Ar Gali Darbdavys Sekti Darbuotoją Pagal Įstatymus Lietuvoje?

Šiuolaikinėje darbo aplinkoje, ypač išpopuliarėjus nuotoliniam darbui, darbdaviai vis dažniau susiduria su iššūkiu - kaip užtikrinti darbuotojų produktyvumą ir sąžiningumą. Tačiau, siekdami kontroliuoti darbuotojų veiklą, jie privalo laikytis įstatymų ir gerbti darbuotojų privatumą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, ar darbuotojas gali būti sekamas pagal įstatymus Lietuvoje, kokios yra darbdavių teisės ir pareigos, ir kokios pasekmės gresia už neteisėtą stebėseną.

Darbuotojų Stebėsena: Kada Tai Leidžiama?

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) teigimu, prasidėjus pandemijai ir daugeliui žmonių persikėlus dirbti iš namų, buvo pastebėtas padidėjęs darbdavių susidomėjimas stebėti ir kontroliuoti darbuotojų veiklą. Darbdaviai panoro kontroliuoti darbuotojų darbą iš namų, tai stengdamiesi įgyvendinti įvairiomis priemonėmis - garso ir vaizdo įrašymu, su darbu ir ne su darbu susijusių susirašinėjimų skaitymu, sekimu ir kt. Nors pandemija jau kurį laiką pasibaigusi, tačiau daugelis darbuotojų dar renkasi dirbti iš namų. Tuo tarpu darbdavių noras sekti darbuotojų veiklą nesumažėjo.

Vis dėlto darbuotojų stebėjimas nėra paprasta procedūra - kiekvienas toks veiksmas turi būti pagrįstas ir nepažeisti darbuotojų privatumo.

Informavimas Apie Stebėseną

Kaip praneša VDAI, darbuotojai privalo būti informuojami apie jų stebėseną, kaip tai numato BDAR 13 straipsnis. Informavimas turi būti vykdomas pasirašytinai arba kitokiu būdu, patvirtinančiu darbuotojo žinojimą apie vykdomą stebėseną. Netgi elektroninio pašto stebėjimo atveju darbuotojai turi teisę žinoti apie galimas jų susirašinėjimo peržiūras. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos byloje buvo pabrėžta, kad darbdaviai negali neinformavę tikrinti darbuotojų asmeninių paskyrų, net jei jos buvo naudojamos darbo metu.

Visgi, VDAI teigimu, darbo santykiuose sutikimo rinkimas stebėsenai paprastai nėra tinkamas, nes darbuotojai dėl galios disbalanso gali jausti spaudimą sutikti. Tačiau darbdavys visais atvejais turi užtikrinti BDAR reikalavimų laikymąsi, įskaitant teisę prieštarauti duomenų tvarkymui ar gauti savo duomenų kopiją.

Teisininkės Nuomonė

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė pripažįsta, kad sunku sužinoti, ar darbuotojas dirba sąžiningai, ar ne. Pasak jos, įmonė, norėdama kontroliuoti atliekamą darbą, turėtų darbuotojui pateikti aiškią nuotolinio darbo tvarką su visomis taisyklėmis, reikalavimais, procedūromis ir aiškiais scenarijais, kas bus, jei darbuotojas visgi nesilaikys darbdavio nustatytos tvarkos, pavyzdžiui, įspėjimas ar net atleidimas iš darbo.

„Bet kokiu atveju, kontroliuodamas darbuotoją, darbdavys turėtų nepažeisti asmens privatumo. Pavyzdžiui, norėdamas patikrinti, ar darbuotojas laiku vykdo jam pavestas funkcijas, darbdavys galėtų fiksuoti darbuotojo darbo pradžią ir pabaigą kaip prisijungimą prie tam tikrų sistemų arba fiksuoti darbuotojo aktyvų ir pasyvų prisijungimo laiką prie darbdavio sistemų, tarkim, Teams. Žinoma, darbdavys turi teisę naudoti ir tradicinį metodą - paprašyti darbuotojo pateikti darbų ataskaitą ir taip patikrinti darbuotojo darbą dirbant nuotoliniu būdu“, - atkreipia dėmesį I. Mažeikaitė.

Pažeidimai Dėl Teisės Į Privatumą

2022 m. birželio mėnesį Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nagrinėjo skundą dėl įstaigos tarnybiniuose automobiliuose įdiegtos vaizdo ir garso įrašymo įrangos, kuri veikė visą darbo laiką ir rinko ne tik vaizdo, bet ir garso duomenis, įskaitant darbuotojų pokalbius. Dėl to inspekcija nustatė, kad įstaiga pažeidė BDAR nuostatas, nes PDAV buvo atliktas tik 2016 m., prieš BDAR įsigaliojimą, o vėliau nebuvo atnaujintas.

Dėl to buvo priimtas sprendimas: įpareigoti įstaigą atlikti naują PDAV ir laikinai apriboti duomenų tvarkymą - garso įrašai gali būti daromi tik tiek, kiek tai susiję su kitais asmenimis, ne darbuotojais.

Ką Privalo Padaryti Įmonė?

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai darbuotojų veikla, dirbant nuotoliniu būdu, yra stebima apie tai iš anskto nenurodžius sutartyje ir nesutarus su darbuotoju. Teisininkė Indrė Mažeikaitė pasakoja, kad visais atvejais, jeigu nusprendžiama darbuotojo veiklą kontroliuoti kitomis priemonėmis, darbuotojas privalo būti informuotas.

Pasak jos, darbuotojui turi būti pranešta, kad darbdavys gali imtis priemonių stebėti susirašinėjimą ar kitą jo bendravimą, taip pat - apie tokių priemonių įgyvendinimą bei pasekmes darbuotojui.

Teisininkė I. Mažeikaitė pabrėžia, kad darbuotojas turi gauti informaciją ir apie darbdavio vykdomo stebėjimo apimtį, ir įsibrovimo į darbuotojo privatumą laipsnį. Be to darbdavys turi pateikti aiškias priežastis, kurios pateisintų jo darbo metu atliekamą stebėjimą.

Visgi jeigu darbdavio veiksmai yra pernelyg įsibraunantys į asmeninę erdvę, gali kilti nepasitenkinimas ir pasipriešinimas iš darbuotojų pusės. „Tada jau darbdaviui tektų įrodyti, kad nebuvo įmanoma naudoti alternatyvios stebėjimo sistemos, paremtos mažiau įsibraunančiais metodais ir priemonėmis, nei tiesiogine prieiga prie darbuotojo bendravimo turinio. Taip pat - kad yra nustatyti pakankami saugikliai darbuotojui, ypač kai darbdavio stebėjimo veiksmai yra įsibraunančio pobūdžio“, - pažymi „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė.

Nukentėjusių Darbuotojų Teisės

Advokatas Aleksandras Kovalevskis pabrėžia, kad tais atvejais, kai darbuotojo veikla yra stebima nelegaliai, yra vykdomas rimtas įstatymų pažeidimas. Darbuotojai, kurie susidūrė su įmonėje vykdomais neteisėtais veiksmais, pasak advokato, turi teisę pareikšti teismui ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Baudos Už BDAR Pažeidimus

Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), įmonėms, neteisėtai stebinčioms darbuotojų veiklą, gali būti skirtos reikšmingos administracinės baudos. Maksimali bauda gali siekti iki 20 milijonų eurų arba iki 4% ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, šio sektoriaus institucijoms skiriamos baudos siekia 0,5-1 proc. jų metinio biudžeto, bet negali viršyti 30-60 tūkst. eurų.

Kaip teigia VDAI, bauda nėra vienintelė ir visada taikoma priemonė, bausti už pažeidimą. „Ar bauda būtų taikoma ir kokio būtų dydžio, priklauso nuo nustatytų aplinkybių. Bet kuriuo atveju baudos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Europos duomenų apsaugos valdybos nustatyta metodika, apimančia įvairių aplinkybių vertinimą, -

Istorija, Kaip Įmonė Neteisėtai Stebėjo Darbuotojo Darbą

Naujienų portalui tv3.lt Lukas (vardas pakeistas - red. past.) pasakoja, kaip praeitoje darbovietėje teko susidurti su nemalonia staigmena - vyras, dirbantis IT srityje, nė neįtarė, kad visas jo darbas yra fiksuojamas. Pasak jo, taip pat buvo stebimas veiksmų atlikimas per tam tikrą laikotarpį, kas reiškia, kad įmonė fiksavo ir kompiuterio pelytės bei klaviatūros veiklą.

„Apie tai sužinojau tada, kai tiesiog per pietų pertrauką aš užsidirbau ir nusprendžiau, kad papietausiu vėliau, ne įprastos pietų pertraukos metu. Kai grįžau pavalgęs, man projektų vadovė parašė: „Kodėl tu nieko nedarai?“ Sakau: „Iš kur tu sužinojai, kad aš nieko nedariau?“ Ir ji tiesiog atsiuntė savo ekrano nuotrauką, kur aiškiai matosi padarytos mano ekrano nuotraukos. Net iš ankstesnių nuotraukų matėsi, kaip dirbu“, - pasakoja Lukas.

Vyras neslepia, kad pamačius daugybę savo ekrano nuotraukų pas vadovę kompiuteryje, jis labai sutriko. Lukas pasakoja, kad dirbti tokiomis sąlygomis nebuvo malonu, jautėsi sukaustytas ir bijantis darbo metu užeiti į socialinius tinklus, atrašyti artimiesiems žmonėms, nes nežinojo, kada ekranas bus nufotografuotas ir kokia asmeninė informacija jame gali pasimatyti.

Lentelė: BDAR pažeidimų baudos

tags: #ar #gali #buti #darbuotojas #sekamas