Nekilnojamo turto dovanojimas yra viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti reikšmingi teisingam turto perleidimui. Daug kas dovanojimą suvokia kaip tiesiog daikto perdavimą, tačiau dovanojimui taip pat yra reikalavimų. Kartais jam būtina rašytinė ar net notaro tvirtinta sutartis, o kai kurie asmenys neturi teisės dovanoti ar priimti dovanų.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius dalykus, kuriuos reikia žinoti apie nekilnojamojo turto dovanojimą, įskaitant sutarties sudarymą, mokesčius ir kitus svarbius niuansus. Turto dovanojimo sandoriai nėra sudėtingas procesas, jei žinote, kaip teisingai viską atlikti. Pagrindinis akcentas yra gresiantys mokesčiai.
Jeigu vis dar kyla klausimų susijusių su dovanojimu, ar dovanoto turto pardavimo ir galimais mokesčiais, drąsiai galite kreiptis į specialistus.
Dovanojimo sutartis: būtinas notaro patvirtinimas
Vienas iš svarbiausių aspektų nekilnojamojo turto dovanojimo sandoryje yra sutartis. Dovanojant nekilnojamąjį turtą, nesvarbu, ar tai būtų žemės sklypas, butas ar namas, reikia laikytis tam tikrų teisinių formalumų, siekiant išvengti bet kokių problemų ateityje.
Jei daikto vertė didesnė nei 14 500 eurų, dovanojimo sutartis turi būti sudaroma notariškai. Remiantis Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 Eur (pinigai ar kitas turtas), turi būti notarinės formos. Tuo atveju, kai yra dovanojama didesnės kaip 1500 Eur bet mažesnės kaip 14500 Eur vertės daiktas (pinigai ar kitas turtas), įstatymai numato rašytinės formos reikalavimą.
Dovanodami vertingą turtą be notaro patvirtinimo, rizikuojate susidurti su kliūtimis deklaruojant gautą dovaną ar ginčais su kitais asmenimis, pretenduojančiais į turtą. Todėl visais atvejais privaloma tokį sandorį įforminti notariškai ir išvengti bet kokių galimų rizikų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį.
Dokumentai reikalingi dovanojant butą
Gali kilti klausimas - kokie dokumentai reikalingi dovanojant butą? Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).
Nekilnojamojo turto dovanojimas | Teisinėkonsultacija.lt
Mokesčiai dovanojant nekilnojamąjį turtą
Pirmas dalykas, ką turite nuspręsti, - kaip priimsite nekilnojamo turto dovanojimą. Tam yra keli variantai: pagal registrų centro nustatytą vertę arba pagal vertintojų nustatytą vertę. Žinoma, jei Jūs nesate pirmos eilės giminaitis ir šio turto neplanuojate parduoti, dovaną priimti turite teisę pagal mažesnę vertę ir taip sumokėti mažesnius mokesčius.
Kitas ne ką mažiau svarbus klausimas - tai mokesčių dalis. Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti.
Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.
Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą, mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį (GPM), skaičiuojamą nuo padovanoto turto vertės. Šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams. Pajamų mokestis taip pat netaikomas, kai iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti įstatymuose nustatytos sumos.
VMI informuoja, kada turite deklaruoti dovanas, gautas iš tėvų ar senelių. Nors dovanos iš senelių, tėvų, seserų, brolių ar anūkų nedeklaruojamos VMI metinėje gyventojo pajamų deklaracijoje, gali būti, kad jas reikės deklaruoti PRC907 formoje. Tai reiškia, kad neapmokestinamos dovanos nejučia bus apmokestinamos, jas deklaruojant PRC907 formoje tuo atveju, jeigu jos bus gautos grynais ir atitiks konkrečias sąlygas: jų suma per metus iš vieno asmens viršys 15 000 eurų, be to, pastarosios bus ne notarinės formos bei niekur nedeklaruotos; tokias dovanas, kaip ne per seniausiai paaiškėjo, būtina uždeklaruoti VMI iki sekančių metų gegužės 1 d. PRC907 formoje.
Priešingai, jei neapmokestinama legali dovana nebus uždeklaruota remiantis PRC907, iš jos lėšų įsigytas turtas bus vertinamas lygiai taip pat, kaip turtas, įsigytas iš pajamų, nuo kurių nebuvo sumokėti mokesčiai.
Dovanoto turto pardavimas
Daugeliui iškyla klausimas - ar galima parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris buvo padovanotas, ir ką reikia žinoti?
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą, neapmokestinamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo perleidimo.
Pažymėtina, kad apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta dovanojimo būdu įsigyto turto įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarka. Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis.
Kada dovanojimo sutartį galima panaikinti?
Nepaisant to, jog sudarant oficialią (nustatytos formos) dovanojimo sutartį ateityje išvengiama problemų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Taip pat dovanotojas susigrąžinti dovaną gali ir geranoriškai susitaręs su dovanos gavėju.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Iš tiesų dovanojant turtą dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Jeigu apdovanotasis sutartyje numatytos sąlygos nevykdo, dovanotojas gali teismine tvarka reikalauti, kad apdovanotasis prisiimtus įsipareigojimus įvykdytu, arba reikalauti panaikinti dovanojimo sutartį bei sugrąžinti turtą. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų.