Nusprendus realizuoti pirmojo nuosavo verslo idėją, gali kilti daugybė klausimų dėl įmonės steigimo. Norėdami įveikti šį iššūkį, galite kreiptis į buhalterines paslaugas teikiančias įmones ar individualiai dirbančius buhalterius. Visgi verslo idėjos „įforminimo“ procesas nėra toks sudėtingas, kai turite patikimą šaltinį, kuris suprantamai paaiškina, kaip viskas veikia.
Šiame straipsnyje aptarsime esminius sklandaus ir teisingo įmonės steigimo niuansus, kad klaidžioti biurokratiniuose labirintuose reikėtų kuo mažiau. Aptarsime, kokius žingsnius atlikti savarankiškai steigiant įmonę, įskaitant įmonės pavadinimo pasirinkimą, steigimo dokumentų rengimą, registracijos adreso numatymą ir kitus svarbius aspektus.
Įmonės steigimo žingsniai
Štai pagrindiniai žingsniai steigiant įmonę:
- Susikurkite įmonės pavadinimą: Tai kūrybiška verslo pradžios dalis. Išsigryninę įmonės pavadinimo viziją, Juridinių asmenų registre patikrinkite, ar tokio pavadinimo neturi kažkas kitas. Jei viskas tvarkoje, tame pačiame registre jį rezervuokite.
- Pasiruoškite įmonės steigimo dokumentus: Steigimo aktą (jei individualią įmonę steigia vienas asmuo) arba steigimo sutartį (jei steigėjų keletas) - šiame dokumente bus numatomos įmonės steigimo sąlygos. Taip pat jums reikės būsimos įmonės įstatų bei steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolo, kuriuo patvirtinami įmonės valdymo organų nariai. Visų jų pavyzdžius galite rasti Juridinių asmenų registre.
- Numatykite įmonės registracijos adresą: Pagal Lietuvos įstatymus bet kuri įmonė privalo registruoti savo buveinę ir turėti registracijos adresą.
- Sudarykite įstatinį kapitalą ir atsidarykite kaupiamąją sąskaitą: Banko paslaugos reikalingos kiekvienai įmonei. Atsispausdinę pasirašytą įmonės steigimo aktą arba sutartį ir įgaliojimą, keliaukite į artimiausią banko padalinį atsidaryti kaupiamosios sąskaitos. Į ją įmokėjus suformuotą įstatinio kapitalo sumą, banko darbuotojas savo ruožtu išduos pažymą, patvirtinančią, jog įstatinis kapitalas sudarytas, ir nurodančią jūsų įmonės banko sąskaitą.
- Dokumentus pateikite patvirtinti notarui: Šis žingsnis nėra privalomas, tačiau kartais be jo neapsieinama. Tokiu atveju kreipimosi į notarus tampa priešpaskutine stotele įmonės steigimo procese, po kurios lauks tik įmonės registracija Juridinių asmenų registre.
- Užregistruokite dokumentus Juridinių asmenų registre: Įmonės steigimo procedūrą galima patikėti buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei ar buhalteriui. Tačiau užregistruoti dokumentus galite ir patys - per Registrų centro svetainę, kurioje viskas įvyksta automatiškai.
Įmonės registracijos adresas
Pagal Lietuvos įstatymus, bet kuri įmonė privalo registruoti savo buveinę ir turėti registracijos adresą. Įmonė privalo turėti registracijos adresą, todėl notarui teks pristatyti ir adresu esančių patalpų savininko notariškai patvirtintą sutikimą (arba tiesiog savininkui kartu ateiti). Jei buveinės patalpos yra įkeistos bankui (tarkim pirktos paėmus paskolą), reiks banko sutikimo šias patalpas naudoti kaip įmonės buveinę (patarimas: rašant bankui prašymą, nurodykite, kad patalpos nebus naudojamos gamybinei veiklai vykdyti).
Ar kelios įmonės gali turėti tą patį registracijos adresą?
Sakykit o pildant FR0791A formą, ir nurodai nuomotoją, tai paskui VMI kreipiasi į tą asmenį, kad patvirtintų jie jog ištikrųjų iš jų nuomuojies ar ne?..Nes pas mus kelios įmonės vienoj patalpoj ( tie patys akcininkai ir vienas tas pats vadovas), bet nuomotojams nepasakėm kad čia kelios įmonės, ėmėm tiesiog vienas dideles patalpas ir viskas..Tai dabar galvoju ar pasakyti jiems, kad paskui nebūtų kad iš VMI sužinos.. Bet jei vmi nieko nesakys jiems, tai kol kas nieko ir nesakysim.
Jei ne, tuomet teikiate juridinių asmenų regsitrui fromą JAR-1 ir sprendimą dėl buveinės adreso pasikeitimo.
PVM mokėtojo statusas
Tiek įmonės, tiek asmenys, vykdantys individualią veiklą, gali savanoriškai įsiregistruoti PVM mokėtoju ir nelaukti, kuomet tai taps įstatymo nustatyta prievole - pavyzdžiui, viršijus 45 tūkst. metinės apyvartos ribą. Taigi, kuo skiriasi PVM ir ne PVM mokėtojo statusai ir kaip žinoti, ar jau verta patiems tapti PVM mokėtoju, jei iki šiol tokio statuso dar neturėjo?
Jei tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo registruotis PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma tiek praėjusiais, tiek einamaisiais kalendoriniais metais viršijo nustatytą ribą (45 000 eurų), neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą.
Pavyzdžiui, UAB „Pirmūnė“ per kalendorinius metus suprekiavo už 43 000 Eur, o jos seserinė įmonė UAB „Naujokė“ - už 15 000 Eur. Atrodo, joms nereikėtų mokėti PVM, bet kadangi tai - susijusios įmonės, turinčios tuos pačius savininkus, jų apyvartos sumuojamos ir gaunama 58 000 Eur.
MB ir UAB skirtumai
Juridinės formos pasirinkimas yra svarbus elementas, nuo kurio priklauso jūsų startas, tam tikri veiklos principai, galimybės, tad jį rūpestingai apgalvoti tikrai reikia. Lengviausias būdas tai padaryti - įsivertinti pliusus ir minusus. Abu yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, o tai reiškia, kad įmonių savininkas neatsako savo asmeniniu turtu įmonės bankroto atveju.
Štai pagrindiniai MB ir UAB skirtumai:
| Savybė | Mažoji Bendrija (MB) | Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB) |
|---|---|---|
| Įstatinis kapitalas | Neprivalomas | Privalomas (minimalus 2500 eurų) |
| Vadovas | Dirba pagal civilinę paslaugų sutartį, nebūtinas | Reikalingas |
| Pelno išmokėjimas | Galima išmokėti avansu (nereikia laukti metų pabaigos) | Dividendus išsimoka tik pasibaigus finansiniams metams |
| Steigėjai | Tik fiziniai asmenys | Ir fiziniai, ir juridiniai asmenys |
Tikimės, kad šis straipsnis padės jums geriau suprasti įmonių steigimo ir registracijos procesus Lietuvoje.