Suminės Darbo Laiko Apskaitos Ypatumai

Jei esate atsakingi už komandos laiko planavimą darbe, Jums turbūt gerai pažįstamas grafikų sudarymas ir šio darbo sudėtingumas. Grafikų planavimas didelei komandai gali užimti net kelias dienas ir pareikalauti paskutinio Jūsų kantrybės likučio. Situacija dar labiau sudėtingėja, kuomet Jūsų komanda dirba slenkančiu grafiku, o įmonė turi veikti nepertraukiamai 24/7. Daugelis įmonių tokiu atveju vietoj standartinio darbo laiko renkasi taikyti suminę darbo laiko apskaitą.

Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kas yra suminė darbo laiko apskaita, kokios įmonės naudoja šį režimą, į ką būtina atsižvelgti pritaikant tokį darbo organizavimo metodą ir kokių klaidų vengti.

Suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko ir poilsio reikalavimus reglamentuoja darbo kodekso 114, 115 ir 122 straipsniai.

Kas yra suminė darbo laiko apskaita?

Suminė darbo laiko apskaita, tai darbo laiko apskaičiavimo būdas, kai darbuotojas faktines valandas išdirba per apskaitinį laikotarpį, neviršijantį 3 mėnesių. Tam tikrais atvejais laikotarpis gali trukti net iki 12 paeiliui einančių mėnesių.

Šis režimas suteikia daugiau lakstumo įmonėms, kurių darbuotojai dirba netradiciniu grafiku (kitaip nei pirmadieniais-penktadieniais, nuo 9 iki 18 valandos) ir svyruojant darbo krūviui. Lietuvoje suminę darbo laiko apskaitą naudoja net 27 procentai įmonių (Valstybinė darbo inspekcija).

Šis režimas gali būti pritaikomas, jei Jūsų įmonė atitinka keliamus reikalavimus: supažindinus darbuotojus su atnaujintu apskaitos metodu, gavus darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos pritarimą (jei yra) bei įvykdžius formavimo ir konsultavimo darbus.

Naudojant suminę darbo laiko apskaitą, vietoj įprastos apskaitos, darbuotojai gali dirbti daugiau valandų nei numatytą tą mėnesį, netradiciniu darbo laiku, o darbdavys už tai neturi mokėti papildomo darbo užmokesčio.

Darbuotojai turi būti tinkamai supažindinti apie suminę darbo laiko apskaitą.

Darbo laiko režimai

Prieš plačiau aptariant suminę darbo laiko apskaitą, reikia geriau suprasti Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus darbuotojų darbo laikui ir poilsiui bei pagrindinius darbo laiko apskaičiavimo režimus.

Iš viso Lietuvoje darbdavys gali rinktis iš penkių darbo laiko režimų. Darbuotojas taip pat turi teisę prašyti dirbti pagal vieną iš šių metodų:

• nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus režimas
• suminė darbo laiko apskaita
• lankstus darbo grafikas
• suskaidytos darbo dienos laiko režimas
• individualus darbo laiko režimas

Nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus režimas

Juo vadovaujasi daugelis įmonių Lietuvoje. Jis nurodo, kad darbuotojas, dirbdamas visu etatu, turi išdirbti 40 valandų per savaitę. Paprasčiausias pavyzdys, kai darbuotojas dirba 5 dienas per savaitę, nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 iki 17 val. su 1 valandos pertrauka.

Dirbant viršvalandžius, darbuotojas per septynias dienas negali viršyti 48 valandų. Viršvalandžiai yra apmokami, papildomas valandas padauginus iš 1,5. Darbuotojas taip pat gali rinktis pridėti šį laiką prie kasmetinių atostogų.

Suminės apskaitos režimas

Kuomet Jūsų darbuotojai turi skirtingų ilgių pamainas bei dirba savaitgalių ar švenčių metu, įprasta darbo laiko apskaita nėra pats optimaliausias metodas, nes Jums arba tenka samdyti daugiau darbuotojų, arba mokėti už susidariusius viršvalandžius esamiems komandos nariams.

Tuo tarpu suminė darbo laiko apskaita leidžia per bet kurį 7 dienų laikotarpį vietoj 40 valandų maksimaliai dirbti iki 52 valandų. Todėl vieną mėnesį neišdirbus visų numatytų valandų, darbuotojas gali dirbti ilgiau ateinantį mėnesį ir taip išlyginti skirtumą.

Toliau pateikiamas suminės darbo laiko apskaitos grafiko pavyzdys:

Suminės darbo laiko apskaitos grafiko pavyzdys

Į maksimalų 52 valandų laiką nėra įskaičiuotos valandos, kurias darbuotojas sutaria dirbti savarankiškai arba laiką, per kurį jis budi (pavyzdžiui pasyviai, namuose). Šis laikas gali didėti iki 60 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.

Jeigu visgi per apskaitinį laikotarpį nepavyksta išlyginti ir pasiekti visų numatytų pagal susitarimą darbo valandų, už neįvykdytą darbo laiko normą, t.y. neišdirbtas valandas, darbuotojui yra sumokama pusė priklausančio darbo užmokesčio.

Tarkime, darbuotojui nustatyta darbo laiko norma yra 160 valandų per mėnesį, o įmonėje taikoma trijų mėnesių apskaitinis periodas. Po trijų mėnesių darbuotojas išdirbo tik 400 valandų, nors jam priklausė 480 (160 val./mėn. x 3 mėn.) valandų. Tuomet už 80 neišdirbtų valandų yra sumokama pusė darbo užmokesčio, kaip už 40 darbo valandų.

Per apskaitinį laikotarpį išdirbus daugiau valandų nei nustatyta sutartyje, už viršytą laiką darbuotojui yra apmokama kaip už viršvalandžius, padauginus juos iš 1,5. Arba darbuotojas gali rinktis viršytas valandas pridėti prie kasmetinių atostogų.

Tarkime, darbuotojas, vietoj numatytų 480 valandų per trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį, išdirbo 500 valandų. Tuomet už 20 papildomų valandų jam sumokama 1,5 darbo užmokesčio, kaip už 30 darbo valandų (20 x 1,5).

OPTAS suskaičiuoja visus skaičius reikalingus vesti suminę darbo laiko apskaitą

Kokioms įmonėms labiausiai tinka suminė darbo laiko apskaita?

Suminę darbo laiko apskaitą dažniausiai renkasi įmonės, kurios turi palaikyti verslo procesus netradicinėmis darbo valandomis (ankstyvais rytais, naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis) bei kintant darbo krūviui.

Suminę darbo laiko apskaitą naudoja:

• Prekybos tinklai ir parduotuvės
• Viešbučiai, restoranai ir kavinės
• Gamybos įmonės
• Klinikos ir ligoninės
• Viešosios paslaugos
• Logistikos įmonės
• Kitos organizacijos ir įmonės

Pagrindinės priežastys, kodėl verta naudoti suminę darbo laiko apskaitą:

• Lankstus darbo grafiko planavimas.
• Reikia mažiau darbuotojų.
• Lankstesnis ir efektyvesnis planavimas.
• Daugiau laisvės darbuotojams planuoti savo laiką.

Darbuotojai gali lanksčiau planuoti savo laiką

Kaip sėkmingai pradėti naudoti suminę darbo laiko apskaitą įmonėje?

Suminė darbo laiko apskaita yra įvedama, nusprendus, jog tai yra tinkamiausias ir būtinas apskaitos režimas Jūsų įmonei ir komandai. Prieš priimant įmonės vadovo įsakymą dėl apskaitinio režimo keitimo, bendrovėje turi įvykti formavimo ir konsultavimo procedūros.

Jų metu darbuotojai yra supažindinami su sumine darbo laiko apskaita, naujais grafikų modeliais ir taisyklėmis. Atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę, jei Jūsų įmonėje ji egzistuoja, darbuotojai gali pasirašyti pakeistą darbo sutartį.

Į ką svarbu atsižvelgti, pradėjus naudoti suminę darbo laiko apskaitą?

Suminė apskaita gali suteikti Jūsų verslui lankstumo ir padėti sutaupyti. Tačiau daugelis įmonių, norėdami pritaikyti šį apskaitos metodą, susiduria su daug problemų ir sudėtingais darbo laiko apskaitos procesais. Todėl šį sprendimą svarbu gerai apgalvoti ir jam pasiruošti.

• Atsižvelkite į savo įmonės tipą.
• Pasitarkite su darbuotojais.
• Supažindinkite juos su nauju procesu ir papasakokite apie šio apskaitinio būdo privalumus.
• Susipažinkite su visais suminės darbo laiko apskaitos reikalavimais.
• Raskite tinkamus grafikų sudarymo bei apskaitos įrankius.

Skaitmeniniai įrankiai palengvina vadovų darbą sudarant grafikus

Darbo kodeksas: darbo ir poilsio laikas

Neslėpsime, suminė apskaita yra iššūkis net ir patyrusiems vadovams ar apskaitos specialistams. Jai sekti reikia daug atidumo ir atsakingų darbuotojų. Jie privalo tinkamai suskaičiuoti visų komandos narių suplanuotą darbo laiką, išdirbtas valandas, poilsio dienas ir kitus duomenis. Todėl nenuostabu, kad apskaitinio laikotarpio pabaigoje įsivelia klaidų ir yra fiksuojami darbo kodekso pažeidimai.

Ką svarbu atsiminti:

• Grafikai turi būti skelbiami ne anksčiau nei prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo.
• Darbuotojo darbo grafikas negali viršyti 52 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.
• Kiekvienam darbuotojui priklauso mažiausiai 11 valandų iš eilės poilsiui tarp pamainų ir bent 35 valandos nepertraukiamo poilsio per savaitę.
• Turi būti užtikrindama, kad darbuotojas nedirbtų daugiau kaip 6 dienas iš eilės.
• Negalima skirti darbuotoją dirbti 2 pamainas iš eilės.
• Darbdavys turi sudaryti kuo įmanoma tolygesnį ir sąžiningesnį darbo grafiką.
• Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda.

Sistema suranda ir atvaizduoja suminės darbo laiko apskaitos pažeidimus

Kaip palengvinti suminės laiko apskaitos sekimą ir apskaičiavimą su OPTAS?

Susidėlioti visą informaciją ir reikalavimus suminės darbo laiko apskaitos diegimui reikia laiko. Dėl to pastebime, jog nemažai įmonių, kurios galėtų įdiegti šį režimą, jo nenaudoja, nes nerimauja dėl galimų klaidų ir darbo kodekso pažeidimų.

Tačiau yra būdas, kaip palengvinti Jūsų darbuotojų grafikų sudarymą ir apskaitą! Tam sukūrėme OPTAS - automatinę darbo grafikų sudarymo programą. OPTAS ne tik automatiškai vos kelių mygtukų paspaudimu sudaro grafikus dešimtims (ar šimtams) darbuotojų, bet ir ženkliai supaprastina suminės darbo laiko apskaitos įgyvendinimą.

Vienoje programoje rasite:

• Suminės darbo laiko apskaitos taisykles
• Automatinį klaidų aptikimą
• Darbo valandų fiksavimą
• Laisvadienių sekimą
• Darbuotojų pageidavimų teikimą

Su OPTAS sistema suminė darbo laiko apskaita tampa lengvai įveikiama.

Suminės darbo laiko apskaitos įforminimas įmonėje: žingsnis po žingsnio

Įmonės, kurios dėl savo veiklos specifikos negali užtikrinti darbuotojams pastovaus, standartinio darbo laiko bei suteikti įprasto poilsio laiko šeštadieniais ir sekmadieniais, turėtų rimtai apsvarstyti suminės darbo laiko apskaitos įvedimo galimybę. Suminė darbo laiko apskaita įmonėje įforminama iš esmės trimis veiksmais - priimamas įmonės vadovo įsakymas dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo, gaunamas darbuotojo sutikimas dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą ir jeigu reikia, pakeičiama darbo sutartis.

Aišku, visų pirma reikėtų nusistatyti, kokiu mastu organizacijoje įvedama suminė darbo laiko apskaita - visoje įmonėje, atitinkamame padalinyje ar padaliniuose, konkrečiai pareigybei ar tiesiog vienam darbuotojui. Taigi įsakymą pradedame nurodydami, dėl kokios priežasties įmonėje įvedama suminė darbo laiko apskaita, t. y. dėl darbo organizavimo ypatumų. Tuomet nurodome, kam įvedama suminė darbo laiko apskaita - padaliniui, pareigybei ar konkrečiam asmeniui.

Tuomet įsakyme turime nurodyti, nuo kada pradedama taikyti suminė darbo laiko apskaita, ir, aišku, nurodomas, koks yra taikomas ataskaitinis darbo laiko apskaitos laikotarpis, pavyzdžiui, keturi mėnesiai. Įsakyme taip pat reikėtų nurodyti darbuotoją ar pareigybę (pavyzdžiui, buhalteris), kuri sudarinės darbo grafikus ir apskaitys darbo laiką. Būtinai nurodoma, kaip bus skelbiami darbo grafikai. Įsakyme reikėtų nurodyti, kaip bus skelbiami darbo grafikai. Be to, įsakyme reikėtų nurodyti, kaip bus atsiskaitoma su darbuotoju per ataskaitinį laikotarpį. Pavyzdžiui, kad galutinis atsiskaitymas, suskaičiavus darbo laiką, bus vykdomas paskutinį ataskaitinio laikotarpio darbo mėnesį. Taip pat rekomenduojama nurodyti, kaip bus atsiskaitoma už viršvalandžius ar kitus nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų.

Kadangi suminė darbo laiko apskaita įveda lanksčią darbo laiko apskaitą, siūlome įsakyme pateikti kiek įmanoma daugiau informacijos. Dažnai pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojui neįmanoma nustatyti tiksliai 40 darbo valandų per savaitę. Tai įtakoja nevienodas darbo krūvio paskirstymas. Tokiu atveju nustatomas bendras darbo valandų skaičius per tam tikrą laiko tarpą.

Suminė darbo laiko apskaita - tai darbo laiko apskaičiavimo būdas, kai darbuotojas faktines valandas išdirba per apskaitinį laikotarpį, neviršijantį 3 mėnesių. Tam tikrais atvejais laikotarpis gali trukti net iki 12 paeiliui einančių mėnesių. Šis režimas suteikia daugiau lakstumo įmonėms, kurių darbuotojai dirba netradiciniu grafiku (kitaip nei pirmadieniais-penktadieniais, nuo 9 iki 18 valandos) ir svyruojant darbo krūviui. Darbdavys turi teisę, neatsižvelgdamas į faktiškai dirbtas darbo laiko valandas, mokėti pastovų darbo užmokestį. Galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį darbdavys turėtų atlikti mokėdamas atlyginimą už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį (DK 115 str. 5 ir 6d.). Siekiant apskaičiuoti darbo užmokestį per apskaitinį laikotarpį visą darbo laiką išdirbančiam darbuotojui, skaičiuojama pagal 40 valandų darbo savaitės normą. Darbuotojams, kurie dirba taikant suminę darbo laiko apskaitą, šventinių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda (DK 112 str. 5d.). DK 123 str. 2 d. Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą svarbu atkreipti dėmesį į kasmetinių atostogų trukmę. Jei darbo dienų per savaitę skaičius skirtingas arba mažesnis nei 5-6 darbo dienų per savaitę darbo laikas- darbuotojui privalo būti suteiktos ne trumpesnės nei 4 savaičių trukmės atostogos per metus. Viena iš suteikiamų savaičių atostogų dalių turėtų būti: 2 savaitės nepertraukiamo poilsio.

Suminės darbo laiko apskaitos mokymai

Countline Finance organizuoja nuotolinius kursus apie suminę darbo laiko apskaitą. Mokymai skirti tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui. Kursų metu analizuojama, kaip tinkamai sudaryti darbo grafikus, apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį, nustatyti didžiausią leistiną darbo laiką ir apskaičiuoti darbuotojui priklausančias atostogas. Lektorė Natalja Kobzevienė suteikia išsamų supratimą apie suminės darbo laiko apskaitos taikymą, pristato naujausius teisės aktų pakeitimus, analizuoja dažniausiai daromas klaidas ir dalinasi patarimais, kaip jų išvengti.

Atkreipiame dėmesį, jog įsigaliojus naujam FAĮ, AVNT parengė rekomendacijas, kuriomis turėtų vadovautis įmonių vadovai renkantis naują ar įvertinti esamą apskaitą tvarkantį asmenį. Jose yra akcentuojama tai, jog asmuo, kuris tvarko įmonės finansus, turi nuolat kelti kvalifikaciją įvairiuose seminaruose, kursuose ar profesiniuose mokymuose, kurių baigimą ar išklausymą patvirtina pažymėjimas, diplomas, sertifikatas, ar kitas dokumentas. Apskaitą tvarkantis asmuo turėtų siekti įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą.

Įsigaliojus LR DK pakeitimams, atsirado sektorių lengvata. Tai reiškia, jog jeigu anksčiau suminę darbo laiko apskaitą buvo galima įvesti tik nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, šiuo metu suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinimui. Tokiu reglamentavimu yra palengvinama darbdavio situacija. Išnyko jo įrodinėjimo pareiga, jog veikla yra nepertraukiamo pobūdžio. Būtinumas nustatyti suminę darbo laiko apskaitą galės būti grindžiamas tuo, jog pvz. reikia tenkinti vartotojų poreikius ir kt. Suminė darbo laiko apskaita įvedama atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.

tags: #ar #gali #buti #sumines #apskaitos #laikotarpis