Ar kompostas gali būti šalia kaimynų: reikalavimai ir taisyklės Lietuvoje

Sodininkų bendrijose neretai kyla nepasitenkinimų ir konfliktų tarp gretimų sklypų savininkų dėl įvairiausių priežasčių. Bene dažniausios jų - per arti kaimyninio sklypo ribos pastatyti statiniai bei pasodinti želdiniai. Todėl, jei gretimo sklypo savininkas nepaiso teisėtų pretenzijų ir nesiekia susitarimo, belieka kreiptis į teismą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi kompostavimui šalia kaimynų sklypų Lietuvoje, kokie atstumai turi būti išlaikomi ir kada reikalingas kaimyno sutikimas.

Kas yra kompostavimas?

Kompostavimas - tai prižiūrimas natūralus procesas, kai organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu, vadinamu - kompostu. Šis procesas vyksta mikroorganizmų pagalba. Tai yra vienas iš būdų perdirbti atliekas ir svarbiausia, atsikratyti šiukšlių.

Kompostavimas patogiausias būdas atsikratyti sodo tvarkymo atliekomis, tokiomis kaip sugrėbti lapai, nupjauta žolė, išrauti krūmai ir t. t. Tai labai praktiškas sprendimas išvengiant atliekų išvežimo mokesčių, o kompostu patręšę žemę grąžinsite dirvai prarastas medžiagas ir pagerinsite jos kokybę.

Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m su 50 cm tarpais). Pirmais metais ruošiama viena krūva, antrais - antra, trečiais - trečia.

Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta ( iki 1 metų ). Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15-20 cm sluoksnis arba padedama plytų.

Kaip tinkamai paruošti kompostą?

• Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos.
• Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti.
• Temperatūra, pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą.
• Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar 2 mėnesiams, kad viskas perpūtų.
• Subrendęs kompostas gali būti sijojamas per retą tinklą (angos 1-2,5 cm), kad atsiskirtų šakutės, akmenukai ir kitos priemaišos.
• Konteinerį lengva sukonstruoti iš vielos tinklo ar iš medienos. Vielos tinklas turi būti 90 cm aukščio, kampuose pritvirtintas prie sunkių strypų ar kampuočių.
• Patogiau įrengti dviejų dalių konteinerį. Priekinės konteinerio sienelės turėtų būti pakeliamos ir turėtų laisvai slankioti įpjovomis aukštyn žemyn.
• Konteinerį geriau konstruoti iš specialiai paruoštos puvimui atsparios medienos. Surenkant konteinerį, tarp lentų išlaikyti 29 mm tarpus. Toks atstumas užtikrina deguonies patekimą į kompostą.
• Norint tokį tarpą išlaikyti, reikia priekinėje slankiojamojoje sienelėje, prie kiekvienos lentos galų apatinės dalies pritvirtinti po stačiakampį blokelį.

Kompostavimo reikalavimai šalia kaimynų sklypų

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. gyventojai, kurie kompostuoja biologiškai skaidžias atliekas savo reikmėms, turės prisitaikyti prie atnaujintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų, nustatančių, kad kompostavimo vieta turi būti parenkama nuošalioje sklypo vietoje ne arčiau kaip 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos. 2 metrų privalomas atstumas parinktas pagal įsivyravusią kompostinių statymo praktiką.

Kompostavimo vietą įrengti mažesniu atstumu nuo gretimo sklypo galima tik turint raštišką jo naudotojo sutikimą.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR aplinkos ministro priimtas įsakymas „Dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“. Įsakymo 35.1 punkto nuostata teigia, kad kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje (rekomenduojama bent 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos atsižvelgiant į vyraujančią vėjo kryptį).

Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Sodininkų bendrija negali visiškai uždrausti kompostavimo, nes tai yra neatsiejama sodininkystės dalis, tačiau ji gali nustatyti tvarką vidaus taisyklėse, o kaimynai turi teisę reikalauti, kad kompostas nekeltų nepatogumų.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymą, stacionari komposto dėžė laikoma inžineriniu statiniu ir turi būti statoma ne arčiau kaip 1 metras nuo sklypo ribos, nebent gautas rašytinis kaimyno sutikimas. Įsirengiant stacionarią komposto dėžę mėgėjų sodo sklype, būtina vadovautis Sodininkų bendrijų įstatyme numatytais atstumais inžineriniams statiniams. Šis reikalavimas taikomas siekiant užtikrinti, kad statiniai nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.

Jeigu su kaimynu susitarti taikiai nepavyksta - ginčas sprendžiamas civilinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jeigu asmuo mano, jog yra pažeidžiami jo teisėti interesai ar teisės, jas gali ginti.

Kompostavimui tinkamos ir netinkamos atliekos

Nuo 2023 m. sausio 1 d. gyventojai privalo buitiniam kompostavimui naudoti tinkamas atliekas - sugedusius, nebetinkamus valgyti vaisius, daržoves, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos, arbatos tirščius, medienos kuro pelenus, anglis, kartoną, kitus popieriaus gaminius (išskyrus padengtus ne biologiškai skaidžia dengiamąja medžiaga). Taip pat kompostuoti galima iš popieriaus ir kartono pagamintus kiaušinių dėklus, naminių graužikų žiurkėnų ar jūrų kiaulyčių natūralius pakratus, augalų lapus, nupjautą žolę, jaunas piktžoles be subrendusių sėklų, seną vazonų žemę, ūkinių gyvūnų, pavyzdžiui, vištų, triušių, karvių, arklių mėšlą, smulkias šakas, senus šiaudus, šieną, velėną.

Buitiniam kompostavimui netinkami mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų likučiai. Namuose negalima kompostuoti ir augalų ligomis užkrėstų augalų, šunų, kačių ekskrementų, piktžolių, turinčių subrendusių sėklų, skerdienos atliekų, sauskelnių, laikraščių, žurnalų, kritusių gyvūnų, fekalijų, nuotekų valymo dumblo. Į kompostavimo konteinerius negalima mesti plastikinių, sintetinių atliekų. Kompostuojamose atliekose neturi būti pavojingų ir infekuotų medžiagų, pavyzdžiui, radioaktyvių, toksinių, taip pat dervų, tepalų, stiklo, plastiko priemaišų.

Bendrieji reikalavimai statiniams ir želdiniams šalia kaimynų sklypų

Statybos procesas neretai tampa ne tik techniniu, bet ir žmogišku išbandymu - ypač kai tenka derinti projektą su kaimynais. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, statybos darbai yra griežtai reglamentuojami, siekiant užtikrinti ne tik statinių saugumą, bet ir kaimyninių sklypų savininkų interesus.

Pagrindiniai atstumų reikalavimai

Pagal Lietuvos įstatymus, pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Tačiau yra ir išimčių, bei papildomų sąlygų:

• Bendrasis atvejis: Mažiausi atstumai nuo pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m iki sklypo ribos.
• Aukštesni pastatai: Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui.
• Inžineriniai statiniai: Inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Svarbu paminėti, kad visais atvejais statiniai turi būti statomi taip, kad nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Be to, turi būti išlaikomi ir priešgaisriniai atstumai tarp pastatų esančių gretimuose sklypuose. Priešgaisrinis atstumas priklauso nuo pastatų konstrukcijų ir gali svyruoti nuo 6,0 m iki 8,0 m ar net 15,0 m.

Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ aiškiai nurodo, kad būtina išlaikyti 3 m atstumą nuo sklypo ribos. Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statomo statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m. Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant tokį reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Kada reikalingas kaimyno sutikimas?

Lietuvos teisės aktai numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę naudotis savo sklypu, tačiau tuo pačiu neturi pažeisti kitų asmenų teisių - ypač artimiausių kaimynų. Kaimyno sutikimas tokiu atveju tampa garantija, kad statytojas įvertino poveikį aplinkai ir sąmoningai derina veiksmus su šalia esančio sklypo savininku.

Dažniausios situacijos, kai sutikimas privalomas:

• Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3,0 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1,0 m.
• Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus (išskyrus atvejį, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose).
• Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus užtvarus, arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo sklypo ribos.
• Statant sklypo užtvarą ant sklypo ribos arba prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos). Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo.
• Statant atraminę sienutę ant sklypo ribos arba savo sklype, jei atraminės sienutės aukštis viršija horizontalų atstumą iki sklypų ribos.
• Statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis atstumu iki gretimo sklypo ribos.
• Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją.
• Sodinant ir formuojant krūmus, gyvatvores ar medžius arčiau nustatytų atstumų iki sklypo ribos.

Jei kaimyno sklypas priklauso keliems savininkams, sutikimą turi duoti kiekvienas.

Želdinių tvarkymas

Privačiose žemės valdose esančius želdinius sklypų savininkai ar valdytojai turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Svarbiausia (pagal Želdynų įstatymą ir Žemės įstatymą) - nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų bei gyventojų teisių.

Medžius (vaismedžius) ir krūmus (vaiskrūmius) mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Medžius ir krūmus mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra.

Sodininkų bendrijose želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.

Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.

Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Svarbiausia - nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų bei gyventojų teisių.

Ginčai dėl želdinių pasodinimo ir priežiūros, pažeidžiant kaimynų interesus, sprendžiami civiline tvarka. Todėl, jei gretimo sklypo savininkas nepaiso teisėtų pretenzijų ir nesiekia susitarimo, belieka kreiptis į teismą.

Sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas

Taip pat laikytis reikia ir sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų, nurodytų Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priede.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" (toliau - reglamentas) 9 priedo 1 punkte nustatyta, kad sklypo užstatymo tankio dydžiai nustatyti lentelėje „Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai", o maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose - 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis.

Jame sakoma, kad 600 kv. m ploto sklypui maksimalus sklypo užstatymo tankis gali būti iki 35 % sklypo ploto, o 900 kv. m ploto sklypui - iki 30 %. Projektuojant, rekonstruojant, statant naują statinį keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m.

Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai:

Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei).

tags: #ar #gali #kompostas #buti #salia #kaimynu