Ar Darbas Sunki Našta?

Darbas užima didelę mūsų gyvenimo dalį, todėl svarbu, kad jis teiktų ne tik materialinę naudą, bet ir moralinį pasitenkinimą. Tačiau, ar visada darbas yra džiaugsmas? Ar jis netampa sunkiu našta, slegiančia mūsų pečius?

Darbo Prasmė Ir Pasitenkinimas

Žmogui nieko nėra geresnio, kaip valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbu. Akivaizdu: tam, kad darbas teiktų džiaugsmą, nebūtų nuobodus, reikia ir materialinio suinteresuotumo, ir moralinio pasitenkinimo. Jei kažko iš jų trūksta, žmogus be pasitenkinimo eina į darbo vietą, be pasitenkinimo atsėdi nuobodžiame darbe. Išeitų, kad jis be pasitenkinimo praleidžia pusę savo gyvenimo (jei ne daugiau, jeigu įskaičiuotume nelinksmus pamąstymus apie tarnybą darbo dienos pabaigoje).

Laimingas tas, kas ryte su džiaugsmu skuba į darbą, o vakare - namo. Ką mums suteikia darbas? Visų pirma, priemones išgyventi.

Emociniai Iššūkiai Darbe

Negatyvios emocijos garantuotos ir tuo atveju, jei iš pradžių pasirinkta profesija neatliepia jūsų vidinių interesų ir poreikių. Smulkiau nenagrinėsime dviejų akivaizdžių priežasčių, dėl kurių darbas gali kelti depresiją. Pirmiausia, kaltės jausmas prieš aplinkinius, pirmiausia namiškius, gali sugadinti jūsų santykį su darbu. Gerai, jei namie supratingai vertinamas jūsų atsidavimas darbui. O jei ne, jei jums nuolat tenka klausytis priekaištų dėl nepakankamo dėmesio vaikams, vyrui, senyviems tėvams... jūs visiems skolinga, skolinga, skolinga... O juk norisi visiškai atsidėti mylimam darbui.

Esmė tame, kad dažnai būtent patys artimiausi žmonės elgiasi egoistiškai. Vaikas visada nori, kad jo mama būtų šalia. Tėvai, kurie laikui bėgant tampa panašūs į vaikus, nori, kad jūs rūpintumėtės jais. Vyras, suprantama, trokšta, kad šalia jo būtų žmona, o ne aukščiausios kvalifikacijos specialistė. Draugai stengiasi praleisti savo laisvalaikį malonioje jūsų draugijoje. Kad neprarastumėte savojo „aš“ ir netaptumėte greitąja pagalba visiems, kas to nori, reikia suprasti, ko norite jūs. Jei norite dirbti, nereikia to atsisakyti, kad įtiktumėte draugams. Atsiminkite tai, kad jei nepatenkinsite savo interesų, neturėsite nė fizinių, nė moralinių jėgų patenkinti kitų žmonių interesų.

Nuovargis Ir Darbo Krūvis

Antra, nuovargis neskatina meilės. Kartais darbas tampa našta dėl nuolatinio pervargimo. Chroniško nuovargio fone viskas nusidažo juoda spalva. Ir net norisi mesti mylimą darbą. Akivaizdu, kad šioje situacijoje geriausia išeitis - pailsėti. Bet būna ir taip, kad pailsėjote, o paskui vėl užsivertėte ant pečių naštą ne pagal savo jėgas - ir per trumpą laiką vėl viskas kartojasi, ir darbas vėl tampa nemielas.

Kaip to išvengti? Čia jums padės „Eizenhauerio principas“, kurio pagrindas - du kriterijai: svarba ir skuba. Pagal šį principą pirmiausia būtina apibrėžti sau svarbius ir skubius darbus. Juos reikia iškart atlikti pačiai. Antraeiliai - svarbūs, bet ne itin skubūs darbai. Bet šie darbai gali tapti skubūs, jei neužsiimsite jais laiku. Pažvelkite į sąrašą ir pagalvokite, kam juos galima būtų perleisti. Tai leis jums sumažinti savo krūvį ir neleis pervargti. Toliau: ne itin svarbūs, bet skubūs darbai. Pasistenkite juos deleguoti tam, kas su jais puikiai susidoros. Nepervertinkite „žmogiškojo faktoriaus“.

Santykiai Darbe

Viena dažniausių priežasčių, kodėl darbas nedžiugina - prasti santykiai su kolegomis, vadovu, pavaldiniais. Jūs su pasitenkinimu ateidavote į darbą, kol... skyriuje nepasirodė žmogus, kuris jus erzina. Priežasčių, kodėl nesiklosto santykiai, gali būti pačių įvairiausių: skirtingi charakteriai, skirtingi požiūriai, nesupratimas, konkurencija, kolegos ar vadovo noras prisiimti jūsų nuopelnus. Bet turite suprasti, kad rasti tylią oazę, kur visi vienas kitą myli ir palaiko, sunku.

Pagrindinė klaida, kurią darome darbe ir dėl kurios vėliau kenčiame - darbinių ir asmeninių santykių supainiojimas. Iš kolegų tikimės daugiau, nei jie gali ar turi duoti. Tikimės supratimo, pagarbos ir meilės. Jei panašias nuotaikas pastebėjote savyje, pasistenkite skubiai išsivaduoti nuo bereikalingų lūkesčių ir prisiminti esminę priežastį, dėl ko esate šiame darbe. Nusistatykite sau taisyklę: darbe aš dirbu, o ne aiškinuosi santykius. Atsiminkite, kad vadovas - ne tėvas, kolegos - ne broliai ir seserys. Ir jei jų interesai nesutampa su jūsiškiais, tai dar ne pagrindas paversti savo gyvenimą pragaru ar prarasti darbą. Geriau energiją, kurią išeikvojate emocijoms, nukreipkite į darbą.

Tobulėjimas Ir Iniciatyva

Ketvirta, būna taip, kad darbas nustoja džiuginti, kai pasiekiate tobulumo ir sustingstate tame taške. Jau viską žinote, viską mokate ir diena iš dienos kartojate tą patį. Pirmasis sprendimas - viską mesti ir ieškoti kažko kito. Bet neskubėkite: prarasti lengva, rasti daug sunkiau. Todėl pirmiau, nei imsite rašyti prašymą atleisti iš darbo, pasistenkite realizuoti save ten, kur kažkada jums tau pavyko.

Supratę būtinybę judėti toliau, jie nusiteikia laukti, kol kažkas kitas suteiks postūmį. Pavyzdžiui, vadovas. O jam galbūt tai nė į galvą neateis, priešingai, jūs savo poste jį visai tenkinate. Todėl nelaukite, kad jūsų problemas spręs kažkas kitas. Parodykite drąsą ir iniciatyvą. Pasikalbėkite su vadovu, paaiškinkite jam, ką norėtumėte keisti savo darbe. Svarbu, kad galėtumėte jam pateikti konkrečius savo tobulėjimo variantus. Galbūt tai bus mokslai, gal nauja darbo sfera ar paaukštinimas. Apsvarstykite jo reakciją. Tik jei tai bus griežtas „ne“, verta pagalvoti apie kitą darbą.

Darboholizmas: Teigiamas Ar Neigiamas Reiškinys?

MRU psichologas doc. dr. Alfredas Laurinavičiaus aiškina, kad darboholizmą skatina perfekcionizmas - bandymai ką nors darant atitikti pačius aukščiausius standartus. Personalo atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas K. Blaževičius tokius darboholikus, kurie per ilgai užsibūna darbe siekdami kruopščiai atlikti jiems pavestus darbus, bet vis tiek nespėja jų padaryti, vadina „neigiamais darboholikais“.

Tačiau K. Blaževičius išskiria kitokius darbuotojus, kurios vadina „teigiamais darboholikais“. Anot MRU psichologo A. Laurinavičiaus, darbas yra jų pasididžiavimo šaltinis, jų tapatybės dalis, jie save suvokia per darbinį vaidmenį ir darbinį rezultatą.

Psichologas išskiria, kad žmogaus gyvenimo pagrindinės sferos yra darbas, santykiai ir šeima. Darboholizmo atveju žmogus pastato savo gyvenimą ant vienos atramos, todėl visos kitos atramos silpsta.

Profesinės Ligos Ir Darbo Sąlygos

Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per 2005 metus Lietuvoje nustatyti 1380, 2006 metais - 1447 profesinės ligos. Šių metų liepą nustatyti 111 atvejų. Tačiau, B. Gylio nuomone, statistika nėra labai patikima, nes profesinėms ligoms negalioja "senaties" terminas, tai yra į statistiką įtraukiami ne vien naujai susirgusieji, o ir tie, kurie susirgo seniai, bet tik dabar kreipėsi į darbo medicinos gydytojus.

Daugiausia besikreipiančiųjų susirgę nuo sunkaus darbo laivų statybos ar remonto įmonėse, nemažai traktorininkų, melioratorių, buldozerininkų, kranininkų. Jų sveikatai labiausiai pakenkė didelis triukšmas, vibracija, sunkumų kilnojimas, meteorologiniai faktoriai, dulkėtumas. Sunki našta bei vibracija pirmiausia pakenkia stuburui.

Esą reglamentuota, kad moterys gali kilnoti iki 10 kg nešulius, o vyrai - iki 30 kg. Tačiau kenksmingos darbo sąlygos kenkia ir nervų sistemai - susergama polineuropatija, liga, kuri sutrikdo jutimus. Ilgas darbas triukšme pakenkia klausai, sąlygoja apkurtimą. Dūmais kvėpuojantys suvirintojai gali susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga.

Kita vertus, į tuos pačius kenksmingus faktorius, pasak B. Gylio, žmogaus organizmas gali reaguoti skirtingai. Yra tekę pripažinti profesinę ligą medikams, darbe užsikrėtusiems tuberkulioze, gydytojai, kuriai, vilkint 15-20 kg sveriančia apsaugine švinine prijuoste dirbant su rentgeno aparatu, išsivystė pečių sąnarių pakitimai. Neseniai profesinė liga pripažinta eiguliui iš Tauragės - įkandus erkei jam išsivysčiusi lėtinė Laimo ligos forma pakenkė sąnariams.

Dauguma besikreipiančių į darbo medicinos gydytoją - darbo pirmūnai, vos ne visą amžių pradirbę vienoje darbovietėje. Jiems svarbu išlaikyti darbo vietą, turimą padėtį, apie sveikatą nepagalvoja.

Emocinė Sveikata Rūpinantis Sergančiais Artimaisiais

Rūpinimasis sergančiu fizine ar psichine liga artimuoju yra ne tik didelė atsakomybė ir prasmingas darbas, bet ir didžiulis emocinis iššūkis. Dažnas, atsidėjęs slaugai, pamiršta savo paties emocinę ir psichologinę sveikatą. Psichologas Mykolas Kriščiūnas atkreipia dėmesį, kad sergančius artimuosius prižiūrinčių emocinė sveikata dažnai lieka nuošalyje.

Slaugant fizinėmis ligomis sergančius artimuosius, darbas dažniau būna fizinis ir praktinis - artimojo vartymas, nešiojimas, lydėjimas, konkretaus režimo laikymasis, pvz., vaistų vartojimas ar gydytojų vizitai. „Psichinės ligos ateina su didesniu neapibrėžtumo ir pasimetimo jausmu, kai sunku suprasti ir suvokti pasaulį kito žmogaus akimis. Dažnai tenka susidurti su asmeninėmis ar visuomeninėmis stigmomis - įrodyti, kad žmogus iš tiesų serga, gali būti sudėtinga. Psichinės ligos neretai stipriai paveikia asmeninį santykį su artimuoju - tampa dar sunkiau nustatyti asmenines ribas“, - komentuoja psichologas.

Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria artimuosius prižiūrintys žmonės, yra kaltės jausmas. Dažnas galvoja: „jeigu mano artimajam sunku, tai aš neturiu teisės galvoti apie save“.

Emocinį perdegimą gali išduoti keli požymiai. Pirmiausia, fizinis nuovargis, kuris pasireiškia nuolatiniu jėgų trūkumu, emociniu nestabilumu, padidėjusiu jautrumu, irzlumu, apatija ar net panikos priepuoliais. Kitas ženklas - socialinė izoliacija: slaugantieji atsitraukia nuo draugų, bendruomenės, jaučiasi vieniši.

Net ir smulkios pagalbos formos - pakvietimas arbatos ar pasivaikščiojimui - gali būti reikšmingos. Labai svarbu parodyti prižiūrintiems kitus, kad jų darbas yra pastebimas ir vertinamas. Reikšminga siūlyti konkrečią pagalbą - pavyzdžiui, pusvalandį pabūti su prižiūrimu artimuoju, kad įprastai jį slaugantis asmuo galėtų ramiai išgerti kavos.

Siekiant sumažinti emocinį krūvį, svarbu skatinti slaugančius artimuosius dalintis atsakomybe - leisti sau prašyti ir priimti pagalbą. Taip pat padėti jiems palaikyti socialinius ryšius, skatinti dalyvauti bendruomenės veiklose. Priminti jiems nepamiršti savęs - bent trumpam atsitraukti nuo slaugos pareigų. Taip pat pasiūlyti kreiptis pagalbos į psichologus, paramos grupes ar artimuosius, kurie gali išklausyti, ar net užregistruoti pas konkretų specialistą.

Nuotolinis Darbas: Privalumai Ir Trūkumai

Kad ir kiek kalbėtume apie nuotolinio ir hibridinio darbo privalumus (taupomas laikas kelionei, daugiau laisvės ir autonomijos, galimybė susikaupti), trūkumai akivaizdūs: nyksta bendravimas tarp žmonių, didėja atskirtis ne tik tarp kolegų, bet ir visuomenėje, menksta organizacijų kultūra ir vadovų autoritetas.

Dirbdami drauge vienodiname požiūrį, mokomės priimti kito nuomonę, susitarti. Priešinga tam - sėdėti namų apkasuose, jaustis atstumtam, burnoti, rašyti piktus komentarus. Dirbdami gyvai ne tik kuriame ryšį. Užmezgame draugystę, turime galimybę sutikti naujų žmonių, įsimylėti (ne veltui nuo Covid praktiškai vienintelis būdas susirasti gyvenimo partnerį - interneto portalai). Turime galimybę mokytis iš vadovo - matyti jo kūno kalbą, reakcijas, emocijas, elgesį kritinių situacijų metu. Komandos dvasia ir misijos jausmas kyla tik dirbant petys petin, iš gyvo, spontaniško, tiesioginio bendravimo „čia ir dabar“.

Darbuotojai yra kur kas labiau patenkinti darbu, jei darbe turi tikrų draugų. Kai jų turime, ne tik norime rekomenduoti darbdavį, bet ir dirbame geriau. Gyvenime įgyjame draugų keliais etapais: kiemas, mokykla, universitetas ir darbovietė. Vaikystės draugai pamažu nubyra; jei nepridėsiu gerų kolegų (profesinis gyvenimas - svarbus bendraminčių šaltinis), galiu tapti visiškai vienas.

Darbdaviai turėtų rūpintis, kad darbuotojai turėtų galimybę ne tik susipažinti, bet - kur kas svarbiau - ir susidraugauti. Tam būtinas buvimas kartu gyvai. Tuomet didėja darbuotojų įsipareigojimas, geriau susikalbame, darome mažiau klaidų, esame laimingesni.

Paskola Mokslams: Investicija Ar Našta?

Paskola mokslams dažnai kelia dvejopus jausmus. Vieniems tai galimybė siekti išsilavinimo tada, kai jo labiausiai reikia, kitiems - baimė dėl ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Vis dėlto pats skolinimasis dar nereiškia klaidos. Klausimas yra gilesnis - ar paskola padeda kurti didesnę vertę ateityje, ar tampa našta, kuri riboja pasirinkimus.

Lietuva išsiskiria aukštu aukštojo mokslo paplitimu. Daugiau nei 60 procentų 30-34 metų gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą, o tai rodo, kad studijos tapo ne prabanga, o norma.

Darbo rinkos duomenys taip pat atskleidžia aiškią tendenciją: aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės Lietuvoje vidutiniškai uždirba apie trečdaliu daugiau nei tie, kurie baigė tik vidurinę mokyklą. Per visą darbinį gyvenimą šis skirtumas virsta reikšminga finansine grąža. Ši statistika leidžia teigti, kad daugeliu atvejų išsilavinimas yra ekonomiškai naudinga investicija, tačiau investicija tampa paskola tik tada, kai pasirinkimai yra apgalvoti.

Paskola mokslams dažniausiai pasiteisina tada, kai studijų kryptis turi aiškią paklausą darbo rinkoje. Tokiose srityse kaip informacinės technologijos, inžinerija, sveikatos priežiūra ar finansai specialistų trūkumas išlieka stabilus, o atlyginimų augimas - nuoseklus. Tokiu atveju paskola padeda greičiau pasiekti profesinį lygį, kuris leidžia generuoti didesnes pajamas.

Svarbus ir laiko faktorius. Jei studijos leidžia greičiau įsilieti į darbo rinką - paskola padeda „neprarasti metų“, kurie priešingu atveju būtų skirti taupymui. Jaunesni absolventai dažnai turi daugiau galimybių kilti karjeros laiptais ir ilgainiui uždirbti daugiau.

Lietuvoje apie 60 procentų studentų studijų metu dirba. Tai rodo, kad didelė dalis jaunų žmonių paskolą mokslams derina su pajamomis ir praktine patirtimi. Darbas studijų metu padeda ne tik sumažinti finansinę naštą, bet ir sustiprina ryšį su darbo rinka. Tokie studentai po studijų dažniau randa darbą pagal specialybę ir greičiau pasiekia stabilias pajamas.

Paskola gali tapti našta tuomet, kai studijų pasirinkimas neatitinka darbo rinkos realijų. Jei baigus studijas sunku rasti darbą arba atlyginimas neleidžia komfortiškai grąžinti paskolos - finansinis spaudimas gali lydėti daugelį metų. Taip pat rizika didėja, jei paskolos suma yra didelė, o grąžinimo sąlygos - nelanksčios.

Dar viena rizika - sprendimas skolintis be aiškaus plano. Studijos be krypties, be papildomų praktikų ar karjeros tikslų dažnai neužtikrina finansinės grąžos, kuri pateisintų paskolą.

Prieš skolinantis verta įvertinti ne tik studijų kainą, bet ir galimas pajamas po studijų, darbo rinkos perspektyvas bei realų paskolos grąžinimo grafiką. Taip pat svarbu pasirinkti tokias paskolos sąlygas, kurios būtų pritaikytos prie jauno žmogaus finansinių galimybių.

Paskola mokslams tampa investicija tada, kai ji yra dalis ilgalaikio plano, o ne spontaniškas sprendimas. Tokiais atvejais finansavimas padeda pasiekti tikslą greičiau ir efektyviau.

Paskola mokslams nėra savaime nei gera, nei bloga. Ji tampa investicija tada, kai studijos atveria duris į stabilesnį, geriau apmokamą darbą ir leidžia kurti tvarią karjerą. Lietuvoje, kur išsilavinimas vis dar stipriai susijęs su pajamų lygiu, toks sprendimas dažnai pasiteisina. Svarbiausia - atsakingai įvertinti savo pasirinkimus ir finansines galimybes.

tags: #ar #gali #buti #darbas #sunki #nasta