Alergija alkoholiui yra reta, tačiau gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Dažniau pasitaiko ne pati alergija alkoholiui, o netolerancija tam tikroms medžiagoms, esančioms alkoholiniuose gėrimuose. Skirtumas tarp alergijos ir netolerancijos yra tas, kad alergija sukelia imuninės sistemos reakciją, kuri gali būti pavojinga gyvybei, tuo tarpu netolerancija paprastai sukelia lengvesnius simptomus.
Etilo alkoholis arba etanolis (toliau straipsnyje-alkoholis) daugiau ar mažiau vartojamas visose pasaulio šalyse ir yra neatsiejamas nuo socialinių susibūrimų. Tačiau statistika rodo, kad retai pagalvojama ne tik apie lėtines, tik ateityje laukiančias pasekmes, tačiau ir apie ūmias reakcijas. Vis dažniau kyla klausimų ne tik dėl tam tikrų ligų, kurios pasireiškia po kelerių ar keliolikos metų, išsivystymo rizikos, tačiau ir apie kitus mūsų organizmo signalus, pasireiškiančius iš karto pavartojus alkoholinių gėrimų.
Neretai niežulys, raudonis, įvairaus tipo bėrimai, ypatingai veido srityje, dusulys, galvos skausmas žmonių priskiriami alergijai nuo alkoholio. Tačiau ar iš tiesų alergija alkoholiui egzistuoja? Ir ar galėtų toks reiškinys būti apibrėžiama kaip alkoholio netoleravimas?
Lietuvos statistikos departamento analizės rodo, kad Lietuvoje 2016-aisiais vienas vyresnis nei 15 m. Lietuvos gyventojas suvartojo 13,2 litro absoliutaus alkoholio. Tuo tarpu Higienos instituto duomenimis, parengtais remiantis Privalomojo sveikatos draudimo informacine sistema „Sveidra“, tais pačiais metais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 26,8 tūkst.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) visose pasaulio šalyse atlikta išsamia alkoholio vartojimo ir su juo susijusių susirgimų bei ligų analize, 2010-aisiais Lietuvoje tik 8 proc. vyrų ir 24 proc. moterų visos populiacijos yra abstinentai - t.y. žmonės, visiškai nevartojantys alkoholinių gėrimų.
Be įvairių alkoholio vartojimo sukeliamų ligų, vis dažniau kalbama apie alkoholio netoleravimą arba alergiją, kurios metu simptomai atsiranda iš karto arba praėjus minutėms pavartojus alkoholinių gėrimų.
Fiziologinio metabolizmo metu, nevartojant alkoholio, dauguma žmogaus organizmų ląstelių gamina labai nedidelį kiekį alkoholio - iki 0,5 - 0,8 g. per dieną, o tai kraujyje sudaro 0,01-0,03 promilių alkoholio.
Visgi, kad ir kaip bebūtų, nepaisant endogeninių (vidinių) ir egzogeninių (išorinių) šio daug kur aptinkamo junginio šaltinių, mūsų organizmas tam tikrais atvejais, neigiamai reaguoja į alkoholį, patekusį į organizmą - yra aprašomos netoleravimo sindromo bei anafilaksinės reakcijos. Šios reakcijos nėra dažnos, tačiau norint išvengti rimtų pasekmių būtina jų diferenciacija ir tikrosios priežasties išsiaiškinimas.
Nors žmogaus organizme alkoholis gaminamas fiziologinio metabolizmo metu, priežastys, kodėl kai kuriems žmonėms alkoholis išprovokuoja alergines reakcijas mokslininkams vis dar nėra aiškios.
Kiekviena į organizmą patenkanti medžiaga yra apdorojama metabolinio proceso metu, kuri atliekama mūsų virškinimo sistema. Virškinimo sistemos organai yra atsakingi už tai, kad reikalingos medžiagos maiste ar gėrimuose būtų suvirškintos, absorbuojamos, o organizmui žalingos medžiagos pašalinamos.
Alkoholiui patekus į virškinamąjį traktą jį pradeda skaidyti alkoholio dehidrogenazės fermentai, kurių daugiausiai yra kepenyse. Taigi, žmogaus kepenys skaido išgertą alkoholį, tiksliau etanolį, į cheminę medžiagą vadinamą acetaldehidą. Pastarasis toliau fermento aldehido dehidrogenazės yra verčiamas į acto rūgšties radikalus (acetatą).
Farmakologinis ir toksikologinis alkoholio poveikis yra susijęs su jo metabolizmo sutrikimais žmogaus organizme. Alkoholio netoleravimo sindromas pasireiškia tuomet, kai žmogaus organizme nėra sintetinama pakankamai alkoholį metabolizuojančių (skaidančių) fermentų.
Alkoholio oksidacijos metu, susidarę metabolitai yra kenksmingi. Acetaldehidas yra kenksmingesnis nei pats etanolis (alkoholis) - t.y. mūsų organizmui yra kaip nuodai, neigiamai veikiantys organizmo ląsteles bei gyvybinius procesus.
Nuo alkoholį skaidančių fermentų kiekio bei aktyvumo priklauso, kaip greitai ir efektyviai bus skaidomas etanolis, t.y. bus nukenksmintas ir pašalintas iš organizmo. Kiekvieno žmogaus organizme sintetinamų fermentų kiekis yra skirtingas, todėl ir alkoholio metabolizmas taip pat labai skiriasi.
Fermentų sintezė yra užkoduota tam tikruose mūsų genuose ir tam tikras to geno pokytis gali lemti sintezės sutrikimus - t.y. bus gaminami mažesni alkoholį skaidančių fermentų kiekiai. Tokiu būdu, vienintelis būdas išvengti nemalonių simptomų yra vengti simptomus provokuojančio veiksnio - alkoholio.
Trūkstant alkoholį skaidančių fermentų, alkoholio metabolizmo produktai užsilieka organizme ilgiau, todėl ir jaučiami įvairūs simptomai, kurie ilgainiui pranyksta, kai fermentai suskaido visą alkoholį iki galutinių produktų.
Nemalonūs simptomai, būdingi alkoholio netoleravimui, pasireiškia iš karto išgėrus tam tikrą kiekį alkoholio. Dažniausiai tam tikrus simptomus jaučia daugelis žmonių, tačiau kai kuriems reakcijos būna stipresnės. Alkoholis gali ne tik sukelti tam tikras reakcijas, bet pabloginti jau esamų, tam tikrų būklių eigą.
Alkoholio netoleravimas nėra alergija, nors ne retais atvejais alkoholio netoleravimo simptomai gali pasireikšti ir organizmui reaguojant į kitas alkoholyje esančias medžiagas, kaip pvz. įvairios cheminės medžiagos ar konservantai. Įvairios reakcijos gali pasireikšti tuo pačiu metu geriant tam tikrus vaistus ir vartojant alkoholį.
Priežastys
Tikroji alergija alkoholiui yra reta. Dažniau alergines reakcijas sukelia kitos medžiagos, esančios alkoholiniuose gėrimuose:
- Histaminai: Jie randami fermentuotuose produktuose, tokiuose kaip vynas, alus, ir gali sukelti alerginę reakciją.
- Sieros dioksidas (sulfitai): Naudojami vyno ir alaus gamybos metu kaip konservantai, sulfitai gali sukelti alerginę reakciją arba astmos paūmėjimą jautriems žmonėms.
- Grūdai ir gliutenas: Alus, viskis ir kai kurie kiti alkoholiniai gėrimai gaminami iš grūdų, tokių kaip kviečiai, miežiai ar rugiai, kurie gali sukelti alergiją arba gliuteno netoleravimą.
- Dirbtinės spalvos ir kvapiosios medžiagos: Kai kuriuose alkoholiniuose gėrimuose, ypač likeriuose ar kokteiliuose, gali būti dirbtinių priedų, kurie gali sukelti alerginę reakciją.
Kita priežastis - alkoholio netolerancija, kai organizmas negali tinkamai suskaidyti alkoholio dėl fermento aldehido dehidrogenazės trūkumo. Tai dažniau pasitaiko Azijos gyventojų tarpe ir sukelia stiprų odos paraudimą, šilumos pojūtį ir kitus nemalonius simptomus, tačiau nėra laikoma tikra alergija.
Simptomai
Alergijos alkoholiui simptomai gali pasireikšti iškart po alkoholio vartojimo arba po tam tikro laiko. Jie gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo žmogaus jautrumo. Dažniausi simptomai:
- Odos reakcijos: Raudonos dėmės ant veido, kaklo, rankų arba kitose kūno vietose. Odos niežėjimas, dilgėlinė arba patinimas.
- Kvėpavimo sunkumai: Švokštimas, dusulys, nosies užgulimas arba bėrimas aplink burną. Tai gali būti pavojinga, ypač astma sergantiems žmonėms.
- Virškinimo trakto sutrikimai: Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ar viduriavimas po alkoholio vartojimo.
- Galvos skausmas ir svaigimas: Alkoholio netoleravimas dažnai sukelia stiprų galvos skausmą ar migreną po nedidelio kiekio alkoholio vartojimo.
- Anafilaksija (reta, bet pavojinga reakcija): Greita ir stipri alerginė reakcija, kuri gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, kraujospūdžio kritimą, sąmonės praradimą. Reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Alergija alkoholiui - tai imuninis organizmo atsakas į alkoholio vartojimą ar jo metabolitus. Ši būklė pasižymi padidėjusiu jautrumu alkoholiui, kuris gali paveikti įvairius organus ir sistemas.
Alergijos alkoholiui eiga prasideda, kai organizmas sąveikauja su alkoholio molekulėmis arba jų metabolitais, kurie veikia kaip antigenai. Imuninė sistema reaguoja, aktyvindama uždegiminius mechanizmus ir išskirdama įvairius uždegiminius mediatorius, tokius kaip histaminas.
Šie mediatoriai sukelia odos ir kitų audinių uždegimą, paraudimą bei diskomfortą. Alergija alkoholiui gali sukelti sunkius alerginius priepuolius, įskaitant anafilaksiją, kuri yra gyvybei pavojinga būklė.
Gali pasireikšti kvėpavimo takų spazmai ir dusulys, kurie gali reikalauti skubios medicininės pagalbos. Norint išvengti alergijos alkoholiui, svarbu visiškai vengti alkoholio vartojimo arba vartoti tik labai atsargiai, jei jau yra žinoma jautrumo rizika.
Rekomenduojama atidžiai skaityti produktų sudėtį, nes kai kuriuose gėrimuose gali būti alergizuojančių priedų. Svarbu stiprinti imuninę sistemą sveika mityba, fiziniu aktyvumu ir streso valdymu.
Esant alergijos požymiams, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją dėl tinkamo gydymo ir patarimų.
Sulfitai bei kiti konservantai. Histaminai - alkoholio gamybos (pvz. Tad jeigu alerginiai tyrimai diagnozavo įsijautrinimą vienai iš aukščiau nurodytų medžiagų, tikėtina, jog alerginės reakcijos pasireikš ir vartojant alkoholį.
Priešingai nei odos paraudimas, dirginimas ar kitos toksinės reakcijos pavartojus alkoholio, alerginės reakcijos alkoholio sudedamosioms dalims yra paprastai labai retos.
Tam tikroms alkoholio sudėtinėms dalims labai įsijautrinusiam žmogui stiprioms alerginėms reakcijoms (tokioms kaip, išplitęs stiprus dilgėlinio tipo bėrimas, apsunkintas kvėpavimas, skrandžio skausmai ar sąmonės sutrikimas) išprovokuoti gali užtenka labai nedaug, tik 1 ml. gryno alkoholio (kas atitinka 10 ml.
Raudonasis vynas yra dažniausiai alergines reakcijas išprovokuojantis alkoholinis gėrimas. Alus ir viskis taip pat gali išprovokuoti reakcijas, kadangi jų sudėtyje yra nemažai alergenų - mielių, apynių, miežių ir kviečių.
Reakcijos pasireiškimas ir intensyvumas priklauso nuo alergeno esančio alkoholiniame gėrime kiekio. Minėtų alergenų, didesniais ar mažesniais kiekiais, gali būti randama daugelyje alkoholinių gėrimų, kas gali būti alerginės reakcijos priežastis.
Tam tikriems maisto produktams alergiški asmenys turėtų būti atsargūs ir skaityti etiketes su nurodytomis sudedamosiomis dalimis. O jeigu dar tik įtariate, kad vartojant alkoholį sustiprėja nemalonūs pojūčiai, šias spėliones galės patvirtinti kraujo tyrimas alergijai nustatyti.
Jei žmogus tikrai yra alergiškas alkoholiui arba tiksliau alkoholio sudedamosioms dalims, net ir nedideli kiekiai alkoholio gali išprovokuoti simptomus. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir anafilaksinė reakcija.
Alerginės reakcijos alkoholiui simptomai kai kuriais atvejais gali būti labai panašūs į alkoholio netoleravimo simptomus, todėl diferenciacija būtina gydytojo alergologo ar klinikinio imunologo konsultacijos metu.
Tikrosios alergijos alkoholiui metu, žmogaus organizmas atpažįsta alkoholio sudedamąsias dalis kaip svetimas ir imuninė sistema pradeda su tuo kovoti inicijuodama specifinių imunoglobulinų E (toliau - IgE) gamybą.
Būtent šie antikūnai kartu su kitomis imuninės sistemos komponentėmis ir yra atsakingi už alerginės reakcijos išsivystymą ir simptomų pasireiškimą.
Gydymas ir valdymas
Nors nėra specifinio gydymo alergijai alkoholiui, svarbiausias būdas išvengti simptomų yra vengti alkoholio ar tų produktų, kurie sukelia reakcijas. Gydymas skirtas simptomams valdyti ir apsisaugoti nuo galimų rimtų komplikacijų.
- Antihistamininiai vaistai: Jei jūsų reakcija yra lengva, pavyzdžiui, odos bėrimai ar niežėjimas, antihistamininiai vaistai gali padėti sumažinti simptomus.
- Adrenalino injekcija (epinefrinas): Jei patiriate stiprią reakciją, ypač jei kyla kvėpavimo problemų arba simptomai rodo anafilaksiją, turėtumėte skubiai suleisti adrenalino injekciją (pvz., EpiPen) ir kviesti medicininę pagalbą.
- Apsilankymas pas gydytoją ar alergologą: Jei manote, kad turite alergiją alkoholiui arba kitiems jo sudedamiesiems komponentams, svarbu kreiptis į gydytoją ar alergologą. Jie gali atlikti tyrimus, tokius kaip odos dūrio testą ar kraujo tyrimus, kad nustatytų, kuri medžiaga sukelia alergiją.
Gyvenimo būdo patarimai
- Venkite alergenų turinčių alkoholinių gėrimų: Jei turite alergiją ar netoleravimą tam tikroms medžiagoms, rinkitės alkoholinius gėrimus, kurie šių medžiagų neturi. Pavyzdžiui, jei turite alergiją histaminams, venkite raudonojo vyno.
- Skaitykite etiketes: Prieš vartojant alkoholį, atidžiai skaitykite etiketę, kad įsitikintumėte, jog gėrime nėra jūsų alergenų, pvz., sulfitų ar kviečių.
- Testuokite naujus gėrimus atsargiai: Jei bandote naują alkoholio rūšį, pabandykite iš pradžių mažą kiekį, kad patikrintumėte, ar neatsiras alerginių simptomų.
- Nešiokitės epinefrino injektorių: Jei turite sunkią alergiją, būtinai turėkite epinefrino injektorių, kad galėtumėte greitai reaguoti į alerginę reakciją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei po alkoholio vartojimo patiriate alergijos simptomus, svarbu kreiptis į gydytoją, ypač jei simptomai pasireiškia stipriai arba pasikartoja dažnai. Gydytojas gali padėti nustatyti tikrąją priežastį ir pasiūlyti tinkamą gydymą ar rekomendacijas. Jei įtariate anafilaksiją, būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą.
Jei jaučiate silpnus, ypatingai nevarginančius simptomus alkoholiui ar jo sudedamosioms dalims, rekomenduojama atsisakyti ar bent jau riboti vartojamo alkoholio kiekį. Jei simptomai pasireiškia tik nuo tam tikro alkoholio, tuomet galima atsisakyti tik tos rūšies gėrimų, tačiau visuomet derėtų pasvarstyti apie kitas alkoholio vartojimo pasekmes.
Priešingai, jei jaučiate labai stiprius skausmus ar simptomus, tuomet pasirodykite gydytojui, galbūt jūs iš tiesų esate alergiškas kažkuriai alkoholio sudėtinei daliai.
Jei gydytojas alergologas ar klinikinis imunologas įtaria, kad jūs esate alergiškas alkoholio tam tikriems komponentams - renkama anamnezė, o vėliau atliekami alerginiai testai - gydytojas jums gali paskirti alerginius tyrimus (odos dūrio testą, provokacinius mėginius) padėsiančius patvirtinti arba atmesti alergiją.
Visi tyrimai atliekami gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete su priežiūra. Alergijos alkoholiui gydymo nėra.
Vienintelis būdas išvengti nemalonių simptomų - vengti alkoholinių gėrimų ar produktų, kurių sudėtyje gali būti alkoholio. Jei alergija nustatyta tam tikrai alkoholio sudedamajai daliai, pvz. miežiams, pasitarus su gydytoju alergologu galima vartoti gėrimus, kurių sudėtyje miežių nėra.
Įrodyta, kad alkoholis nėra naudingas sveikatai. Jis gali padidinti tokių sveikatos problemų, kaip kepenų pažeidimai, aukštas kraujospūdis, širdies ligos, insultas ir net vėžys, riziką.
Atsižvelgdamas į tai, vienas ekspertas atskleidė penkis įspėjamuosius odos ženklus, kurie gali reikšti, kad esate alergiški alkoholiui.
„Pagirios savaime nėra alerginė reakcija, - paaiškino dantų chirurgė, estetinės medicinos gydytoja Emma Cunningham. - Tačiau dalis žmonių gali būti alergiški arba netoleruoti tam tikrų alkoholinių gėrimų sudedamųjų dalių. Tai gali pasireikšti odos reakcijomis.“
1. Paraudusi oda
Pasak gydytojos, alkoholis gali paskatinti kraujagyslių išsiplėtimą, todėl parausta oda, dažniausiai veido ir kaklo.
Tokios reakcijos priežastis - padidėjęs acetaldehido kiekis organizme. Acetaldehidas yra alkoholio skaidymo reakcijų šalutinis produktas, kurį kepenys paverčia mažiau žalingomis medžiagomis. Tačiau lėtesnis acetaldehido apdorojimas yra nulemtas žmogaus genetikos.
„Kai kurie tyrimai rodo, kad antihistamininiai preparatai sumažina alkoholio sukeltus raudonio simptomus, tačiau jie neapsaugo organizmo nuo acetaldehido poveikio“, - paaiškino E.Cunningham.
2. Dilgėlinė
Alerginė reakcija į alkoholį gali pasireikšti dilgėline, t. y. raudonais ir niežtinčiais odos iškilimais.
„Tai sukelia imuninė reakcija į tam tikras alkoholinių gėrimų sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, grūdus, mieles ar sulfitus“, - teigė gydytoja.
3. Niežtinti oda
Alergija alkoholiui arba jo netoleravimas gali sukelti niežulį, kuris pasireiškia iš karto po alkoholio vartojimo arba išsivysto palaipsniui per tam tikrą laiką.
Niežulys gali būti vietinis arba apimti didesnius odos plotus, sakė E.Cunningham.
4. Patinimas
Kartais dėl alerginės reakcijos į alkoholį gali patinti lūpos, liežuvis, veidas ar gerklė.
„Tai vadinama angioneurozine edema ir gali būti rimta alerginė reakcija, dėl kurios būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją“, - įspėjo E.Cunningham.
5. Odos problemos
Nesuprantate kodėl jūsų oda pilna inkštirų ir spuogų? Tai gali būti dėl alkoholio vartojimo.
Dr Liakas sakė: „Vienas iš pagrindinių gėrimo padarinių yra odos išsausėjimas, todėl jos paviršius tampa sausas, išdžiūvęs, negaunantis drėgmės iš vidaus. Dehidratacija dėl alkoholio taip pat gali išplėsti odos poras, todėl padaugėja inkštirų ir spuogų. Svarbu pažymėti, kad jei nebus tinkamai gydoma, tai gali sukelti aknę ir rožę“.
Alkoholis yra diuretikas ir oda praranda drėgmę su šlapimu, todėl sumažinkite alkoholio vartojimą ir padidinkite vandens suvartojimą nuo maždaug šešių iki aštuonių puodelių per dieną.
Blyški oda yra terminas odai, kuriai trūksta spindesio ir kurios atspalvis ar tekstūra yra netolygūs. Jei tai pažįstama, tai gali būti dėl to, kad per daug išgeriate alkoholio.
Dr Liakas sakė: „Kai geriama nuolat ir per daug, tai ilgainiui labai kenkia, nes taip pat gali sumažėti ląstelių apykaita ir sukelti nesveiką, blyškią veido spalvą, tačiau net ir neilgas alkoholio vartojimo laikas netruks atsispindėti jūsų odoje“.
Alkoholis taip pat siejamas su uždegimu, tad jei jūsų oda raudona, galite kaltinti alkoholį. Dr Liakas paaiškino: „Tai bloga žinia odos sveikatai, nes lėtinis uždegimas siejamas su odos ligomis ir pastebimu odos senėjimu. Didelis odos uždegimas gali sukelti reakciją, iššaukiančią odos paraudimą. Ilgainiui oda gali tapti ryškiai raudona ir pastebimai sudirgusi. Taip atsitinka, kai dėl alkoholio išsiplečia kraujagyslės po odos paviršiumi, todėl oda įgauna įspėjamąją paraudusią spalvą. Ilgai vartojant alkoholį, gali atsirasti veido telangiektazijos - smulkios siūlinės venos ant nosies ir skruostų dėl sutrūkinėjusių kraujagyslių. Dr Liakas pridūrė: „Svarbu pažymėti, kad, jei nebus tinkamai gydoma, tai gali sukelti aknę ir rožę“.
Kai kankina pagirios arba reguliariai geriate per daug, galbūt pastebėjote, kad jūsų oda sensta akivaizdžiai greičiau. Dr Liakas pasakojo: „Tikėtina, kad oda atrodys pilka ir sausesnė, raukšlės ir linijos paryškės, o ypač plona kaklo oda gali atrodyti senesnė ir labiau susiraukšlėjusi dėl dehidratacijos, susijusios su alkoholio vartojimu. Ilgai vartojant alkoholį, simptomai gali būti sunkesni, įskaitant paraudimą ir kai kuriais atvejais net ir veido telangiektaziją - smulkias sriegines venas ant nosies ir skruostų dėl sutrūkinėjusių kraujagyslių“.