Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario 26 d. priėmė reikšmingą sprendimą dėl moterų pavardžių rašybos taisyklių. Teismas patvirtino, kad Teisingumo ministerijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytos taisyklės, ribojančios galimybę moterims pasirinkti pavardę su galūne -a, neprieštarauja Konstitucijai ir Civiliniam kodeksui. Taigi, tokios pavardės moterys ir toliau negalės pasirinkti.
Ginčai dėl moterų pavardžių darybos Lietuvoje tęsiasi jau daugiau nei du dešimtmečius. Dar 2003 m. VLKK patvirtino taisykles, numatančias, kad moterų pavardės turi atitikti lietuvių kalbos dėsningumus ir klasifikaciją pagal giminę. 2016 m. Teisingumo ministerija šias taisykles įtraukė į oficialią pavardžių keitimo tvarką. Per pastaruosius metus ne kartą mėginta šias taisykles ginčyti teismuose, tačiau nei 2021 m., nei 2023 m. bylų nagrinėjimai nesukėlė jų pakeitimų.
LVAT sprendime akcentuojama, kad lietuvių kalbos, kaip valstybinės, vartojimas viešajame gyvenime turi atitikti kalbos sistemai, tradicijai ir raidai būdingus požymius, tokius kaip asmenvardžių klasifikavimas pagal giminę.
Asmenvardžių Klasifikavimas Pagal Giminę
Ką reiškia „asmenvardžių klasifikavimas pagal giminę“? Kad egzistuoja vyriškos ir moteriškos giminės pavardės? Žinoma, aiškinimuisi, kuri iš dviejų pavardžių Kazlauskas ir Kazlauskienė yra vyriška, o kuri - moteriška, laiką gaištų tik žmogus, kuris niekada nesimokė lietuvių kalbos.
Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad LVAT, konstatuodamas, kad nėra pagrindo teigti, jog kuriai nors Lietuvos Respublikos piliečių grupei šiuo aspektu yra suteikiamos siauresnės ar platesnės apimties teisės pasirinkti pavardę ir (ar) jos formą, švelniai tariant, neįsigilino į tai, kad moterys, kurių sutuoktinio ar tėvo pavardės galūnė yra -a, yra diskriminuojamos moterų, kurių sutuoktinio ar tėvo pavardės galūnė yra -ė, atžvilgiu, t. y.
Norėtųsi atkreipti dėmesį tų, kurie įsikibę tradicijų ir jau pamiršę, kad po to, kai buvo priimtas VLKK 2003 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. N-2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“, kuris buvo pagrįstas „visuomenės reiškiamomis nuomonėmis“ ir Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos siūlymu dėl moterų pavardžių darymu, Lietuva įstojo į Europos Sąjungą - susituokę Lietuvos Respublikos piliečiai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse susidūrė su problemomis įrodyti, kad nevienodos abiejų sutuoktinių lietuviškos pavardės nereiškia, kad asmenys nėra nesusituokę.
Lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė, todėl pavardės turi būti suteikiamos taikant teisės aktų nuostatas, atsižvelgiant į lietuvių kalbos tradicijas. Vyriškosios giminės formos pavardės suteikimas moteriai prieštarauja lietuvių kalbos dėsniams, kartu ir lietuvių moterų pavardžių darymo principams.
Tokia vyriška moters pavardės forma yra neteisėta, tačiau jei jau pasitaiko kokiam rašte rašyti tokią pavardę ar kreiptis į moterį su tokia pavarde, tai žinotina, kad šios pavardės nelinksniuojamos (kaip ir užsienietiškos priebalsiu besibaigiančios moteriškos pavardės). Taigi kaip ir Nesutikau Silvos Fischer, Annos Beaufort (jei vyro pavardė, tai būtų Fischerio, Beaufort’o (adaptuota forma Fišerio, Boforo),t. y.
Tekėdama moteris taip pat gali pasirinkti ir dvigubą pavardę, sudarytą iš mergautinės ir posantuokinės pavardžių, tokia pavardė rašoma su brūkšneliu, pvz., Rūta Simutytė-Butkienė, Asta Butkė-Jurgaitienė, Jolanta Radzevičienė-Budrė.
Štai iliustracija, kaip keičiasi pavardės priklausomai nuo šeiminės padėties:
Na, ir pabaigai - ar aš būčiau norėjęs, kad mano sutuoktinė rinktųsi pavardę Ivoška?