Ar motinos pienas gali būti nesotus? Mitai ir faktai apie žindymą

Klausimas, ar motinos pienas gali būti nesotus, dažnai kyla jaunoms mamoms. Neretai pasitaiko situacijų, kai po vizito pas gydytoją ir kūdikio pasvėrimo, rekomenduojama primaitinti mišinuku. Tačiau ar tikrai motinos pienas visada yra idealus maistas kūdikiui?

Šiame straipsnyje aptarsime mitus ir faktus apie motinos pieno kokybę, jo įtaką kūdikio augimui ir vystymuisi, bei rekomendacijas, kaip užtikrinti, kad kūdikis gautų pakankamai maistinių medžiagų. Taip pat panagrinėsime atvejus, kada gali prireikti papildomo maitinimo mišinuku ir kaip tai daryti teisingai.

Mamos pienas: sudėtis ir savybės

Skubame nuraminti - motulė gamta taip jau viską surėdė, kad mamos pienas turi unikalią savybę - jis yra būtent tokios sudėties, kokios reikia kiekvienam mažyliui. Nėra dviejų moterų, kurių pieno sudėtis būtų identiška.

Gimęs kūdikis visų pirma paragauja priešpienio. Pirmą parą jo gaminasi labai nedaug - tik 2-5 mililitrai. Mamos nerimsta, kaipgi tokio kiekio gali pakakti… Nesijaudinkite - pirmąsias tris paras pakanka, nes ką tik gimusio naujagimio skrandukas dar betūris. Didėjant priešpienio kiekiui, plečiasi ir šis. Priešpienyje riebalų yra mažiau nei brandžiame mamos piene, tačiau imuninių medžiagų yra net 10 tūkst.

Kai atsiranda pieno, mamos gana dažnai mano, kad jis yra per liesas. Jas suklaidina jų supratimas apie pieno gamybą, sudėties kitimą ir kūdikio elgesį. Kartais tokį mamų įsitikinimą tarsi patvirtina nedidelis vaikelio svoris - jei jis per mėnesį priaugo mažiau nei 500 gramų. Tačiau šis įsitikinimas yra klaidingas.

Tokiais atvejais priežasčių reikia ieškoti plačiau. Gali būti, kad mama žindo per trumpai (5-10 minučių), dažnai keičia krūtis, nežindo naktimis, kūdikiui duoda čiulptuką. Paprastai mamos pienas yra pakankamai riebus. Jo riebumas varijuoja nuo dviejų iki šešių procentų.

Kai kurių mamų pienas gali būti truputį mažiau riebus nei kitų. Gali būti, kad pieno riebumas skirsis ir tos pačios žindyvės krūtyse - vienoje bus liesesnis, o kitoje - riebesnis. Įtakos gali turėti net nėštumo metu priaugtas svoris - kuo nėštukė jo priaugs daugiau, tuo riebesnis pienas gaminsis jos krūtyse.

Per liesas mamos pienas pasitaiko ypač retai, tik tuomet, kai mama smarkiai badauja, pavyzdžiui, Afrikos valstybėse. Ar jūsų pienas nėra liesas, nustatyti galima tik jį ištyrus. Tačiau tą daryti nėra tikslinga, nes mamos pieno riebumą gali lemti daug veiksnių, pavyzdžiui, paros laikas (rytas, diena ar vakaras), žindymo metas (pradžia ar pabaiga).

Kartais galima įtarti, kad mamos pienas yra šiek tiek liesesnis dėl to, kad mažylis greičiau išalksta. Taigi jau išsiaiškinome, kad per liesas pienas - labiau išimtis nei taisyklė. Tačiau toms mamoms, kurios augina dručkius, kartais kyla priešingas klausimas - ar tik jų pienas nėra per riebus?

Mokslo bendruomenė teigia, kad kūdikių putlumo net neverta vadinti nutukimu - ateityje šie kūdikiai neturi didesnės rizikos būti nutukusiais ar sirgti nutukimo nulemtomis ligomis (pavyzdžiui, širdies, kraujagyslių ar cukriniu diabetu). Paprastai žindomų dručkių svoris normalizuojasi jiems pradėjus vaikščioti ar kitaip ėmus aktyviai pažinti aplinkinį pasaulį.

Riebalai yra viena pagrindinių statybinių ląstelės medžiagų, būtinų vaikelio svorio augimui, o ypač smegenų vystymuisi. Be to, riebalai reikalingi vitaminams įsisavinti.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, jeigu pirmąsias 4-6 savaites kūdikį žindysime pagal jo poreikį, t.y. Riebumas yra pati kintamiausia mamos pieno sudėties dalis. Riebalų kiekis kinta kiekvieno maitinimo metu. Pats riebiausias pienas gaminasi naktį, paryčiais, o vakare yra liesenis.

Kodėl taip nutinka? Tai lemia fiziologija. Tiesa, yra ir kelios teorijos, nusakančios tai šiek tiek kitaip. Pasak vienos teorijos, naktis - pats saugiausias laikas. Todėl jos metu žinduolių pasaulyje ir vyksta svarbiausi dalykai, tokie kaip gimdymas, žindymas.

Nereta situacija, kai vakare kūdikėlis būna neramesnis, dažniau verkšlena, prašosi priglaudžiamas prie krūties. Kartais mamos tokį elgesį aiškina pieno liesumu. Tačiau visiškai be reikalo. Vakarinio kūdikio neramumo priežastis paprastai būna ne kas kita, o nervų sistemos pervargimas po dienos įspūdžių.

Žindymo konsultantės patarimai

Todėl vakarais mamoms patariama su vaikeliu būti kuo daugiau, kad jos kiek įmanoma anksčiau pastebėtų, kada jis nori valgyti, ir galėtų jam pasiūlyti krūtį, kol mažylis dar nepradėjo verkšlenti. Atsipalaiduokite ir kuo dažniau žindykite mažylį. Taip jis gaus daugiau riebalų.

Svarbu žinoti ir tai, kad žindymo pradžioje greitai ir gausiai besiskiriantis pienas yra pats liesiausias. Vėliau to paties žindymo metu, pieno srovei lėtėjant bei krūčiai minkštėjant, riebalų piene daugėja. Taigi, kuo ilgiau žindysite, kuo krūtis atrodys tuštesnė ir kuo lėčiau iš jos bėgs pienas, tuo riebesnis jis bus.

Svarbu žinoti, kad pieno riebėjimo ciklas kiekvienoje krūtyje prasideda iš naujo. Tai reiškia, kad jeigu baigėte žindyti iš vienos krūties ir ketinate žindyti iš kitos, iš antrosios (kaip ir iš pirmosios) iš pradžių bėgs liesesnis pienas, ir tik vėliau - riebesnis. Taigi kuo daugiau pieno bus ištraukiama (nesvarbu, ar jį ištrauks mažylis, ar jūs pati, traukdama pientraukiu arba rankomis), tuo riebesnis gaminsis „galinis“ pienas.

Tą labai svarbu žinoti, jei kūdikėliui yra užsitęsusi naujagimių gelta, kuri pasireiškia kaupiantis geltonam pigmentui (bilirubinui) naujagimio organizme, nudažančiam odelę ir gleivines geltonai. Ši geltona medžiaga labai gerai pasišalina su išmatomis, o šių daugiau būna tuomet, kai vaikelis gauna riebesnį pienelį.

Jeigu dėl mamos pieno naudos kūdikėliui pirmąjį jo gyvenimo pusmetį niekas nedrįsta prieštarauti, tai dėl vyresnio vaikelio žindymo galima išgirsti dvejonių, neva tuomet mamos pienas būna labai liesas ir iš jo naudos ne tiek jau daug… Tačiau tai tik dar vienas žindymo mitas.

Mokslininkai, tyrinėdami mamos pieno sudėties kitimą įvairiais laktacijos periodais (antraisiais ir trečiaisiais vaikelio žindymo metais), pastebėjo, kad pieno riebumas ne sumažėja, o priešingai - tik padidėja. Manoma, kad taip nutinka dėl to, jog mažylio augimas ir vystymasis sparčiausias būtent pirmaisiais trimis gyvenimo metais. O augančiam organizmui būtina papildyti mitybą reikalingomis medžiagomis: riebalais, baltymais, vitaminais, mikroelementais, imuninėmis medžiagomis. Todėl mamos pienas tarsi prisiderina prie šių mažo žmogučio poreikių.

Kada gali prireikti papildomo maitinimo mišinuku?

Ne visos kūdikio susilaukusios mamos gali ar nori žindyti, todėl išeitis - maitinti nusitrauktu pienu arba pieno mišinuku. Tinkamo mišinuko pasirinkimas kartais gali tapti nemenku iššūkiu. Taigi, kaip žinoti, kad kūdikiui mišinukas tinka?

Statistikos duomenimis, maždaug apie 15 proc. kūdikių netoleruoja ar yra jautrūs vienam ar keliems pieno mišinio ingredientams. Jei pastebite šiuos pieno mišinio netoleravimo požymius, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju, pediatru ar dietologu.

Jeigu pieno mišilnys sukelia alergiją, jos simptomai įprastai yra stipresni nei netoleravimo atveju. Alergija gali pasireikšti ūmiai, t.y. Anafilaksinis šokas: jam būdingas pasunkėjęs kvėpavimas, paraudęs veidas, patinusi gerklė, niežėjimas ar kvėpavimo takų susiaurėjimas.

Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiui gali netikti pieno mišinys - laktozės netoleravimas. Tiesa, šio reiškinio nereikėtų painioti su alergija pienui. Laktozės netoleravimas gali pasireikšti viena iš dviejų formų. Pirma - kai kūdikio žarnynas negamina pakankamai fermento, skaidančio laktozę (dalinis trūkumas). Ši netoleravimo forma - dažna ir tarp suaugusiųjų. Antrasis tipas - kai kūdikio organizmas apskritai negamina laktozės fermentų.

Karvių pieno baltymo netoleravimas. Ši patologija gana dažnai pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams. Alergija išsivysto kūdikio imuninei sistemai reaguojant į baltymą.

Nepakankamai išsivysčiusi ir subrendusi virškinimo sistema gali sukelti angliavandenių malabsorbciją - reiškinį, kai organizme padidėja dujų kiekis. Savo ruožtu kūdikiams tai sukelia skausmą ir diskomfortą. Kūdikių organizmui itin sunku suvirškinti bulvių ar kukurūzų krakmolą, maltodekstriną ir kt.

Svorio augimas nėra pagrindinis rodiklis skirti dirbtinį maitinimą.

Relaktacija: kaip atkurti laktaciją?

Moteris, kuri visai nustojo žindyti, arba dar retkarčiais žindo, gali atstatyti pieno gamybą. Taip pat ir moterys, kurios įsivaikina kūdikius, gali pradėti žindymą, nepaisant to , jog jos negimdė ir nežindė anksčiau. Toks laktacijos sukėlimas (pieno gamybos suskatinimas) ir pagausinimas iki reikiamo kiekio, vadinamas RELAKTACIJA.

Dauguma sveikų moterų pasinaudodamos relaktacijos metodu, gali pilnaverčiai žindyti - savo pienu išmaitinti kūdikį iki 6 mėnesio ir tęsti žindymą kartu su kietu maistu iki 2 metų ir ilgiau.

Pirma apžvelkime dažniausiai pasitaikančias situacijas, kuomet į žindymą įsiterpia primaitinimas pieno mišinėliais: baimė dėl nepakankamo naujagimio svorio augimo, alkiui priskiriamas naujagimio verksmas, svorio nepriaugimas dėl per trumpų liežuvio ir lūpos pasaitėlių, nuovargis dėl ištisinio žindymo, aplinkinių ir pačios mamos abejonės dėl gebėjimo išmaitinti kūdikį savo pienu, neteisinga svorio augimo interpretacija ir t.t.

Relaktacija taikoma sudėtingesnėse situacijose, kai naujagimiui/kūdikiui reikalingas reikšmingai didelis mišinio arba donorinio pieno kiekis, stipriai atsilieka svorio svorio augimas, kai yra nepilnai išnešiotas naujagimis, kai yra sveikatos problemų ir pan.

Relaktacija turi dar vieną skirtumą nuo pieno gausinimo metodikos: relaktacijai reikalingos papildomos priemonės ir pageidautina žindymo konsultanto priežiūra. Iš esmės relaktacija yra ta pati pieno gausinimo metodika, tik 0 proc.

Relaktacijos priemonės ir eiga

  1. El. pientraukis (rankinis pientraukis netinka relaktacijos atveju, nes bus reikalingas itin stiprus ir ilgalaikis pieno traukimas iš krūtų);
  2. Numatykite ramų 4-6 savaičių laikotarpį. Maždaug tiek laiko užtruks iki kol bus pasiektas norimas rezultatas - jūs žindysite kūdikį tik iš krūties ir jokio papildomo maisto jam nebereikės.
  3. Apskaičiuokite kūdikiui reikalingą pieno kiekį, kuris taps nekintamu visos relaktacijos metu.
  4. Maitinkite vaiką iš krūties kuo dažniau, tiek dieną, tiek ir naktį, bet ne rečiau kaip kas 3 val.
  5. Po kiekvieno maitinimo išsitraukite pieną el. pientraukiu iš abiejų (!) krūtų - ne tik iš antrosios krūties, bet ir iš tos, kurią žindė vaikas.
  6. Kiekvienam maitinimui užpildykite papildomo primaitinimo sistemėlę: pirma savo ištrauktu pienu, ir tik trūkstamą dalį papildykite adaptuotu pieno mišiniu.
  7. Pakeiskite požiūrį į kūdikio maitinimą: kai įsiterpia buteliukas, atsiranda šiek tiek chaotiški maitinimai ir jaučiama baimė, jog vaikas yra alkanas, todėl nebegalime vertinti žindymo kaip “vientiso dueto”.
  8. Pastebėkite, kaip po kelių parų/savaičių paauga ištraukto pieno kiekis ir susilygina su pradžioje apskaičiuotu minimaliu maisto kiekiu.
  9. Šiame etape, priklausomai nuo kiekio sistemėlėje, galima kasdien patrumpinti pieno ištraukimo trukmę iš priešingos krūties po kiekvieno maitinimo, nes pieno kiekį didina pats vaikas, kuris jau moka žįsti ir yra pakankamai sustiprėjęs.
  10. Fiksuokite rezultatus kasdien. Skaičiuokite vaiko pasišlapinimus ir pasituštinimus per parą. Pasverkite vaiką 1 kartą parą, tuo pačiu metu, tokia pačia apranga ir tomis pačiomis aplinkybėmis (prieš arba po maitinimo, bet visada vienodai).

Primaitinimo sistema

Doc. dr. V. Urbono įžvalgos apie mamos pieno kokybę

Doc. dr. V. Urbonas atkreipia dėmesį, jog ne visas mamos pienas yra kokybiškas. Anot gydytojo, vargu ar kada bus sukurtas dirbtinis mamos pienas, nebent krūtis bus klonuojama ir ji gamins pieną, tačiau dabar vargiai mamos pieną įmanoma atkartoti, jis yra unikalus.

Tačiau pasirodo, jog vienos mamos pienas gali būti kokybiškas, o kitos - ne. Ir dabar, paskutiniu metu, yra atliekama daug tyrimų su žmogaus pieno polisacharido skaidulomis, kurios kryptingai didina ar mažina mūsų gerųjų bei blogųjų žarnyno bakterijų kiekį. O ši bakterijų sudėtis, manoma, daro įtaką imuninei funkcijai, nervų sistemos vystimuisi, žarnyno funkcijai ir daugeliui kitų funkcijų. Todėl dabar manoma, jog žarnynas yra visų ligų pradžia, kuris ypatingai jautrus pirmaisiais dvejais gyvenimo metais.

Dėl šios priežasties, ne taip seniai atrasti žmogaus pieno polisacharidai, kurių piene yra dvigubai daugiau, nei baltymų, parodė, jog kai kurios motinos jų pagamina daug, o kai kurių moterų piene jų yra per mažai.

Galbūt ateis laikas, kai mes pradėsime koreguoti ir mamos pieną. Nereikia idealizuoti, jog visas mamos pienas yra vienodas ir idealiai geras. Kartais mes bijome kalbėtis tokiomis temomis kaip mamos pienas, neva tai yra absoliutus gėris, kurio negalima liesti ir tyrinėti.

Kaip pavyzdį doc. dr. V. Urbonas paminėjo, jog kai kurių motinų, maitinančių vaikus savo pienu dvejus metus, vaikai yra labai alergiški. Praktiškai beveik nėra įrodymų, jog mamos pienas apsaugo nuo alergijų, nesvarbu ar maitinama mėnesį ar dvejus metus. Anot gydytojo, tuomet reikia susimąstyti, galbūt pienas yra nekokybiškas?

Dabar mokslas eina šia linkme, jog tai išsiaiškintumėme“, - tikina jis.

Pieno gamybos mažėjimo priežastys

Gera ar pakankama pieno gamyba yra labai svarbi tam, kad kūdikis galėtų tinkamai maitintis ir augti. Šiame straipsnyje apie galimas, bet toli gražu ne visas, mažos ar nepakankamos pieno gamybos priežastis. Kai kurių priežasčių galima bandyti išvengti, kitas galima išspręsti darbu ir kantrybe, kitų gali nepavykti įveikti ir pieno gamybos padidinti gali ir nepasisekti.

Tačiau labai svarbu suprasti, kad ribas mes galime aptikti tik pabandę jas įveikti, o ne nuleisdamos rankas susidūrę su sunkumais. Taip pat svarbu žinoti, kad maitinimas mamos pienu nėra tik juoda arba balta, tik 100 proc. mamos pienas arba jo visiškai neduodama. Palaikant esamą pieno kiekį ir papildomai maitinant dirbtiniu mamos pieno pakaitalu galima sulaukti meto, kuomet kūdikis pradės valgyti kitą maistą ir juo pakeisti dirbtinį mamos pieno pakaitalą.

Kūdikis turėtų turėti galimybę žįsti krūtį tiek dažnai ir tiek ilgai kiek jam norisi. Normaliose situacijose netaikoma jokių ribojimų kiek laiko, kaip dažnai ir kurią krūtį naujagimis ar kūdikis turėtų žįsti.

Antras dalykas, kuris labai svarbus, yra tai, kaip kūdikis žinda krūtį. Kūdikis turėtų žįsti krūtį apžiojęs kaip galima daugiau, ir taip pat asimetriškai spenelio atžvilgiu: apatinis žandikaulis turi pagauti daugiau krūties audinių po speneliu, nei viršutinis virš spenelio.

Tačiau daug svarbiau yra tai, ar kūdikis apžiojęs krūtį tik čiulpia, ar ir ryja. Rijimas yra būtinas tam, kad pienas iš krūties patektų į pilvą. Jeigu kūdikis tik čiulpia (o taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių), tai nors ir neribosime jo buvimo prie krūties, pieno kiekis nedidės, o dar gali ir pradėti mažėti. Ir prastai žįsdami kūdikiai ryja, kai mamai sukeliamas pieno tekėjimo refleksas.

Tačiau nedaugeliui mamų išsilaiko toks stiprus pieno tekėjimo refleksas vien jis palaikytų pieno gamybą. Dideliai daugumai kūdikių reikia patiems įdėti pastangų ištraukiant pieną iš krūties.

Galimos priežastys, dėl kurių gali mažėti pieno gamyba:

  • Krūties operacijos.
  • Policistinių kiaušidžių sindromas.
  • Viršsvoris.
  • Nepakankamai išsivysčiusios krūtys.
  • Gimdymo būdas (ypač neplanuotas cezario pjūvis).
  • Nukraujavimas po gimdymo.
  • Šyhano (Sheehan) sindromas.
  • Vaistų naudojimas gimdymo metu.
  • Tarpvietės kirpimas ir siuvimas.
  • Vakuumo naudojimas.
  • Placentos likučiai gimdoje.
  • Pogimdyminis tiroiditas.
  • Mažakraujystė mamai.
  • Naujagimių gelta.
  • Kūdikio liežuvio ar viršutinės lūpos pasaitėlis.
  • Maitinimas mišiniu retkarčiais.
  • Čiulptuko davimas.
  • Ištuštėjusių krūtų jausmas.
  • Mieguistas kūdikis.
  • Vienos krūties davimas vieno maitinimo metu.
  • Teka liuteinininė cista.
  • Susidėvėjęs ar netinkamas pientraukis.
  • Vaistažolės, mažinančios pieno gamybą.
  • Hormoninės kontracepcijos vartojimas.
  • Mėnesinių ciklas.
  • Nėštumas.
  • Alkoholis.
  • Vitaminas B6.
  • Vaistai.

Apibendrinant, galima teigti, kad motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiui, tačiau svarbu atsižvelgti į individualias situacijas ir, esant poreikiui, pasikonsultuoti su specialistais.

Svorio augimo lentelė kūdikiams iki 6 mėnesių

Šioje lentelėje pateikiami orientaciniai kūdikių svorio augimo duomenys. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas kūdikis vystosi individualiai, todėl šie skaičiai turėtų būti vertinami tik kaip orientyras.

Amžius (mėnesiais) Minimalus svorio prieaugis (g) Vidutinis svorio prieaugis (g) Maksimalus svorio prieaugis (g)
1 500 700-1000 1200
2 500 600-900 1100
3 500 500-800 1000
4-6 400 400-700 900

tags: #ar #gali #buti #nesotus #motinos #pienas