Darbas, kaip neatsiejama suaugusio žmogaus gyvenimo dalis, neretai tampa ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir iššūkių bei sunkumų priežastimi. Šiame straipsnyje panagrinėsime argumentus, kodėl darbas gali būti sunki našta, atsižvelgiant į darbuotojų teises, darbdavio pareigas ir nuotolinio darbo ypatumus.
Darbuotojų teisės ir darbdavio pareigos
Pareiga konsultuotis su darbuotojais yra nustatyta kaip priemonė, užtikrinanti jų teises ir skatinanti bendradarbiavimą tarp darbuotojų ir darbdavių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad konsultacijų su darbuotojais tvarkos pažeidimas gali būti pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, jeigu konsultacijų nesurengimas ar tvarkos pažeidimas turėjo esminės įtakos konkretaus darbuotojo atleidimo atveju.
Valstybės tarnautojų atleidimo atveju, numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys privalo suteikti valstybės tarnautojui visą informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti, vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį reorganizavimą.
LVAT yra nurodęs, jog DK 135 straipsnio 2 dalies nuostata suponuoja atsakovui pareigą visų pirma vertinti atleidžiamo tarnautojo kvalifikaciją. Atsakovas, priimdamas sprendimą atleisti tarnautoją, turi diskrecijos teisę pasirinkti, su kuriais tarnautojais toliau tęsti tarnybos santykius, tačiau tokia diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais - įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais VAĮ 3 straipsnyje.
Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų.
Taigi, darbdavio pareigos ir darbuotojų teisės yra glaudžiai susijusios, o jų tinkamas įgyvendinimas užtikrina teisingą ir skaidrų darbo procesą.
Darbo jėgos trūkumas ir užsieniečių įdarbinimas
Lietuvos pramonininkų konfederacija atkreipė dėmesį, kad darbo jėgos trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse ir visoje Europoje. Anot jų, didelė problema yra ne tik darbuotojų užsienyje suradimas ir jų pritraukimas, bet ir biurokratiniai trukdžiai.
Skaitmeninių technologijų sektoriaus (DigiTech) asociacijos „Infobalt“ atstovas pastebėjo, kad galėtų ir daugiau dirbti užsieniečių lietuvių IT įmonėse. Prioritetas teikiamas, žinoma, įdarbinamiems vietoje, t. y. Lietuvoje - dėl mokestinių ir teisinių dalykų, kurie gali skirtis užsienio šalyse ir Lietuvoje, o darbdaviams prisideda papildoma administravimo našta.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė teigė, kad trūkstamų profesijų sąrašas yra traktuojamas klaidingai. „Tai darbdaviai daro sąmoningai siekdami sau palankių sprendimų. Šiuo metu trūkstamų profesijų sąrašas yra iškreiptas. Jo pirminė mintis kažkur dingo. Jis buvo sukurtas tam, kad jame atsidurtų aukštos kvalifikacijos, retos profesijos, kurių darbuotojus Lietuvoje būtų sunku greitai paruošti.
Darbuotojų atstovės teigimu, būna atvejų, kai lietuviai negauna darbo būtent todėl, kad jie yra lietuviai. „Mums žmonės pasakoja, kad ateina darbintis, tačiau darbdaviai jų nepriima. O koridoriuose šnibždamasi, kad šioje įmonėje lietuviai vairuotojai yra nepageidaujami. Dar žmonės pasakoja, kad darbdaviai naudoja tam tikras schemas. Pavyzdžiui, transporto įmonės sukuria daug darbo skelbimų. Tokiu būdu jos sukuria įspūdį, kad joms reikia labai daug darbuotojų. Tačiau norinčiųjų dirbti nepriima. Tada darbdaviai kreipiasi į ministerijas ir skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, niekas nenori darbintis, todėl prašo didinti kvotas“, - pasakojo I. Ruginienė.
Ši problema atskleidžia, kad darbo rinkoje egzistuoja įvairių iššūkių, susijusių su darbuotojų paieška, kvalifikacija ir konkurencija.
| Organizacija | Išsakytos problemos | Siūlomi sprendimai |
|---|---|---|
| Lietuvos pramonininkų konfederacija | Darbo jėgos trūkumas, biurokratiniai trukdžiai | Sutrumpinti prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi nagrinėjimo terminus iki vieno mėnesio. |
| DigiTech asociacija „Infobalt“ | Per daug apdėliota įvairiais „jeigu“, „bet“ užsieniečių įdarbinimo tvarka. | Jeigu darbdavys įsipareigoja mokėti 1,5 vidutinio darbo užmokesčio, daugiau jokių klausimų neuždavinėjame, o iškart kviečiame dirbti ir tiesiame raudoną kilimą tiek tokiems darbdaviams, tiek darbuotojams. |
| Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija | Trūkstamų profesijų sąrašas yra iškreiptas, darbdaviai specialiai nenori įdarbinti lietuvių. | Atskirti trūkstamų profesijų sąrašą ir įdarbinimo kvotas, siaurinti trūkstamų profesijų sąrašą. |
Nuotolinis darbas: nauja realybė ir iššūkiai
Visą pasaulį netikėtai apėmus pandemijai, o gyvenimus sukausčius karantinui, populiariu tapo posakis „nauja realybė“. Darbas iš namų tapo nauja realybe, o namams šiuo laikotarpiu teko svarbus egzaminas: ar namuose esame produktyvūs?
Daugelis namuose dirbome ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Turintiesiems šeimas teko nuolat derinti darbus su dėmesiu partneriams ir vaikams, todėl kompiuterius glaudėme ant virtuvinių stalų, ant kelių miegamuosiuose, sėdėdami ant sudedamosios kėdutės drabužinėje. Reikėjo taikytis prie visos šeimynos dienos ritmo, o tuo pačiu metu - dirbti, bendrauti su kolegomis. Panašu, kad iš namų dirbsime dažniau.
Įvairūs tyrimai ir apklausos darbą iš namų jau seniai vertina kaip vieną iš puikių darbuotojų motyvacijos priemonių: tai suteikia galimybę individualiai pasirinkti patogų darbo grafiką, prisitaikyti prie savo efektyvumo ritmo, susikurti patinkančią darbo aplinką. Apie 30 proc. „Citus“ klientų įsirengdami naują būstą integruoja darbo vietą į interjero projektą, tačiau tai aktualu ir esamame būste, nes darbo vietos namuose poreikis, neabejotinai, augs.
Planuojant darbo vietą reikia atsakyti keletą svarbiausių klausimų: kiek laiko per dieną ar savaitę joje reikės praleisti; ar įmanoma tam skirti atskirą erdvę, ar darbuotis teks viename iš kambarių; kokių darbo priemonių reikės; kokia yra visos šeimos dienotvarkė - ar galima rasti namų vietą, kur dienos metu bus tyliau bei ramiau ir pavyks susikoncentruoti. Be abejo, pats darbo pobūdis taip pat padiktuoja reikalavimus: ar didžiąją darbo dalį bendraujama (pvz., el. paštu, o gal telefonu, kitomis ryšio priemonėmis), ar tai ilgesnio susikaupimo reikalaujantis techninis, kūrybinis darbas.
„Citus“ interjero dizaineriai Rūta Montrimaitė ir Marius Morozovas akcentuoja, kad geriausias variantas, jei įmanoma, yra darbo zonai skirti atskirą patalpą. Tai leistų atsiriboti nuo triukšmo, sutalpinti ne tik kompiuterį, bet ir kitą įrangą, priemones, dokumentus. Jei tokios galimybės nėra arba nėra didelio poreikio, darbo zoną galima įrengti kambario kampe, ant palangės, balkone, terasoje. Darbo zoną nuo kitų erdvių galima atskirti širmomis, užuolaidomis, stelažais ar lentynomis.
Svarbiausi darbo vietos atributai - stalas ir kėdė. Jei ant stalo tereikės pasidėti nešiojamąjį kompiuterį, užrašinę ir rašiklį bei puodelį kavos, svarbiausia, kad jis būtų tinkamo aukščio ir patogus atsisėsti. „Kompaktiškų ir erdvę taupančių idėjų darbo vietai yra daugybė: prie sienos tvirtinama užlenkiama lentyna ar stalviršis, plati palangė, jei ji yra tinkamame aukštyje, „paslėptas“ darbo stalo modulis sieninėje, rūbų spintoje ar kituose korpusiniuose balduose. Įkvėpimo galima ieškoti baldų salonuose ar internete - tokias idėjas baldininkai tikrai galės išpildyti“, - pataria R.
Kad ir kiek mažai įrangos tiesioginiam darbui reikia, jai prijungti būtina numatyti elektros lizdų. Bent viena rozetė šalia darbo vietos privalo būti - prie jos galima prijungti šakotuvą, bet geriausia, kad keli lizdai būtų po stalu ir bent du - virš jo. Darbas neįsivaizduojamas be interneto. Jei namuose veikia greitas bevielis ryšys, gal nieko daryti ir nereikės.
M. Morozovas rekomenduoja daug dėmesio skirti patogiai kėdei, ant kurios teks praleisti ne vieną valandą per dieną. „Iš asmeninės patirties žinau, kad praleisti 8, o dažnai - ir daugiau valandų ant kėdės yra nemenkas iššūkis. Todėl labai siūlau susirasti būtent Jums tinkamą ir patogią kėdę, už kurią nugara tikrai padėkos. Nepagailėkite šiek tiek laiko, nuvykite į kėdžių saloną ir išbandykite. Labai patrauklų darbo vietos variantą galima pasiskolinti iš modernių šiandienos biurų - tai „tylos būdelės“, kurios gali tapti idealiu sprendimu turintiems galimybę ją įsigyti. Joje jau būna stalas, elektros lizdai, apšvietimas, galima iš anksto numatyti erdves daiktų pasidėjimui.
Darbo vieta namuose turi būti jauki, tvarkinga ir motyvuojanti. Joje „Citus“ dizaineriai rekomenduoja nepamiršti detalių ir smulkmenų: pasistatyti mėgstamą nuotrauką, pasikabinti paveikslą. Darbo zonoje gali atsirasti ir kamštinė arba magnetinė lenta, kuri padės planuotis darbus. Gerai turėti augalų: žaluma gerai nuteikia, valo orą ir suteikia jaukumo. Tačiau šioje erdvėje būtina išlaikyti tvarką. Jei prisikaupė dokumentų, rašiklių ar kitų darbinių smulkmenų, yra nedažnai naudojamų įrenginių, kroviklių ar laidų, visus jus galima laikyti specialiai balduose padarytose ertmėse, stalčiuose, spintelėse ar daiktadėžėse. Daiktadėžės gali būti pagamintos iš skirtingų medžiagų, būti skirtingų spalvų, todėl jas galima priderinti prie interjero.
Specialistai atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią detalę: karantino metu su kolegomis, klientais, partneriais daugiausiai bendraujame virtualiai. „Darbas iš namų turi specifiką. Išnyksta fizinės ribos tarp darbo ir namų, todėl daugelis žmonių sako, jog darbą namuose apsunkina tai, kad visos veiklos susipina vienoje erdvėje“, - teigia Liana Mogišaitė, produktyvumo ir komandinės elgsenos trenerė.
L. Mogišaitė išskiria ir dar vieną darbo namuose iššūkį: galimybę nuolat užkandžiauti ar valgyti. „Dirbdami pastebime, kad namuose susikaupti gali būti sunkiau, mūsų dėmesys nuklysta į kitas veiklas, vaikus, augintinius ir panašiai. Kad to išvengtumėte, išmėginkite 10 min. metodą: pradėkite bet kokį darbą prieš tai 10 minučių nusistatę žadintuvą ar laikmatį. Jam suskambėjus įvertinkite, kiek pavyko nuveikti per šį laiką. Tai praverčia ir mėgstantiems atidėlioti, bet metodas naudingas visiems ir bet kokiam darbui.
Taigi, nuotolinis darbas, nors ir suteikia lankstumo bei patogumo, kelia ir naujų iššūkių, kuriuos būtina įveikti siekiant išlaikyti produktyvumą ir gerą savijautą.