Ar Gali Būti Taikomas Spaudimas Apklausos Metu: Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Ikiteisminis tyrimas - tai pirmoji baudžiamojo proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. Šioje stadijoje apie veiką ir ją galimai padariusį asmenį gali būti daromos tik preliminarios išvados, formuluojamos kaip prognozės apie galimybę, kad toks asmuo teismo gali būti pripažintas kaltu. Svarbu paminėti, kad ikiteisminio tyrimo metu galioja nekaltumo prezumpcijos principas.

Ikiteisminio Tyrimo Uždaviniai ir Procesinės Prielaidos

Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra:

1. Greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes.
2. Nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį.
3. Sudaryti sąlygas tinkamam bylos išnagrinėjimui teisme.
4. Imtis būtinų priemonių užtikrinant proceso dalyvių teisę į žalos atlyginimą bei kitas teises.

Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad procesas buvo pradėtas nepagrįstai, ar atsiranda kliūčių, dėl kurių proceso negalima tęsti, ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu turi būti renkami ir fiksuojami ne tik tam tikrą asmenį kaltinantys, bet ir jam naudingi duomenys.

Procesinės Prielaidos

Ikiteisminio tyrimo procesinės prielaidos - tai veiksmai, lemiantys ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Pagal BPK 3 straipsnį, ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas, jei egzistuoja bent viena iš šių aplinkybių:

• Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas.
• Baudžiamosios atsakomybės senaties terminų nustatymas.
• Asmuo, pagal tarptautinės teisės normas turintis imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos.
• Veiką padaro asmuo, kuris veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (išimtinais atvejais nuo 14 metų amžiaus už sunkius nusikaltimus, o dažniausiai - nuo 16 metų).
• Dėl nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą nebuvimo dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytų veikų.
• Mirus asmeniui, kuris, kaip manoma, galėjo padaryti nusikalstamą veiką.
• Jei jau yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

Ikiteisminio Tyrimo Subjektai ir Jų Įgaliojimai

Ikiteisminio tyrimo subjektais vadinami proceso subjektai, kurie sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo. Šiais subjektais yra valstybės subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Didžiausia atsakomybė už sėkmingą ikiteisminio tyrimo stadijos uždavinių išsprendimą tenka prokurorui. Ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam yra konstitucinė prokuroro funkcija. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikia prokuroro pavedimu ar su jo žinia ir privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus.

Prokuroro Įgaliojimai

Organizuodamas ikiteisminį tyrimą prokuroras sprendžia:

• Ar ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas.
• Kas ikiteisminį tyrimą turi atlikti.
• Kada ir dėl kokių veiksmų atlikimo reikia kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją.

Prokuroras vadovauja ikiteisminiam tyrimui priimdamas sprendimus dėl tyrimo krypties ir apimties, duodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus dėl konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo.

Ikiteisminio Tyrimo Pareigūnų Įgaliojimai

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikia prokuroro vadovaujami ir kontroliuojami. Jie privalo:

1. Vykdyti visus prokuroro nurodymus.
2. Prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą.

Ikiteisminio Tyrimo Teisėjo Įgaliojimai

Ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK nustatyta tvarka:

1. Skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą.
2. Prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius (prokuroro prašymu ar nepilnamečius).
3. Apklausia įtariamuosius.
4. Tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą.
5. Tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą BPK numatytais atvejais.
6. Nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų.
7. Atlieka kitus BPK numatytus veiksmus.

Visus šiuos nurodytus veiksmus, išskyrus skundų nagrinėjimą, ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka gavęs prokuroro prašymą.

Ikiteisminio Tyrimo Veiksmų Atlikimas Proceso Dalyvių Iniciatyva

Įtariamasis, gynėjas ar nukentėjusysis taip pat turi galimybių daryti įtaką ikiteisminio tyrimo eigai ir jo rezultatams. Šie proceso dalyviai, raštu pateikdami prašymą prokurorui, turi teisę inicijuoti tyrimo veiksmų atlikimą.

Atskiros Bendrosios Ikiteisminio Tyrimo Atlikimo Taisyklės

Ikiteisminio tyrimo vieta priklauso nuo nusikalstamos veikos padarymo vietos. Ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini, tačiau prireikus prokuroras gali nuspręsti atskleisti dalį ikiteisminio tyrimo duomenų.

Ikiteisminio Tyrimo Pradžia

Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas kiekvienu atveju, kai gaunama tikėtina informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir nėra BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant ikiteisminis tyrimas, kaip ir visas baudžiamasis procesas, yra negalimas.

Nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimą gali:

1. Prokuroras.
2. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas.
3. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo įgaliotas asmuo.

Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą turi būti pranešama skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką pateikusiam asmeniui.

Atsisakymas Pradėti Ikiteisminį Tyrimą

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai matoma, kad jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta. Atsisakymas pradėti ikt. tyrimą fiksuojamas nutarime, nurodomos priežastys. Bet kuris prokuroras gali atsisakyti pradėti ikt. tyrimą, ikt. tyrimo pareigūnai gali ne visi. Nutarimo nuorašas - siunčiamas skundą, pareiškimą priėmusiam asmeniui. Atsisakymas skundžiamas prokurorui.

Apklausa Ikiteisminio Tyrimo Metu

Apklausa yra vienas iš ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurio metu siekiama surinkti duomenis (įrodymus) apie nusikalstamą veiką. Norint atlikti apklausą, asmenį reikia pakviesti šaukimu. Yra du šaukimo į apklausą variantai:

1. Šaukimu, kuriame privaloma nurodyti kas ir dėl ko šaukiama, laiką, vietą, kabinetą, neatvykimo pasekmes.
2. Kitais būdais - nesiejamas su sankcijomis, baudos žmogui negalima skirti.

Liudytojo parodymai rašomi pirmuoju asmeniu. Šiek tiek kitomis taisyklėmis, kai liudytoją apklausia ikit. tyrimo teisėjas (prisaikdinamas, apklausoje privalo dalyvauti prokuroras, būtina pranešti įtariamajam ir jis gali dalyvauti). Faktiškai apklausą atlieka prokuroras, o ikit. yrimo teisėjas tik pasirašo.

Įtariamojo apklausa turi būti atlikta mažiausiai vieną kartą ir prieš skiriant kardomąją priemonę. Pranešimas įtariamajam apie įtarimą įteikiamas prieš pirmą apklausą.

tags: #ar #gali #buti #taikomas #spaudimas #apklausos