Sakinys yra gramatiškai susijusių žodžių grupė, turinti baigtinę intonaciją. Tai yra mažiausias bendravimo vienetas. Tik juo galima ką nors pranešti, skatinti, ko nors klausti, pasakyti, kas vyksta, vyko, vyktų ir t.t. Laimingas žmogus valandų neskaito. Duona už auksą brangesnė. Sakinį gali sudaryti ir vienas žodis: Vakaras. Vėsu.
Sakiniai į vientisinius ir sudėtinius skirstomi pagal gramatinių centrų skaičių. Sakiniai, turintys du ir daugiau gramatinių centrų, yra sudėtiniai: Drėgnais laukais atzvimbia vėsios bitės ir tyliai švilpia paukštis žolėje. Malūno užtvankoje vienodai šniokščia vanduo, už miestelio pukši traktorius, prie savo namelio medyje tarška varnėnas. Kelias, kuriuo ji eina, veda per mišką.
Sudėtiniai sakiniai skirstomi į jungtukinius ir bejungtukius.
Sudėtiniai Sakiniai
Sudėtiniai sakiniai gali būti:
- SUJUNGIAMIEJI SAKINIAI, kurių dėmenys siejami sujungiamaisiais jungtukais (ir, ar, arba, o, bet, tačiau, vis dėlto, tik(tai), užtai, todėl, tad, dėl to, tai, taigi). Sujungiamųjų sakinių dėmenys gali būti atskiriami kableliu: Atėjo vasara(,) ir laivai pradėjo plaukioti ežere.
- BEJUNGTUKIŲ SAKINIŲ dėmenys susieti be jungtukų, tik prasme ir intonacija.
Skyryba Sudėtiniuose Sakiniuose
Sudėtinių sujungiamųjų sakinių dėmenys dažniausiai atskiriami kableliu. Kableliais atskiriami ir sujungiamųjų sakinių dėmenys, sujungti kartojamais jungtukais (pradedant antruoju kartojamu jungtuku): Nei ji tą straipsnį skaitė, nei kas nors iš artimųjų būtų išdrįsęs jai parodyti.
Sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinis dėmuo visuomet skiriamas nuo pagrindinio nepaisant jo pozicijos pagrindinio dėmens atžvilgiu: šalutinis dėmuo gali eiti prieš pagrindinį dėmenį, po jo arba būti į jį įsiterpęs. Dažniausiai vartojamas, neutraliausias skyrybos ženklas tiems dėmenims atskirti yra kablelis. Tais atvejais, kai šalutinis dėmuo įsiterpęs į pagrindinį, jis išskiriamas iš abiejų pusių: Būdavo dienų, kai mašina atvažiuodavo į kiemą.
Šalutinis dėmuo išskiriamas kartu su jį pabrėžiančiais ar aiškinančiais žodžiais ypač, nebent, juolab, juo labiau, būtent, vis tiek, tai yra: Reikia smagiai pakeliauti, ypač kol atostogos.
Vienarūšiai šalutiniai dėmenys, sujungti nekartojamais sudedamaisiais ar skiriamaisiais jungtukais ir, ar, arba, neatskiriami. Atsidėjęs aiškino broliui, kaip pagal medžių šakas nustatyti kryptį ir kaip pagal jų rieves metus skaičiuoti. Kai prisistačiau, jie šiltai mane priėmė ir apgailestavo, kad Broniaus nėra ir kad turėtų kaip tik tą dieną parvažiuoti.
(ANGLŲ KALBA) Kokios yra sakinio dalys? | #iQuestionPH
Bejungtukių sakinių dėmenys, kuriais reiškiamas išvardijimas, gretinimas ar priešprieša, paprastai atskiriami kableliu ar kabliataškiu: Nuvytusios rožės nepražydės, neišdainuotos dainos taip ir liks neišdainuotos.
Reiškiant apibendrinimą, sąlygą, laiką, nuolaidą, neatitikimą sudėtiniame bejungtukiame sakinyje dažniau vartojamas brūkšnys: Sodininkas jis buvo ir mokykloje - geresnį palyginimą sunku rasti. Pasimaišytų jam žvėris ar priešas - bemat patiestų.
Bejungtukių sakinių dėmenys, kuriais reiškiamas aiškinimas, priežastis ir pasekmė, atskiriami dvitaškiu ar brūkšniu: Už lango girdėjosi triukšmas: ūžė mašinos, šūkavo vaikai.
Sudėtiniai Prijungiamieji Sakiniai
Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Vaikai suprato, kad autobusas vėluos. (Ką vaikai suprato?
Šalutinių dėmenų yra tokių ir tiek, kokių ir kiek yra sakinio dalių.
- Žemė su visais pašaliais įmurusi verkia, kad mūsų ratai jos išplautą nugarą drasko. (K. D.)
- Kai aš jojau per žalią girelę, nusilaužiau putino šakelę. (tts.)
- Aš pats žinau, kad esu kvailas ir jokiam geram darbui netinku, todėl ir skerdžiauju. (V. K.)
- Kol Andrius ėjo į mokyklą, niekas iš namiškių nemanė, kad jis veltui duoną valgo. (V. B.)
Vienarūšiai Šalutiniai Dėmenys
Sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutiniai dėmenys gali būti vienarūšiai. Vienarūšiai yra tokie šalutiniai dėmenys, kurie tiesiogiai jungiami prie pagrindinio dėmens ir atsako į tą patį klausimą, keliamą iš tos pačios sakinio dalies: Žiūrėdami dokumentinį filmą apie Norvegiją sužinojome, kad norvegai mėgsta plaukioti laivais, kad Oslas įsikūręs prie Oslo fiordo.
- Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, tai mūsų tėvynė, graži Lietuva. (M.)
- Reikia išsiaiškinti, koks turto mokestis ir kokia jo dalis yra neapmokestinama.
- Valstiečiai ėmė lankytis vieni pas kitus, ypač jei kokia nepaprasta žinia pasiekdavo jų pirkias. (r.)
- Juk jis man nieko blogo nėra padaręs, nebent kad visada šalinosi nuo manęs. (r.)
Skyryba
Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Tai rodo jungiamasis žodis ir klausimas, į kurį atsako priklausomasis dėmuo. Pvz.: Vaikai suprato, kad autobusas vėluos.
Žinome, kad šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo paprastai išskiriamas kableliais (Jis žinojo, apie ką kalbėti susirinkusiesiems, ir triukšmas tuoj pat nurimo), retai - brūkšniais (Kad stalčiuose nieko nebuvo - tendencingas melas). Brūkšnys tinka priduriamai pasakytam paprastai sakinio pabaigoje einančiam šautiniam dėmeniui atskirti, pvz.: Sudeginau lazdelę subtilaus valyto cinamono - kad atbaidyčiau velnius.
Kaip matome, skyrybos ženklas rašomas prieš jungtuką ar jungiamąjį žodelį.
Jei šalutinis dėmuo kaip vienarūšis yra jungiamas su pasirenkamai skiriama sakinio dalimi, išskiriamas kartu su ja nepaisant to, ar tiesioginį ryšį su bendrąja sakinio dalimi turi vienarūšė sakinio dalis, ar šalutinis dėmuo, pvz.: Projektas pratęsiamas, jei yra uždelsiamas finansavimas arba susidarius kitoms nuo vykdytojų nepriklausančioms aplinkybėms, ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui.
Sujungti kaip vienarūšiai šalutinis dėmuo ir neskiriama sakinio dalis išskiriami kartu, jei prie pagrindinio dėmens tiesiogiai yra prisijungęs šalutinis dėmuo, pvz.: Bendrąją būklę ir ką gyvūnas yra ėdęs paskutinę parą, nustato veterinarijos gydytojas. Žurnalistė išsiaiškino, kas pateikė medžiagą bei tikėtinus tų asmenų tikslus, ir aprašė visa tai išsamiame straipsnyje.
Kai šalutinis dėmuo su jungtuku ar pratęsiamas kitą jungtuką ar ir pagrindinių sakinio dalių turinčia (ar galinčia turėti) sakinio atkarpa, tarp jų gali būti rašomas kablelis, jei tos dvi dalys suprantamos kaip vienarūšiai šalutiniai dėmenys, arba nerašomas, jei suprantamos kaip vienarūšės sakinio dalys šalutiniame dėmenyje.
Vienarūšiai šalutiniai prijungiamojo sakinio dėmenys, sujungti kartojamais sudedamaisiais ar skiriamaisiais jungtukais ir … ir, nei … nei, ar … ar, arba … arba, atskiriami pradedant antruoju, kartojamuoju, jungtuku.
Tarp šalutinio dėmens jungtuko (ar kito jungiamojo žodžio) ir prieš jį einančio sujungiamojo ar prijungiamojo jungtuko (ar kito jungiamojo žodžio) gali būti rašomas kablelis norint parodyti šalutinio dėmens savarankiškumą. Pvz.: Reikia pasakyti, kad(,) kai tik kuris iš jų įžengia į salę, tuoj visa jų gudrybė ir dingsta.
Šalutinis dėmuo išskiriamas kartu su pabrėžiamaisiais ar aiškinamaisiais jungiamaisiais žodžiais arba žodžių junginiais bei samplaikomis būtent, ypač, juoba, juolab, juo labiau, tuo labiau, nebent, bent jau, tai yra, vis tiek, retai pasitaikančiu destis ir pan. Pvz.: Tokie žmonės bando įsitvirtinti silpnose bendrijose, būtent kur nėra iniciatyvių žmonių ir darnios narių veiklos.
Jei prieš sakinio pradžioje einantį šalutinį dėmenį pavartotą dalelytę pagal sakinio prasmę galima sieti ir su šalutiniu, ir su pagrindiniu dėmeniu, šalutinis dėmuo gali būti skiriamas kartu su dalelyte arba atskirai. Pvz.: Juk(,) kai nusiperki naują automobilį, nesinori juo važinėti išmaltais miško keliukais.
Po žodžių vargu, kažin prieš dalelytę ar, įvardį kas bei įvardinius prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti rašomas kablelis, jei norima parodyti prijungimą, pvz.: Vargu(,) ar jis pats žino. Kažin(,) ar reikia pasisveikinti? Kažin(,) kada traukinys ateis? Kažin(,) kur jis prapuolė?
Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Tai rodo jungiamasis žodis ir klausimas, į kurį atsako priklausomasis dėmuo. Pvz.: Vaikai suprato, kad autobusas vėluos.