsakovo teikiamo techninio projekto ir kitų statybos dokumentų teisingumas.
- Rangovo veiksmai.
Pirkimų sąlygų turinys ir detalumas
Tačiau, pažymėtina, teismų praktika nepateikia kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti, kada pagrįstai galima konstatuoti, jog „pirkimų sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo“.
Techninio projekto teisingumas
Dėl užsakovo pateiktų techninio projekto klaidų rizika rangovui, paprastai, neturėtų būti priskiriama. Tačiau klaidos egzistavimą techniniame projekte turi pripažinti pats užsakovas arba įrodyti rangovas. Jei „klaida“ nėra akivaizdi, o tik skirtingas situacijos vertinimas, pasiremti šiuo argumentu rangovui gali būti sudėtinga.
Rangovo veiksmai
Rangovo neveikimas savaime reiškia rangovo prisiimamą papildomą riziką. Pagal teismų praktiką rangovas turi būti aktyvus, susipažinti su projekto dokumentacija, objektu, imtis kitų veiksmų, atitinkančių rūpestingo asmens standartą. Žinoma, potencialiam tiekėjui (rangovui) neturėtų būti keliama pareiga atlikinėti teikiamų dokumentų ekspertizės ar kitų ypatingų veiksmų.
Tiesa, ir rangovo veikimas gali būti panaudotas kaip įrodymas, kad rangovas prisiėmė riziką. Teismų praktikoje neretai galima sutikti šabloninę normą, kad rangovas turėjo galimybę „apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį“. Tai reiškia, kad rangovas prisiėmė darbų kainos padidėjimo riziką.
Tad rangovas, siekdamas sudaryti galutinės kainos rangos sutartį, privalo išskirtinai rūpestingai elgtis, detaliai įvertinti sutarties objektą, kad iškilus nenumatytoms aplinkybėms (padidėjus darbų apimčiai ir sutarties kainai) galėtų pasinaudoti įstatymų nustatytomis išimtimis, reikalauti papildomos sutarties kainos.
Kaip tinkamai apsibrėžti darbus ir išvengti ginčų
Pirma, labai paprasta, tačiau dažnai daugelio neįvertinta taisyklė - visus sutartus darbus aiškiai apsibrėžti rangos sutartyje bei jos papildomuose dokumentuose (techniniame projekte, aiškinamuosiuose raštuose, sąmatose, žiniaraščiuose). Advokatė pažymi, kad vadovaujantis Civiliniu kodeksu (CK), rangovui, kaip savo srities specialistui taikomi aukštesni atidumo standartai, todėl būtent jam tenka pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką.
Iškilus ginčui dėl papildomų rangovo nurodomų darbų, yra vertinamas sutarties ir jos priedų turinys bei rangovo tinkamų pareigų įvykdymas planuojant darbus. Taigi jeigu konkretūs darbai nėra išvardinti aiškinamajame rašte ar sąmatoje, tačiau bendras rangos sutarties tikslas ir aprašymas yra numatytas techniniame projekte ar pačioje sutartyje, iš kurio akivaizdu, jog papildomi darbai turi būti atliekami siekiamam rezultatui pasiekti, taip pat jeigu rangovas nenumatė konkrečių darbų, nors turėjo bei galėjo juos numatyti, tokie darbai nebus laikomi papildomais darbais ir rangovas turės pareigą juos atlikti už tą pačią, sutartyje numatytą kainą.
Tais atvejais, kai rangovui yra pavesta vykdyti statybos darbus pagal projektuotojo atliktą techninį projektą, ir nustačius, kad projektas paruoštas netinkamai ir yra reikalingi papildomi darbai - rangovas turi pareigą nedelsiant kreiptis į užsakovą, ir reikalauti kad būtų pateikta patikslinta dokumentacija.
Tačiau visiškai kitokia situacija yra kai rangovas samdomas ne tik rangos darbams atlikti, bet ir projektavimo darbams. „Tokiu atveju sutartyse yra numatomas tik preliminarus darbų kiekis, norimas rezultatas, kadangi konkreti darbų apimtis paaiškės tik atlikus projektavimą. Todėl, kai sudarant sutartį yra iš karto susitariama dėl bendros visų darbų kainos, rangovas tokiu atveju prisiima visą riziką tiek dėl sutartyje nurodytų darbų kiekio, tiek dėl jų kainos“, - pažymi advokatė S. Akelaitienė.
Rangovo pareigos ir normatyviniai dokumentai
Antra, rangovai privalo gerai išmanyti rangos darbus reglamentuojančius normatyvinius statybos dokumentus ir įstatymų jiems keliamus reikalavimus. Civilinio kodekso 6.684 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog rangovas privalo vykdyti statybos darbus ne tik pagal sutartyje numatytus reikalavimus, bet ir pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus.
Taigi, sutartyje gali būti ir netiksliai nurodyti visi darbai arba kai kurie jų net neišvardinti, tačiau rangovui, kaip profesionaliam savo srities specialistui, turi būti žinoma, kas turi būti įvykdoma ir atlikta siekiant gauti sutartyje numatytą rezultatą, net jei tai nėra aiškiai detalizuota. Jeigu pagal bendrą praktiką ir normatyvinius dokumentus papildomi darbai yra atliekami sutartyje numatytam rezultatui pasiekti - jie nebus laikomi papildomais darbais.
Informavimas apie papildomus darbus
Trečia, įstatyme gan griežtai reglamentuota rangovo pareiga, pastebėjus, jog būtina atlikti papildomus darbus, apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (CK 6.653 straipsnio 4 dalyje). Šia įstatymo norma užsakovas yra apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas jau po darbų ir kainos suderinimo, nustato papildomą poreikį darbams.
Žinoma, rangovas turi pranešti apie papildomų darbų poreikį ir pateikti patikslintą ar papildomą sąmatą dar prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus ar atlikus. Tokiu atveju, užsakovas turi pareigą per protingą terminą apsispręsti - sutinka su papildomų darbų ir kainos padidinimu ar ne. Jeigu užsakovas sutinka, šalys turi pasirašyti atskirą rašytinį susitarimą. Priešingu atveju, rangovui kyla rizika, jog atlikus papildomus darbus ir išrašius sąskaitą faktūrą žodinio susitarimo pagrindu - gali likti be apmokėjimo.
Advokatė atkreipia dėmesį, kad esant rangos sutartyje nustatytai maksimaliai ar fiksuotai darbų kainai, ir nesant rašytinio susitarimo dėl darbų kainos pakeitimo, kilus ginčui - nei šalių pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, nei išrašytos sąskaitos faktūros, negali pakeisti šalių pradinio susitarimo dėl statybos darbų kainos.
Taigi esminė taisyklė tokia, kad rangovo parengta ir užsakovo patvirtinta sąmata sutarties sudarymo metu, negali būti vienašališkai keičiama ir šalių turi būti vykdytina kaip ir pati rangos sutartis. Tuo atveju, jeigu atsiranda poreikis ją keisti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, sąmata arba pati rangos sutartis turi būti keičiama pasirašant atskirą rašytinį susitarimą.
Taigi, atsiradus poreikiui atlikti papildomus darbus, rangovas privalo parengti papildomą sąmatą ir ją pateikti užsakovui tvirtinti. Savavališkai, be užsakovo patvirtinimo, rangovas negali atlikti jokių papildomų darbų ir vėliau reikalauti už juos apmokėjimo. Tokiu atveju, rangovas veiktų savo rizika.
Svarbu pažymėti ir tai, jog sąmata turi būti keičiama /pildoma / joje daromos pastabos ir tais atvejais, kai tam tikrų pakeitimų pageidauja užsakovas. Na, o tuo atveju, jeigu užsakovas atsisako didinti kainą, rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Rangovas taip pat turi teisę atsisakyti rangos sutarties, šiuo atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus (CK 6.653 straipsnio 4 dalis).
Advokatė S. Akelaitienė pažymi, kad vertinant rangovo, kaip savo srities profesionalo, pareigas, yra ypač svarbu sudarant sutartį tinkamai nusistatyti bei įforminti visus darbus, kuriuos bus būtina atlikti bei įvertinti tokių darbų išlaidas, o atsiradus poreikiui atlikti papildomus darbus, nustačius rangovui ar užsakovo prašymu, svarbu dar iki papildomų darbų atlikimo - įforminti tai šalių rašytiniu susitarimu. Priešingu atveju, už laiku ir tinkamai neįformintus susitarimus, rangovui gali tekti prisiimti visą su tuo susijusią riziką.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija.
Rizikos valdymas statybų sektoriuje (statybos rizika ir statybos rizikos valdymas)
